Skaitytojų klausimai
Jeigu Jehova draudžia stabmeldystę, kodėl nenubaudė Aarono už tai, kad šis padarė aukso veršį?
Padirbdamas aukso veršį, kaip rašoma Išėjimo knygos 32 skyriuje, Aaronas sulaužė Dievo įstatymą, draudžiantį stabmeldystę (Iš 20:3-5). Tuomet Jehova „buvo taip supykęs ant Aarono, kad buvo pasirengęs jį sunaikinti“, bet Mozė brolį užtarė (Įst 9:19, 20). Malda „daug gali“, tad gal ir Aaronui išvengti bausmės padėjo teisiojo Mozės maldavimas? (Jok 5:16) Taip, iš visko sprendžiant, Jehova jo pasigailėjo dėl nuoširdaus Mozės prašymo ir dar dėl mažiausiai dviejų priežasčių.
Viena priežastis tikriausiai buvo ta, kad Aaronas jau anksčiau pelnė gerą vardą Dievo akyse. Jehova, įpareigojęs Mozę eiti pas faraoną ir išvesti izraelitus iš Egipto, paskyrė Aaroną lydėti brolį ir už jį kalbėti (Iš 4:10-16). Abu šie vyrai klusniai vykdė pavedimą: ne sykį stojo prieš kietaširdį Egipto valdovą ir turėjo nukęsti šiurkščius jo žodžius. Taigi dar Egipte Aaronas įrodė esąs ištikimas, atsidavęs Jehovos tarnas (Iš 4:21).
Taip pat pagalvokim, kas Aaroną pastūmėjo aukso veršį padaryti. Mozė ant Sinajaus kalno išbuvo keturiasdešimt dienų. „Matydami, kad Mozė uždelsė nusileisti nuo kalno“, žmonės įkalbėjo Aaroną nuliedinti jiems stabą. Su jais bendrininkaudamas, Aaronas ir padarė auksinę veršio statulą (Iš 32:1-6). Tačiau paskesni Aarono veiksmai rodo, jog tokiai stabmeldystei jis nepritarė. Tąkart greičiausiai pasidavė kitų spaudžiamas. Todėl, kai Mozė pasakė, kaip sunkiai tauta nusikalto, ir liepė apsispręsti, visi Levio sūnūs, tarp jų ir Aaronas, nedvejodami stojo už Jehovą. Trys tūkstančiai izraelitų, didžiausių tos stabmeldystės iniciatorių, buvo nužudyti (Iš 32:25-29).
Mozė žmonėms pasakė: „Nusidėjote sunkia nuodėme“ (Iš 32:30). Vadinasi, dėl to nusižengimo buvo kaltas ne vien Aaronas. Gailestingumą Jehova parodė ne tik jam, bet ir visai tautai.
Po šio įvykio su aukso veršiu Aaronas vis dėlto Jehovos nurodymu buvo pateptas vyriausiuoju kunigu. Dievas Mozei liepė: „Apvilksi Aaroną šventuoju apdaru ir patepsi, šventindamas jį, kad jis man tarnautų kaip kunigas“ (Iš 40:12, 13). Jehova, aišku, atleido Aaronui jo nusižengimą. Pačia savo esybe Aaronas buvo ištikimas Jehovos garbintojas, ne koks maištingas stabmeldys.