Laimingi, kurie skaito Apreiškimo knygą

„Palaiminti pranašystės žodžių skaitytojas ir klausytojai, ir tie, kurie laikosi, kas joje parašyta“ (APREIŠKIMAS 1:3).

1. Kokiomis aplinkybėmis apaštalas Jonas parašė Apreiškimą ir kodėl tie regėjimai užrašyti?

„AŠ, JONAS, ... buvau saloje, vardu Patmas, dėl Dievo žodžio ir Jėzaus liudijimo“ (Apreiškimas 1:9). Tokiomis aplinkybėmis apaštalas Jonas parašė Apokalipsės, arba Apreiškimo, knygą. Manoma, kad jis buvo ištremtas į Patmą valdant Romos imperatoriui Domicianui (81—96 m. e. m.), kuris troško būti garbinamas ir tapo krikščionių persekiotoju. Patme Jonas gavo regėjimus ir juos užrašė. Jis papasakojo tai ne norėdamas įbauginti pirmuosius krikščionis, o sustiprinti, paguosti bei padrąsinti juos dėl esamų ir būsimų išbandymų (Apaštalų darbai 28:22; Apreiškimas 1:4; 2:3, 9, 10, 13).

2. Kodėl Jono ir jo bendratikių situacija domina šių dienų krikščionis?

² Aplinkybės, kuriomis buvo parašyta ši Biblijos knyga, labai reikšmingos šių dienų krikščionims. Jonas kentė persekiojimą, nes liudijo apie Jehovą ir Jo Sūnų, Jėzų Kristų. Jis ir jo bendratikiai gyveno tarp priešiškai nusiteikusių žmonių, ir, nors stengėsi būti girtinais piliečiais, negarbino imperatoriaus (Luko 4:8). Šiandien kai kuriose šalyse tikrieji krikščionys atsiduria panašioje situacijoje, kai valstybė prisiima teisę nustatyti, kas „religiniu atžvilgiu teisinga“. Todėl labai paguodžia Apreiškimo knygos įžangoje užrašyti žodžiai: „Palaiminti pranašystės žodžių skaitytojas ir klausytojai, ir tie, kurie laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti“ (Apreiškimas 1:3). Taip, atidūs bei nuolankūs Apreiškimo skaitytojai yra tikrai džiugūs ir gauna daug palaimų.

3. Kas yra Jonui duoto Apreiškimo Šaltinis?

³ Kas yra pirminis Apreiškimo Šaltinis ir kokiu kanalu jis buvo perduotas? Tai pasakoma įžanginėje eilutėje: „Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį Dievas jam davė, kad jis atskleistų jo tarnams, kas turi greitai įvykti. Per savo pasiųstą angelą jis padarė jį žinomą savajam tarnui Jonui“ (Apreiškimas 1:1). Paprastai tariant, tikrasis Apreiškimo Šaltinis yra Jehova Dievas; jis davė jį Jėzui, o šis per angelą perdavė Jonui. Panagrinėję tolesnes eilutes matome, jog žinias susirinkimams bei regėjimus Jonui Jėzus pranešė ir per šventąją dvasią (Apreiškimas 2:7, 11, 17, 29; 3:6, 13, 22; 4:2; 17:3; 21:10; palygink Apaštalų darbų 2:33).

4. Kokia priemone Jehova iki šiol naudojasi vesti savo tautai žemėje?

⁴ Jehova iki šiol naudojasi savo Sūnumi, „Bažnyčios [„susirinkimo“, NW] galva“, mokyti žemiškuosius tarnus (Efeziečiams 5:23; Izaijo 54:13; Jono 6:45). Be to, Jehova moko savo tautos žmones per dvasią (Jono 15:26; 1 Korintiečiams 2:10). Kaip Jėzus per „savąjį tarną Joną“ pateikė sotų dvasinį maistą pirmojo amžiaus susirinkimams, taip šiandien per „ištikimą ir protingą vergą“, kurį sudaro jo pateptieji „broliai“ žemėje, šeimyna bei jos draugai gauna dvasinio „maisto reikiamu metu“ (Mato 24:45-47, NTJ; 25:40). Laimingi visi, pripažįstantys ‛gerų davinių’, tai yra dvasinio maisto, Šaltinį ir Jo kanalą (Jokūbo 1:17).

Kristaus vadovaujami susirinkimai

5. a) Kam prilyginti krikščionių susirinkimai ir jų prižiūrėtojai? b) Nors esame netobuli, kaip galime tapti laimingesni?

⁵ Įžanginiuose Apreiškimo skyriuose krikščionių susirinkimai prilyginti žibintuvams, o jų prižiūrėtojai — angelams (pasiuntiniams) ir žvaigždėms (Apreiškimas 1:20).a Kalbėdamas apie save, Kristus liepė Jonui užrašyti: „Tai sako tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris vaikščioja tarp septynių aukso žibintuvų“ (Apreiškimas 2:1). Septyni laiškai septyniems Azijos susirinkimams rodo, jog pirmajame m. e. šimtmetyje susirinkimai ir jų vyresnieji turėjo savų ypatumų bei silpnybių. Taip yra ir šiandien. Todėl būsime daug laimingesni, jeigu niekada nepamiršime, jog mūsų Galva, Kristus, yra susirinkimuose. Jis tiksliai žino, kas ten darosi. Prižiūrėtojus jis simboliškai „laiko savo dešinėje“, tai yra prižiūri juos bei vadovauja, o jie atskaitingi jam už susirinkimų ganymą (Apaštalų darbai 20:28; Žydams 13:17).

6. Kas rodo, kad ne tik prižiūrėtojai yra atskaitingi Kristui?

⁶ Tačiau apgaudinėtume save manydami, kad tik prižiūrėtojai atskaitingi Kristui už savo darbus. Viename iš laiškų Kristus pasakė: „Visos bendrijos sužinos, kad aš esu tas, kuris kiaurai permato širdis; aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus“ (Apreiškimas 2:23). Tai drauge ir perspėjimas, ir padrąsinimas: perspėjimas dėl to, kad Kristus žino mūsų širdies motyvus, o padrąsinimas todėl, kad esame užtikrinami, jog Kristus mato mūsų pastangas ir laimins mus, jei stengsimės kiek galime (Morkaus 14:6-9; Luko 21:3, 4).

7. Kaip Filadelfų krikščionys ‛laikėsi Jėzaus ištvermės mokslo’?

⁷ Laiške Filadelfų (Lidijos miesto) susirinkimui Kristus nepriekaištauja, bet duoda labai dominantį mus pažadą. „Kadangi tu išlaikei mano ištvermės mokslą, tai ir aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės gyventojai“ (Apreiškimas 3:10). Graikiškas posakis, išverstas „išlaikei mano ištvermės mokslą“ dar gali reikšti „laikeisi mano paraginimo ištverti“. 8 eilutėje perteikiama mintis, jog Filadelfų krikščionys ne tik buvo klusnūs Kristaus įsakymams, bet ir laikėsi jo patarimo rodyti ištvermę (Mato 10:22; Luko 21:19).

8. a) Kokį pažadą Jėzus davė Filadelfų krikščionims? b) Ką šiandien liečia „išbandymo valanda“?

⁸ Be to, Jėzus pasakė apsaugosiąs juos nuo „išbandymo valandos“. Mes nežinome, ką būtent tai reiškė ano laiko krikščionims. Nors, 96 m. e. metais mirus Domicianui, persekiojimas trumpam liovėsi, valdant Trajanui (98—117 m. e. m.) kilo nauja persekiojimų banga, o drauge su ja ir kiti išmėginimai. Bet didesnė „išbandymo valanda“ yra dabar, „Viešpaties dieną“, tai yra „pabaigos metu“ (Apreiškimas 1:10; Danieliaus 12:4). Dvasia pateptieji krikščionys patyrė išmėginimą per Pirmąjį pasaulinį karą ir tuojau po jo. Tačiau „išbandymo valanda“ nepraėjo. Ji paliečia „visą pasaulį“, įskaitant milijonus milžiniškos minios narių, turinčių viltį išlikti per didį sielvartą (Apreiškimas 3:10; 7:9, 14). Būsime laimingi, jei ‛laikysimės Jėzaus paraginimo ištverti’, nes: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 24:13).

Tinkamas paklusnumas Jehovos visavaldystei

9, 10. a) Kokiais požiūriais turėtų mus paliesti regėjimas apie Jehovos sostą? b) Kodėl, skaitydami Apreiškimą, būsime laimingesni?

⁹ Jehovos sosto ir jo dangiškųjų dvariškių regėjimas, aprašytas 4 ir 5 Apreiškimo skyriuose, turėtų sukelti mums pagarbią baimę. Mus turėtų sujaudinti, kaip galingi dangaus kūriniai nuoširdžiai šlovina Jehovą ir džiugiai paklūsta jo teisėtai visavaldystei (Apreiškimas 4:8-11). Tegu mūsų balsai bus girdimi tarp tų, kurie skelbia: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie gyrius ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!“ (Apreiškimas 5:13)

¹⁰ Praktiniu požiūriu tai reiškia, jog visuose dalykuose turime džiaugsmingai paklusti Jehovos valiai. Apaštalas Paulius rašė: „Visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui“ (Kolosiečiams 3:17). Apreiškimo knygos skaitymas tikrai bus malonus, jei mintyse bei širdyje pripažinsime Jehovos visavaldystę ir visuomet atsižvelgsime į jo valią.

11, 12. a) Kaip bus sukrėsta ir sunaikinta Šėtono žemiškoji sistema? b) Kas, pagal Apreiškimo 7 skyrių, tuo metu „galės ištverti“?

¹¹ Džiugus paklusnumas Jehovos visavaldystei teikia laimę kiekvienam asmeniui ir visiems bendrai. Netrukus simbolinis smarkus žemės drebėjimas iki pamatų sukrės pasaulinę Šėtono sistemą ir ją sunaikins. Tada neberas prieglobsčio tie, kurie atsisako paklusti Kristaus dangiškosios Karalystės vyriausybei, simbolizuojančiai teisėtą Dievo visavaldystę. Pranašystėje skelbiama: „Žemės karaliai, didikai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų. Jie šaukė kalnams ir uoloms: ‛Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės, nes atėjo didi jų rūstybės diena, ir kas galės ištverti?!’“ (Apreiškimas 6:12, 15-17)

¹² Turėdamas omenyje šį klausimą, kitame skyriuje apaštalas Jonas kalba apie milžinišką minią, kuri atėjo iš didžio sielvarto ir ‛stovi priešais sostą ir Avinėlį’ (Apreiškimas 7:9, 14, 15). Tai rodo, kad jos nariai pripažįsta tą sostą ir visiškai paklūsta Jehovos visavaldystei. Todėl jie susilaukia Dievo palankumo.

13. a) Ką garbina dauguma žemės gyventojų ir ką simbolizuoja ženklas ant jų kaktos arba rankos? b) Tad kodėl svarbu ištverti?

¹³ O 13 skyriuje aprašomi likusieji žemės gyventojai, garbinantys Šėtono politinę sistemą, pavaizduotą žvėrimi. Jie leidžia padaryti jiems ženklą ant „kaktos“ arba ant „rankos“, tuo parodydami, jog protiškai bei fiziškai remia tą sistemą (Apreiškimas 13:1-8, 16, 17). 14 skyriuje priduriama: „Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą ir priima ant savo kaktos ar ant rankos jo ženklą, tas turės gerti Dievo įniršio vyno, įpilto ir neatmiešto jo rūstybės taurėje... Čia bręsta ištvermė šventųjų, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo“ (Apreiškimas 14:9, 10, 12). Laikui bėgant vis aktualesnis bus klausimas: ką tu palaikai? Jehovą ir jo visavaldystę ar žvėriui prilygintą bedievišką politinę sistemą? Laimingi bus tie, kurie nepriima žvėries ženklo ir ištikimai paklūsta Jehovos visavaldystei.

14, 15. Kokia žinia pertraukiamas Armagedono aprašymas Apreiškime, ir ką tai reiškia mums?

¹⁴ „Viso pasaulio“ valdovai buriasi susiremti su Jehova dėl visavaldystės. To ginčo kulminacija bus Armagedonas, „didžiosios visagalio Dievo dienos kova“ (Apreiškimas 16:14, 16). Įdomu, jog tarp šių eilučių, kuriose aprašomas žemės valdovų susibūrimas kariauti su Jehova, yra įterptinis sakinys. Pats Jėzus pertraukia regėjimą žodžiais: „Štai aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir žmonės nepamatytų jo gėdos!“ (Apreiškimas 16:15) Tai gali būti užuomina apie šventyklos sargybinius levitus, kurie netekdavo savo drabužių ir būdavo viešai sugėdinami, jei užmigdavo eidami savo pareigas.

¹⁵ Žinia aiški: kad pergyventume Armagedoną, turime išlikti dvasiškai budrūs ir saugoti simbolinius drabužius, iš kurių esame atpažįstami kaip ištikimi Jehovos Dievo Liudytojai. Būsime laimingi, jei neapsnūsime dvasiškai ir toliau uoliai skleisime „amžinąją gerąją naujieną“ apie Dievo įkurtą Karalystę (Apreiškimas 14:6).

‛Palaimintas, kas laikosi šių žodžių’

16. Kodėl paskutiniai Apreiškimo skyriai duoda pagrindo džiaugtis?

¹⁶ Skaitydami paskutinius Apreiškimo knygos skyrius, laimingi skaitytojai galbūt suvirpa iš džiaugsmo; ten aprašoma šlovinga viltis: naujas dangus ir nauja žemė, tai yra teisinga dangiškosios Karalystės vyriausybė, valdanti naują išvalytą žmonių visuomenę „Viešpaties [„Jehovos“, NW], visagalio Dievo“, garbei (Apreiškimas 21:22). Pasibaigus nuostabiems regėjimams, angelas Jonui pasakė: „Šie žodžiai patikimi ir tikri. Viešpats, pranašų dvasių Dievas, atsiuntė savo angelą parodyti savo tarnams, kas turi įvykti netrukus. Štai aš veikiai ateinu! Palaimintas, kas laikosi šios knygos pranašystės žodžių!“ (Apreiškimas 22:6, 7)

17. a) Koks užtikrinimas duodamas Apreiškimo 22:6? b) Ko turime vengti?

¹⁷ Patenkinti Apreiškimo skaitytojai tikriausiai prisimena, kad šios „knygos“ pradžioje yra panašūs žodžiai (Apreiškimas 1:1, 3). Jie mus įtikina, jog visa, „kas“ išpranašauta paskutinėje Biblijos knygoje, ‛greitai įvyks’. Mes jau ilgai gyvename pabaigos metu, ir Apreiškime nusakyti svarbūs įvykiai greit ims rutuliotis vienas po kito. Todėl tariamas Šėtono sistemos pastovumas neturėtų mūsų užliūliuoti. Budrus skaitytojas prisimins perspėjimus septyniems Azijos susirinkimams ir vengs materializmo, stabmeldystės, amoralumo, abejingumo ir atskalūnybės spąstų.

18, 19. a) Kodėl Jėzus dar turi ateiti ir kokią Jono išreikštą viltį mes irgi turime? b) Kodėl Jehova dar turi ‛ateiti’?

¹⁸ Apreiškimo knygoje Jėzus keletą kartų pareiškia: ‛Aš veikiai ateinu!’ (Apreiškimas 2:16; 3:11; 22:7, 20) Jis dar turi ateiti, kad įvykdytų nuosprendį Didžiajai Babelei, Šėtono politinei sistemai ir visiems žmonėms, nepaklūstantiems Jehovos visavaldystei, išreikštai per Mesijiškąją Karalystę. Savo balsais mes prisidedame prie apaštalo Jono žodžių: „Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!“ (Apreiškimas 22:20b)

¹⁹ Pats Jehova pareiškia: „Štai aš veikiai ateinu, atsinešdamas atlygį, ir kiekvienam atmokėsiu pagal jo darbus“ (Apreiškimas 22:12). Tad, laukdami šlovingos amžinojo gyvenimo dovanos pažadėtame „naujame danguje“ arba „naujoje žemėje“, uoliai kvieskime visus nuoširdžius žmones: „‛Ateik!’ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens“ (Apreiškimas 22:17). Tegu ir jie taps laimingais įkvėptos bei įkvepiančios Apreiškimo knygos skaitytojais!

[Išnaša]

Pakartojimas

◻ Kokiu kanalu Jehova perdavė Apreiškimą ir ko mes pasimokome iš to?

◻ Kodėl mums turėtų būti malonu skaityti žinias, siųstas septyniems Azijos susirinkimams?

◻ Kaip mums išlikti saugiems „išbandymo valandą“?

◻ Kokią laimę patirsime laikydamiesi Apreiškimo knygos žodžių?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Laimingi pripažįstantieji džiugios žinios Šaltinį

[Iliustracija 18 puslapyje]

Laimingas, kuris budi