„Miestą nuo tos dienos vadins „Čia yra Jehova“

1, 2. a) Kam buvo skirta ypatinga žemės dalis? (Žiūrėk knygos viršelio iliustraciją.) b) Kuo šis regėjimas buvo svarbus tremtiniams?

PASKUTINIAME regėjime Ezechielis sužino apie ypatingą žemės dalį, skirtą ne kuriai nors iš Izraelio giminių, o pačiam Jehovai. Pranašui taip pat apreiškiama, kad ten įsikurs įstabus, prakilniu vardu pavadintas miestas. Regėjimas tremtinius patikino: kai sugrįš į mylimą tėviškę, Jehova bus su jais.

² Tą ypatingą žemės dalį Ezechielis aprašo labai detaliai. Tikrojo Dievo garbintojams ši vizija nepaprastai reikšminga, tad ją patyrinėkime.

„Joje bus ir miesto valdos“

3. Kaip buvo sudalyta žemė, Jehovos paskirta ypatingiems reikalams? (Žiūrėk rėmelį „Atmatuosi ypatingą žemės dalį“.)

³ Toje ypatingoje žemės dalyje bus atmatuotas kvadratinis žemės plotas – 25 000 uolekčių (13 kilometrų) ilgio iš šiaurės į pietus ir 25 000 uolekčių ilgio iš rytų į vakarus. Jis pavadintas „visa atmatuotąja dalimi“ ir padalytas į tris lygiagrečius ruožus. Šiaurinis bus atiduotas levitams, vidurinis – šventyklai ir kunigams. Tie du žemės ruožai sudaro „šventąją dalį“. Siauresnis pietinis ruožas, arba „likusi [...] dalis“, „skirta miesto reikmėms“ (Ez 48:15, 20).

4. Ko pasimokome iš paliepimo pirmiausia atmatuoti šventą žemės dalį?

⁴ Ko iš to pasimokome? Jehova pirmiausia liepė atmatuoti šventą žemės dalį ir tik paskui – paveldą giminėms. Taigi Jehovos garbinimo centras yra pati svarbiausia krašto vieta (Ez 45:1). Be abejo, tremtiniams tai buvo labai reikšminga detalė. Dievo šlovinimui jie privalėjo skirti pirmąją vietą gyvenime. Šiandien ir mums svarbiausia turi būti dvasinė veikla – Šventojo Rašto studijavimas, krikščionių sueigos ir evangelizacijos darbas. Jeigu, kaip Jehova ir moko, nusistatome deramus prioritetus, mūsų gyvenimo šerdi̇̀s yra jo garbinimas.

„Miestas bus įsikūręs [...] viduryje“

5, 6. a) Kam miestas priklausė? b) Ko tas miestas nevaizduoja ir kodėl taip sakome?

⁵ Perskaityk Ezechielio 48:15. O ką vaizduoja miestas ir aplinkinės žemės? (Ez 48:​16–18) Jehova regėjime Ezechieliui pasakė: „Miestui turite paskirti [...] žemės gabalą. Jis priklausys visiems Izraelio namams“ (Ez 45:6, 7). Taigi miestas ir aplinkinės žemės nepriklausė prie Jehovai atmatuotos „šventosios dalies“ (Ez 48:9). Turėdami omenyje šią detalę patyrinėkime, kas regėjime apie miestą pasakyta ir ką vertinga iš to sužinome.

⁶ Pirmiausia turime išsiaiškinti, ko miestas nevaizduoja. Pavyzdžiui, jis negalėjo vaizduoti atstatytos Jeruzalės su šventykla. Kodėl? Nes jame nėra šventyklos. Tai negalėjo būti ir joks kitas atkurtojo Izraelio miestas, nes nei sugrįžę tremtiniai, nei jų palikuoniai niekada nestatė tokio miesto, koks apsakytas regėjime. Ir tai – ne dangiškojo miesto įvaizdis. Kodėl? Šis miestas stovi žemėje, pastatytas ant sklypo, skirto tam, „kas nėra šventa“, kitaip tariant, nėra tiesiogiai susiję su Dievo garbinimu (Ez 42:20).

7. Ką tikriausiai miestas vaizduoja? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

⁷ Ką tad vaizduoja Ezechielio regėtas miestas? Atminkime, kad jį pranašas matė toje pačioje vizijoje, kaip ir kraštą (Ez 40:2; 45:1, 6). Dievo Žodis atskleidžia, kad tas kraštas yra įvaizdis, vadinasi, ir miestas yra įvaizdis. Kalbėdami apie miestą įsivaizduojame didelę gyvenamąją vietą, kurioje visuomenė tvarkosi organizuotai. Taigi ir Ezechielio matytas, kruopščiai išmatuotas kvadrato formos miestas tikriausiai vaizduoja darniai organizuotos vadovybės būstinę.

8. Ką prižiūri ta vadovybė ir kodėl taip sakome?

⁸ Kokia užduotis tai vadovybei pavesta? Kadangi ta vadovybė, kaip suprantame iš Ezechielio regėjimo, veikia dvasinės gerovės krašte, peršasi išvada, kad šiandien ji prižiūri Dievo tarnų dvasinę veiklą. Tačiau kodėl pasakyta, kad miestas pastatytas ant sklypo, neskirto tam, kas šventa? Todėl, kad ši vadovybė yra žemiškoji, ne dangiškoji. Ji darbuojasi visų dvasinio rojaus gyventojų labui.

9. a) Kas šiandien sudaro žemiškąją vadovybę? b) Kas bus skiriami į „didžiūnus“ Jėzaus valdymo tūkstantmetį?

⁹ Kas tą vadovybę sudaro? Ezechielio knygoje miesto galva vadinamas vadu (Ez 45:7). Jam tautoje skirtos atsakingos pareigos, tačiau jis nėra nei kunigas, nei levitas. Logiška manyti, kad jis vaizduoja mūsų bendruomenių prižiūrėtojus, pirmiausia tuos, kurie turi žemiškąją viltį. Šie rūpestingi ganytojai iš „kitų avių“ tarpo nuolankiai vykdo Kristaus dangiškosios valdžios paskirtas užduotis (Jn 10:16). Jėzaus valdymo tūkstantmetį atsakingas pareigas žemėje eis jo parinkti vyresnieji, arba „didžiūnai“ (Ps 45:16). Kristaus ir jo bendravaldžių vadovaujami jie rūpinsis Dievo tarnų gerove visą tūkstantmetį.

„Čia yra Jehova“

10. Kodėl miesto pavadinimas turėjo padrąsinti tremtinius?

¹⁰ Perskaityk Ezechielio 48:35. Miesto pavadinimas „Čia yra Jehova“ byloja, kad jį globoja pats Dievas. Parodydamas šį krašto viduryje įkurtą miestą Jehova tarsi sako tremtiniams: „Vėl būsiu su jumis.“ Koks padrąsinimas!

11. Kuo mus patikina prasmingas miesto pavadinimas ir ką jis pabrėžia?

¹¹ Ką toks miesto pavadinimas pasako mums? Šitaip Jehova savo tarnus patikina, kad visada yra ir bus šalia. Toks prasmingas pavadinimas pabrėžia dar kai ką svarbaus: miestas įkurtas ne tam, kad koks nors žmogus jame rodytų savo galią, o kad būtų vykdoma Jehovos – mylinčio, supratingojo Dievo, valia. Pavyzdžiui, Jehova nesuteikė teisės tai vadovybei skirstyti žemę savo nuožiūra. Dievas reikalauja, kad visiems jo tarnams, netgi nežymiems, atitektų jo paskirti „sklypai“, kitaip tariant, vieta dvasinės gerovės krašte (Pat 19:17; Ez 46:18; 48:29).

12. a) Kuo šis miestas išsiskyrė iš senovės miestų? b) Ko iš to gali pasimokyti bendruomenės ganytojai?

¹² Kuo dar ypatingas miestas, pavadintas „Čia yra Jehova“? Senovės miestų sienose vartų įrengdavo nedaug, tik ten, kur būtina. O šiame mieste yra net 12 vartų, po trejus visose pusėse! (Ez 48:​30–34) Tai rodo, kad miesto vadovai labai prieinami, į juos gali kreiptis kiekvienas Dievo tarnas. Skaičiumi 12 taip pat pabrėžiama, kad miestas atviras „visiems Izraelio namams“ (Ez 45:6). Gerą pamoką čia gali įžvelgti krikščionių bendruomenės ganytojai. Jehova nori, kad jie būtų prieinami ir pasirengę pagelbėti visiems dvasinio rojaus gyventojams.

Žmonės, einantys pagarbinti Dievo ir tarnaujantys miestui

13. Kokius darbus žmonės dirbs Jehovos šlovei?

¹³ Ezechielio regėjime buvo pasakyta ne tik kaip reikia padalyti žemę. Jame randame ir daugiau reikšmingų detalių. Jehova paminėjo, kad žmonės jo šlovei dirbs įvairius darbus. „Šventovės tarnai“, tai yra kunigai, turės „eiti tarnybą [šventykloje] ir rūpintis visais jos reikalais“ (Ez 44:​14–16; 45:4, 5). O kai kurie darbuosis už miesto. Kas tokie?

14. Kodėl mus galima prilyginti Ezechielio regėtiems užmiesčio darbininkams?

¹⁴ Šie užmiesčio darbininkai bus „iš visų Izraelio giminių“. Jų užduotis – auginti maistą „visiems, tarnaujantiems miestui“ (Ez 48:18, 19). Argi ne panašią užduotį turime ir mes? Juk šiandien visiems dvasinės gerovės krašto gyventojams suteikta galimybė remti uoliai triūsiančius Kristaus pateptuosius brolius ir Jehovos paskirtus bendruomenės ganytojus, priklausančius prie „milžiniškos minios“ (Apr 7:9, 10). Viena, kaip galime tai daryti, – noriai klausyti ištikimojo vergo nurodymų.

15, 16. a) Kokią dar reikšmingą detalę įžvelgiame Ezechielio regėjime? b) Kokių turime galimybių remti Jehovos organizaciją?

¹⁵ Kai ką įžvelgiame ir iš kitos Ezechielio regėjimo detalės. Kokios? Jehova pasakė, kad visos giminės, išskyrus levitus, darbuosis dviejose vietose: šventyklos kieme ir ganyklose aplinkui miestą. Ką jos ten darys? Šventyklos kieme visos giminės bursis garbinti Dievo, atnašauti jam aukų (Ez 46:9, 24). O už miesto žmonės iš visų giminių dirbs žemę, augins miesto gyventojams maistą. Ko pasimokome iš tų darbininkų?

¹⁶ Kaip ką tik minėtiems pagalbininkams iš Ezechielio regėjimo, taip šiandien milžiniškai miniai patikėta svarbi užduotis garbinti Jehovą „jo šventykloje“, atnašauti jam gyriaus aukas (Apr 7:​9–15). Žemiškąją viltį turintys krikščionys tai ir daro – uoliai skelbia gerąją naujieną ir aktyviai dalyvauja krikščionių sueigose. Šlovinti Dievą mums yra pati svarbiausia priedermė (1 Met 16:29). Daugelis iš mūsų turime galimybę remti jo organizaciją ir kitais būdais, pavyzdžiui, padėti statyti ir remontuoti Karalystės sales, filialų patalpas ir prisidėti prie kitokių teokratinių projektų įgyvendinimo. Taip pat pagal išgales remiame tokius užmojus finansiškai. Šitaip mes, tarsi anie žemdirbiai, plušame „Dievo garbei“ (1 Kor 10:31). Darbuojamės uoliai ir su džiaugsmu, nes „tokios aukos Dievui patinka“ (Hbr 13:16). Ar ir tu stengiesi kuo galėdamas prisidėti prie tokios veiklos?

„Mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės“

17. a) Kaip Ezechielio regėjimas pildysis ateityje? b) Kuo rūpinsis miestui prilyginta vadovybė per Tūkstantmetį?

¹⁷ Ar ateityje išvysime dar didingesnį šios Ezechielio pranašystės išsipildymą? Be abejo. Jehova regėjime pranašui atskleidė, kad krašto centre bus žemės „šventa dalis“ ir joje stovės jo šventovė (Ez 48:10). Taigi Jehova bus su mumis ir po Armagedono (Apr 21:3). Per Tūkstantmetį miestui prilyginta vadovybė, paskirta darbuotis Dievo tautos gerovei, su meile rūpinsis „nauja žeme“, tai yra visais žmonėmis, ir jiems vadovaus (2 Pt 3:13).

18. a) Kodėl galime neabejoti, kad Dievo paskirta vadovybė bus jam klusni? b) Ką mums laiduoja miesto pavadinimas?

¹⁸ Kodėl galime neabejoti, kad ta vadovybė bus Dievui klusni? Biblija rodo, kad, be mūsų aptarto miesto, dar yra kitas miestas – Naujoji Jeruzalė, sudaryta iš 144 000 Kristaus bendravaldžių (Apr 21:​2, 12, 21–27). Šis, kaip ir žemiškasis miestas, turi 12 vartų. Vadinasi, žemiškoji vadovybė visada vadovausis dangiškosios valdžios, Dievo Karalystės, sprendimais ir juos pareigingai įgyvendins. Išties ne veltui miestas vadinasi „Čia yra Jehova“. Ezechielio pranašystė laiduoja, kad rojuje Dievas bus šlovinamas per amžius. Kokia šviesi ateitis!