1. Kas gali suskaldyti šeimas?

LAIMINGI gyvenantieji šeimose, kuriose vyrauja meilė, supratingumas ir taika. Tikėtina, kad taip yra ir tavo šeimoje. Deja, daugybė šeimų nėra tokios ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra pasidalijusios. Kas skaldo šeimas? Šiame skyriuje mes aptarsime tris dalykus. Kai kuriose šeimose ne visi nariai yra tos pačios religijos. Kitose šeimose vaikai galbūt turi ne tuos pačius tėvus. Dar kitose šeimose kova dėl pragyvenimo arba troškimas įsigyti daugiau materialinių daiktų, matyt, verčia šeimos narius pasidalinti. Tačiau aplinkybės, suskaldančios vieną šeimą, gali nepaveikti kitos. Nuo ko tai priklauso?

2. Kur kai kurie ieško vadovavimo šeimos gyvenime, tačiau kas yra geriausias tokio vadovavimo šaltinis?

² Vienas veiksnys yra požiūris. Jei nuoširdžiai stengiesi suprasti kito asmens požiūrį, tu tikriausiai mokėsi išlaikyti vienybę namuose. Antras veiksnys yra tavo vadovavimosi šaltinis. Daugelis žmonių laikosi bendradarbių, kaimynų, laikraščių apžvalgininkų arba kitų žmogiškų vadovų patarimo. Tačiau kai kurie išsiaiškino, ką apie jų situaciją sako Dievo Žodis, ir po to pritaikė tai, ką sužinojo. Kaip tai darydama šeima gali išlaikyti taiką savo namuose? (2 Timotiejui 3:16, 17).

JEI TAVO VYRO KITOKS TIKĖJIMAS

3. a) Koks yra Biblijos patarimas dėl tuokimosi su kito tikėjimo asmeniu? b) Kokie yra kai kurie pagrindiniai principai, kuriuos galima pritaikyti, jei vienas sutuoktinis yra tikintis, o kitas ne?

³ Biblija mums rimtai pataria nesituokti su asmeniu, kurio kitoks tikėjimas (Pakartoto Įstatymo 7:3, 4; 1 Korintiečiams 7:39). Tačiau gali būti, kad Biblijos tiesą tu sužinojai susituokusi, bet tavo sutuoktinis jos nesužinojo. Kas tada? Žinoma, santuokos įžadai tebegalioja (1 Korintiečiams 7:10). Biblija pabrėžia santuokos ryšių pastovumą ir skatina susituokusius žmones spręsti savo nesutarimus, o ne bėgti nuo jų (Efeziečiams 5:28-31; Titui 2:4, 5). O kaip tada, jei tavo sutuoktinis griežtai prieštarauja tavo išpažįstamai Biblijos religijai? Jis gali mėginti trukdyti tau lankyti susirinkimo sueigas arba gali sakyti, jog nenori, kad jo žmona eitų iš namų į namus kalbėdama apie religiją. Ką tu darysi?

4. Kaip žmona gali įsijausti į savo vyro padėtį, jei jis nepritaria jos tikėjimui?

⁴ Pagalvok: ‛Kodėl mano vyras taip jaučiasi?’ (Patarlių 16:20, 23). Jeigu jis iš tiesų nesupranta, ką tu darai, jis galbūt nerimauja dėl tavęs. O gal jam daro spaudimą giminaičiai, nes tu nebepalaikai papročių, kurie svarbūs jiems. „Pasilikęs vienas namuose, aš jausdavausi pamirštas“, — pasakė vienas sutuoktinis. Tas vyras jautė, kad religija atima iš jo žmoną. Tačiau išdidumas neleido jam prisipažinti, kad jis jautėsi vienišas. Tavo vyrui galbūt reikia užtikrinimo, kad tavo meilė Jehovai nereiškia, jog tu dabar savo vyrą myli mažiau negu anksčiau. Būtinai skirk laiko būti su juo.

5. Kokios pusiausvyros turėtų laikytis žmona, kurios vyro tikėjimas skirtingas?

⁵ Tačiau jeigu tu nori sutvarkyti situaciją išmintingai, reikia atsižvelgti į dar svarbesnį dalyką. Dievo Žodis skatina žmonas: „Būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje“ (Kolosiečiams 3:18). Taigi tai yra įspėjimas vengti nepriklausomybės dvasios. Be to, žodžiais „kaip dera Viešpatyje“ ši Rašto vieta nurodo, kad paklūstant vyrui taip pat reikia atsižvelgti ir į pavaldumą Viešpačiui. Reikalinga pusiausvyra.

6. Kokius principus turėtų nuolat prisiminti krikščionė žmona?

⁶ Krikščioniui susirinkimo sueigų lankymas ir liudijimas kitiems apie Biblija pagrįstą savo tikėjimą yra svarbūs teisingo garbinimo aspektai, kurių negalima ignoruoti (Romiečiams 10:9, 10, 14; Žydams 10:24, 25). Ką tu darytum, jei koks nors žmogus tiesiogiai lieptų tau nevykdyti tam tikro Dievo reikalavimo? Jėzaus Kristaus apaštalai pareiškė: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apaštalų darbai 5:29). Jų pavyzdys yra precedentas, tinkamas daugeliui gyvenimo situacijų. Ar Jehovos meilė paskatins tave parodyti jam atsidavimą, kuris jam teisėtai priklauso? O kartu mylėdama ir gerbdama savo vyrą, ar tu stengsiesi paklusti Jehovai taip, kad nenuliūdintum savo vyro? (Mato 4:10; 1 Jono 5:3).

7. Kokį pasiryžimą turi turėti krikščionė žmona?

⁷ Jėzus nurodė, kad tai ne visada bus įmanoma. Jis perspėjo, kad dėl priešinimosi teisingam garbinimui kai kuriose šeimose tikintieji jausis atskirti, tartum tarp jų ir kitų šeimos narių būtų perėjęs kardas (Mato 10:34-36). Viena moteris iš Japonijos tai patyrė. Jos vyras prieštaravo jai 11 metų. Jis šiurkščiai su ja elgėsi ir dažnai užsirakindavo ir neįleisdavo jos į namus. Bet ji nepasidavė. Jai padėjo draugai iš krikščionių susirinkimo. Ji nepaliaujamai melsdavosi ir gaudavo daug padrąsinimo iš 1 Petro 2:20. Ši krikščionė buvo įsitikinusi, kad jeigu ji pasiliks tvirta, kada nors ir jos vyras prisidės prie jos tarnauti Jehovai. Taip ir įvyko.

8, 9. Kaip žmona turi elgtis, kad nedarytų bereikalingų kliūčių savo vyrui?

⁸ Yra daug praktinių būdų, kuriais tu gali paveikti savo sutuoktinio požiūrį. Pavyzdžiui, jei tavo vyras prieštarauja tavo religijai, neduok jam teisėto pagrindo nusiskųsti dėl kitų dalykų. Palaikyk švarą namuose. Rūpinkis savo išvaizda. Dosniai reikšk meilę ir dėkingumą. Nebūk kritiška, bet palaikanti. Parodyk, jog lauki jo vadovavimo. Jeigu manai, kad su tavimi buvo pasielgta neteisingai, neatsakyk tuo pačiu (1 Petro 2:21, 23). Atsižvelk į žmogaus netobulybę ir jeigu iškyla ginčas, pirmoji nuolankiai atsiprašyk (Efeziečiams 4:26).

⁹ Tegu sueigų lankymas nebūna tau priežastis pavėluoti pagaminti jam valgį. Taip pat tu galėtum pasirinkti laiką dalyvauti krikščioniškoje tarnyboje tada, kai tavo vyro nėra namuose. Krikščionei žmonai išmintinga neskelbti savo vyrui, kai jis to nepageidauja. Veikiau ji laikosi apaštalo Petro patarimo: „Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti tikėjimui žmonų elgesiu, matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą“ (1 Petro 3:1, 2). Krikščionės žmonos stengiasi daugiau parodyti Dievo dvasios vaisius (Galatams 5:22, 23).

KAI ŽMONA NĖRA KRIKŠČIONĖ

10. Kaip tikintis vyras turi elgtis su savo žmona, jei ji kito tikėjimo?

¹⁰ O kaip tada, jeigu vyras yra krikščionis, o žmona ne? Biblija vadovauja tokiose situacijose. Ji sako: „Jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka“ (1 Korintiečiams 7:12). Taip pat ji primena vyrams: „Mylėkite savo žmonas“ (Kolosiečiams 3:19).

11. Kaip vyras gali parodyti įžvalgumą ir taktiškai vadovauti savo žmonai, jei ji nėra krikščionė?

¹¹ Jei tavo žmonos tikėjimas kitoks, būk ypač atidus parodydamas jai pagarbą ir atsižvelgdamas į jos jausmus. Kaip subrendęs asmuo, ji turi tam tikrą laisvę laikytis savo religinių įsitikinimų, net jei tu ir nepritari jiems. Pirmą kartą kalbėdamas jai apie savo tikėjimą nesitikėk, kad ji atsisakys senų įsitikinimų dėl kažko naujo. Užuot tiesiai pasakęs, kad jos ir jos šeimos ilgą laiką praktikuojami religiniai papročiai yra klaidingi, kantriai stenkis samprotauti su ja pagal Šventąjį Raštą. Galbūt ji jaučiasi užmiršta, jei tu daug laiko skiri susirinkimo veiklai. Ji gali priešintis tavo pastangoms tarnauti Jehovai, tačiau esminė neišreikšta priežastis tiesiog gali būti tokia: „Aš noriu, kad tu man skirtum daugiau laiko!“ Būk kantrus. Jei parodysi meilingą dėmesį, laikui bėgant ji galbūt priims teisingą garbinimą (Kolosiečiams 3:12-14; 1 Petro 3:8, 9).

AUKLĖTI VAIKUS

12. Nors vyro ir jo žmonos tikėjimas skirtingas, kaip reikia pritaikyti Šventojo Rašto principus auklėjant vaikus?

¹² Šeimoje, kuri nėra vieninga garbinimo atžvilgiu, religinis vaikų mokymas kartais tampa problema. Kaip reikėtų pritaikyti Šventojo Rašto principus? Pagal Bibliją, tėvas yra labiausiai atsakingas už vaikų mokymą, bet svarbus ir motinos vaidmuo (Patarlių 1:8; palygink Pradžios 18:19; Pakartoto Įstatymo 11:18, 19). Tėvas vis tiek yra šeimos galva, net jeigu nepripažįsta Kristaus vadovavimo.

13, 14. Jei vyras draudžia savo žmonai vestis vaikus į krikščionių sueigas ar studijuoti su jais, ką ji gali daryti?

¹³ Kai kurie netikintys tėvai neprieštarauja, jei motina moko vaikus religinių dalykų. Kiti prieštarauja. Ką daryti, jei tavo vyras neleidžia tau vestis vaikų į susirinkimo sueigas ar net draudžia tau studijuoti su jais namuose Bibliją? Dabar tu turi suderinti daug pareigų — savo pareigą Jehovai Dievui, savo vyrui kaip galvai ir savo mylimiems vaikams. Kaip tu gali visa tai suderinti?

¹⁴ Žinoma, tu melsiesi dėl tų dalykų (Filipiečiams 4:6, 7; 1 Jono 5:14). Bet galiausiai tu pati turi nuspręsti, kaip elgtis. Jei elgsiesi taktiškai ir paaiškinsi savo sutuoktiniui, kad neprieštarauji jo vadovavimui, jo priešinimasis pagaliau galbūt susilpnės. Net jei tavo vyras draudžia tau vestis vaikus į sueigas ar studijuoti su jais Bibliją, tu vis dėlto gali juos mokyti. Kasdien kalbėdamasi su jais ir parodydama gerą pavyzdį, stenkis įdiegti jiems meilę Jehovai, tikėjimą jo Žodžiu, pagarbą tėvams (taip pat ir jų tėvui), meilingą dėmesį kitiems žmonėms ir sąžiningo darbo įpročių vertinimą. Ilgainiui tėvas galbūt pastebės gerus rezultatus ir pradės suprasti, ko vertos tavo pastangos (Patarlių 23:24).

15. Kokia yra tikinčio tėvo atsakomybė mokant vaikus?

¹⁵ Jei esi tikintis vyras, o tavo žmona netikinti, tu turi imtis atsakomybės auklėti savo vaikus ‛drausmindamas ir mokydamas Viešpaties vardu’ (Efeziečiams 6:4). Taip darydamas, tu, žinoma, turi parodyti savo žmonai švelnumą, meilę ir supratingumą.

JEI TAVO RELIGIJA NE TA PATI KAIP TAVO TĖVŲ

16, 17. Kokius Biblijos principus turi prisiminti vaikai, jei jie priima tikėjimą, skirtingą negu jų tėvų?

¹⁶ Dabar jau nėra neįprasta, kad net nepilnamečiai vaikai priima religinį požiūrį, skirtingą negu jų tėvų. Ar ir tu taip padarei? Jeigu taip, Biblija duoda tau patarimą.

¹⁷ Dievo Žodis sako: „Klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. Gerbk savo tėvą ir motiną“ (Efeziečiams 6:1, 2). Tai reiškia parodyti tinkamą pagarbą tėvams. Tačiau nors paklusnumas tėvams yra svarbus, jis neturi būti rodomas neatsižvelgiant į tikrąjį Dievą. Kai vaikas pakankamai subręsta, kad galėtų pradėti pats daryti sprendimus, jis tampa labiau atsakingas už savo veiksmus. Taip yra ne tik pagarbos pasaulietiškam įstatymui atžvilgiu, bet ypač — Dievo įstatymui. „Kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save“, — sako Biblija (Romiečiams 14:12).

18, 19. Jeigu vaikų religija kitokia negu jų tėvų, kaip jie gali padėti savo tėvams geriau suprasti jų tikėjimą?

¹⁸ Jei tavo įsitikinimai skatina tave kai ką pakeisti savo gyvenime, pasistenk suprasti savo tėvų požiūrį. Jiems tikriausiai bus malonu, jei žinodamas ir pritaikydamas Biblijos principus tu tapsi pagarbesnis, paklusnesnis, stropiau vykdysi jų reikalavimus. Tačiau jei tavo naujasis tikėjimas taip pat skatina tave atsisakyti įsitikinimų ir papročių, kurių laikosi tavo tėvai, jie galbūt jausis, kad tu paniekini tą palikimą, kurį jie stengėsi tau įdiegti. Taip pat jie gali baimintis dėl tavo gerovės, jei tai, ką tu darai, nėra populiaru visuomenėje arba atitraukia tavo dėmesį nuo tikslų, kurie, jų manymu, galėtų padėti tau klestėti materialiai. Išdidumas irgi gali būti kliūtis. Jie gali manyti, kad iš esmės tu sakai, jog esi teisus, o jie klysta.

¹⁹ Todėl kuo greičiau pasistenk suorganizuoti savo tėvų susitikimą su kai kuriais vyresniaisiais arba kitais subrendusiais Liudytojais iš vietinio susirinkimo. Paskatink savo tėvus apsilankyti Karalystės salėje, kad patys išgirstų, kas ten kalbama, bei pamatytų, kokie žmonės yra Jehovos Liudytojai. Laikui bėgant tavo tėvų požiūris gali sušvelnėti. Netgi jei tėvai būna labai priešiški, naikina biblinę literatūrą ir draudžia vaikams lankyti krikščionių sueigas, paprastai yra progų skaityti kur nors kitur, pasikalbėti su bendrakrikščionimis ir liudyti bei padėti kitiems neformaliai. Taip pat tu gali melstis Jehovai. Kai kurie jaunuoliai turi laukti kol užaugs, kad galėtų gyventi ne savo tėvų namuose ir nuveikti daugiau. Tačiau kad ir kokia būtų padėtis namuose, nepamiršk ‛gerbti savo tėvą ir motiną’. Prisidėk prie taikos išsaugojimo namuose (Romiečiams 12:17, 18). O svarbiausia, ieškok taikos su Dievu.

SUNKUMAI ESANT PATĖVIU AR PAMOTE

20. Kaip vaikai gali jaustis, jei jie turi patėvį ar pamotę?

²⁰ Daugelyje šeimų didžiausių sunkumų sudaro ne religiniai ginčai, o problemos, susijusios su patėviu ar pamote. Daugelyje šeimų yra vaikų iš ankstesnės vieno iš tėvų santuokos ar net iš abiejų tėvų santuokų. Tokioje šeimoje vaikai gali jausti pavydą ir pagiežą, o galbūt ir nenorą būti lojalūs. Dėl to jie gali nepaisyti nuoširdžių patėvio ar pamotės pastangų būti geru tėvu ar motina. Kas gali padėti padaryti šeimą, kurioje yra patėvis ar pamotė, sėkmingą?

21. Nors aplinkybės ypatingos, kodėl patėvis ar pamotė turėtų laikytis Biblijoje esančių principų, kad gautų pagalbą?

²¹ Suprask, kad nors aplinkybės ir ypatingos, Biblijos principai, atnešantys sėkmę kitose šeimose, tinka ir čia. Ignoruojant tuos principus, gali laikinai atrodyti, jog problema sumažėjo, bet vėliau tai tikriausiai sukels sielvartą (Psalmių 126:1; Patarlių 29:15). Ugdyk išmintį ir įžvalgumą — išmintį pritaikyti Dievo principus turint omenyje ilgalaikę naudą, o įžvalgumą — nustatyti, kodėl šeimos nariai kalba ir daro vienaip ar kitaip. Taip pat yra būtina įsijausti į kitų padėtį (Patarlių 16:21, ŠvR; 24:3, ŠvR; 1 Petro 3:8).

22. Kodėl vaikams gali būti sunku priimti patėvį ar pamotę?

²² Jei esi patėvis ar pamotė, tu galbūt prisimeni, kad kai buvai šeimos draugas, vaikai tikriausiai maloniai sutikdavo tave. Bet kai tapai jų patėviu ar pamote, jų požiūris galbūt pasikeitė. Prisimindami tikrąjį tėvą ar motiną, kuri nebegyvena su jais, vaikai gali jausti nenorą rodyti lojalumą galbūt manydami, jog tu nori atimti meilę, kurią jie jaučia nesamam vienam iš tėvų. Kartais jie gali atvirai priminti tau, kad tu nesi jų tėvas arba jų motina. Tokie žodžiai žeidžia. Tačiau „nebūk staigus rūstaudamas“ (Ekleziasto 7:9, ŠvR). Reikia įžvalgumo ir įsijautimo, kad galėtum suprasti vaikų emocijas.

23. Kaip galima palaikyti drausmę šeimoje, kurioje yra posūnis ar podukra?

²³ Tos savybės yra labai svarbios drausminant. Nuoseklus drausminimas yra būtinas (Patarlių 6:20; 13:1, ŠvR). O kadangi vaikai nėra vienodi, įvairiais atvejais gali reikėti skirtingo drausminimo. Kai kurie patėviai ar pamotės pastebi, jog bent iš pradžių galbūt būtų geriau, kad vaiko tėvas ar motina imtųsi šio tėvystės aspekto. Tačiau abiems tėvams būtina sutarti dėl drausminimo ir jį palaikyti, neteikiant pranašumo savajam vaikui prieš posūnį ar podukrą (Patarlių 24:23). Paklusnumas yra svarbus, tačiau reikia atsižvelgti ir į netobulumą. Neperlenk lazdos. Drausmink su meile (Kolosiečiams 3:21).

24. Kas gali padėti išvengti moralinių problemų tarp priešingos lyties narių šeimoje, kurioje yra patėvis ar pamotė?

²⁴ Stengiantis išvengti sunkumų, šeimoje gali būti naudingi pokalbiai. Jie gali padėti šeimai sutelkti dėmesį į svarbiausius gyvenimo dalykus. (Palygink Filipiečiams 1:9-11.) Jie taip pat gali padėti kiekvienam asmeniui suprasti, kaip jis gali prisidėti prie šeimos tikslų įgyvendinimo. Be to, atvirai kalbantis šeimoje, galima išvengti moralinių problemų. Mergaitės turi suprasti, kokia yra kukli apranga ir tinkamas elgesys jų patėvio ir įbrolių akivaizdoje, o berniukams reikia patarimo, kaip tinkamai elgtis su savo pamote ir įseserėmis (1 Tesalonikiečiams 4:3-8).

25. Kokios savybės gali padėti išlaikyti taiką šeimoje, kurioje yra patėvis ar pamotė?

²⁵ Susidūręs su ypatingu iššūkiu būti patėviu (ar pamote), būk kantrus. Suformuoti naujus santykius reikia laiko. Užsitarnauti meilę ir pagarbą vaikų, su kuriais tavęs nesieja giminystės ryšiai, gali būti sunki užduotis. Bet tai įmanoma. Išmintinga ir įžvalgi širdis bei stiprus troškimas įtikti Jehovai yra raktas į taiką šeimose su patėviu ar pamote (Patarlių 16:20). Tokios savybės taip pat gali padėti tau įveikti kitas situacijas.

AR MATERIALINIAI SIEKIAI SKALDO TAVO NAMUS?

26. Kaip problemos ir požiūris į materialinius dalykus gali padalinti šeimą?

²⁶ Problemos ir požiūris į materialinius dalykus gali skaldyti šeimas daugeliu atžvilgių. Deja, kai kurias šeimas žlugdo ginčai dėl pinigų ir troškimas būti turtingiems ar bent truputį turtingesniems. Pasidalijimas gali prasidėti, kai abu sutuoktiniai dirba pasaulietišką darbą ir laikosi požiūrio „mano pinigai, tavo pinigai“. Net jei ginčų ir vengiama, kai abu sutuoktiniai dirba, jie galbūt priversti susidaryti tvarkaraštį, kuriame lieka mažai laiko vienas kitam. Didėjanti tendencija pasaulyje yra ta, kad tėvas ilgam laikui išvyksta gyventi toli nuo savo šeimos — mėnesiams ar net metams — kad uždirbtų daugiau pinigų negu jis gali uždirbti namuose. Tai gali vesti prie labai rimtų problemų.

27. Kokie kai kurie principai gali padėti šeimai, ištiktai finansinių sunkumų?

²⁷ Neįmanoma nustatyti taisyklių šioms situacijoms įveikti, nes skirtingos šeimos susiduria su skirtingais sunkumais ir poreikiais. Tačiau Biblijos patarimas gali padėti. Pavyzdžiui, Patarlių 13:10 nurodo, kad ‛pasitarus’ kartais galima išvengti bereikalingos kovos. Tai reiškia ne vien išsakyti savo požiūrį, bet ieškoti patarimo ir išsiaiškinti, koks yra kito asmens požiūris į vieną ar kitą dalyką. Be to, nustačius realų biudžetą, galima suvienyti šeimos pastangas. Kartais, galbūt laikinai, yra būtina abiems sutuoktiniams dirbti ne namuose, kad būtų galima padengti padidėjusias išlaidas, ypač išlaikant vaikus ar kitus asmenis. Tokiu atveju vyras gali užtikrinti savo žmoną, kad jis vis tiek ras jai laiko. Kartu su vaikais jis gali meilingai padėti atlikti kai kuriuos darbus, kuriuos ji paprastai galbūt atlikdavo viena (Filipiečiams 2:1-4).

28. Kokie priminimai, jei jų laikomasi, padės šeimai siekti vienybės?

²⁸ Tačiau turėk omenyje, kad nors pinigai yra būtini šioje daiktų sistemoje, jie neatneša laimės. Jie tikrai nesuteikia gyvenimo (Ekleziasto 7:12). Iš tiesų pernelyg didelis dėmesys materialiniams dalykams gali būti dvasinio ir moralinio žlugimo priežastis (1 Timotiejui 6:9-12). Kaip daug geriau pirmiausia ieškoti Dievo Karalystės ir jo teisybės, turint užtikrinimą, kad jis palaimins mūsų pastangas įsigyti tai, kas būtina pragyvenimui! (Mato 6:25-33; Žydams 13:5). Didžiausią dėmesį skirdamas dvasiniams interesams ir siekdamas taikos visų pirma su Dievu, tu galėsi pamatyti, kad tavo namai, nors galbūt ir padalinti dėl tam tikrų aplinkybių, taps namais, kurie iš tiesų suvienyti svarbiausiais atžvilgiais.

1. Kokias problemas slepia kai kurios šeimos?

SENAS automobilis ką tik nuplautas ir nuvalytas. Praeiviams jis atrodo blizgantis, beveik naujas. Bet po paviršiumi korozinės rūdys ėda šios transporto priemonės kūną. Taip yra ir su kai kuriomis šeimomis. Nors iš išorės viskas atrodo puiku, besišypsantys veidai slepia baimę ir skausmą. Namų viduje ardantys elementai naikina šeimos taiką. Dvi problemos, galinčios turėti tokį poveikį, yra alkoholizmas ir smurtas.

ALKOHOLIZMO DAROMA ŽALA

2. a) Koks yra Biblijos požiūris į alkoholinių gėrimų vartojimą? b) Kas yra alkoholizmas?

² Biblija nesmerkia saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, bet ji smerkia girtuoklystę (Patarlių 23:20, 21; 1 Korintiečiams 6:9, 10; 1 Timotiejui 5:23; Titui 2:2, 3). Tačiau alkoholizmas yra daugiau negu girtuoklystė; tai nuolatinis galvojimas apie alkoholinius gėrimus ir saiko neturėjimas juos vartojant. Alkoholikais gali būti suaugusieji. Deja, jais gali būti ir jaunuoliai.

3, 4. Apibūdink alkoholizmo poveikį alkoholiko žmonai ir vaikams.

³ Biblija seniai nurodė, kad piktnaudžiavimas alkoholiu gali suardyti šeimos taiką (Pakartoto Įstatymo 21:18-21, ŠvR). Pražūtingas alkoholizmo poveikis atsiliepia visai šeimai. Žmona galbūt visomis savo jėgomis stengiasi priversti alkoholiką nustoti gerti arba kovoja su jo nenuspėjamu elgesiu.a Ji bando slėpti gėrimus, išpila juos, paslepia jo pinigus ir apeliuoja į jo meilę šeimai, gyvenimui ir net Dievui, bet alkoholikas nenustoja gerti. Kai jos pastangos apriboti jo girtavimą vis pasirodo nesėkmingos, ji pasijunta nusivylusi ir bejėgė. Ją gali pradėti kamuoti baimė, pyktis, kaltės jausmas, nervingumas, nerimas ir savigarbos stoka.

⁴ Vaikai neišvengia tėvo ar motinos alkoholizmo pasekmių. Kai kurie sumušami. Kiti patiria seksualinę prievartą. Jie gali net kaltinti save dėl tėvo ar motinos alkoholizmo. Dažnai jie praranda sugebėjimą pasitikėti kitais dėl nepastovaus alkoholiko elgesio. Kadangi vaikai negali ramiai kalbėti apie tai, kas vyksta namuose, jie galbūt išmoksta slėpti savo jausmus, o tai dažnai turi žalingas fizines pasekmes (Patarlių 17:22). Tokiems vaikams nepasitikėjimas savimi arba savigarbos stoka gali išlikti ir suaugus.

KĄ GALI DARYTI ŠEIMA?

5. Kaip galima įveikti alkoholizmą ir kodėl tai sunku padaryti?

⁵ Nors daugelis specialistų sako, kad alkoholizmas neišgydomas, dauguma sutinka, jog tam tikras pasveikimas įmanomas, jei laikomasi nusistatymo visiškai nevartoti svaigiųjų gėrimų. (Palygink Mato 5:29.) Tačiau įtikinti alkoholiką, kad priimtų pagalbą, yra sunku, nes paprastai jis neigia turįs tokią problemą. Vis dėlto kai šeimos nariai imasi priemonių vaduotis iš jiems daromo alkoholizmo poveikio, alkoholikas gali pradėti suprasti, jog turi problemą. Vienas gydytojas, turintis patirties teikiant pagalbą alkoholikams ir jų šeimoms, pasakė: „Aš manau, kad svarbiausia šeimos nariams yra užsiimti kasdienine veikla jiems naudingiausiu būdu. Alkoholikas vis labiau pamato, kokia didelė priešingybė yra tarp jo ir kitų šeimos narių.“

6. Koks yra geriausias patarimo šaltinis šeimoms, kuriose yra alkoholikas?

⁶ Jei tavo šeimoje yra alkoholikas, įkvėptas Biblijos patarimas gali padėti tau gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą (Izaijo 48:17, NW; 2 Timotiejui 3:16, 17). Apsvarstyk kai kuriuos principus, kurie padėjo šeimoms sėkmingai kovoti su alkoholizmu.

7. Jeigu šeimoje yra alkoholikas, kas už tai atsakingas?

⁷ Neprisiimk visos kaltės. Biblija sako: „Kiekvienam reikės nešioti savo naštą“ ir „kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save“ (Galatams 6:5; Romiečiams 14:12). Alkoholikas gali mėginti teigti, kad šeimos nariai yra atsakingi. Pavyzdžiui, jis gali sakyti: „Jei jūs elgtumėtės su manimi geriau, aš negerčiau.“ Jei kiti parodo, jog sutinka su juo, jie paskatina jį toliau gerti. Bet jei ir kenčiame dėl kokių nors aplinkybių ar kitų žmonių, visi mes — įskaitant ir alkoholikus — esame patys atsakingi už tai, ką darome. (Palygink Filipiečiams 2:12.)

8. Kokie yra kai kurie būdai padėti alkoholikui pamatyti jo problemos pasekmes?

⁸ Nemanyk, kad tu visada turi apsaugoti alkoholiką nuo jo girtavimo pasekmių. Biblijos patarlę apie nirštantį asmenį galima pritaikyti ir alkoholikui: „Jei mėginsi jį nuramdyti, gali jį dar labiau užrūstinti“ (Patarlių 19:19, ŠvR). Tegu alkoholikas pajunta savo girtavimo pasekmes. Tegu jis atitaiso netvarką, kurią padarė, arba tegu ryte praneša savo darbdaviui apie vakarykštį girtuokliavimą.

9, 10. Kodėl šeimos, kuriose yra alkoholikas, turėtų priimti pagalbą, ir ypač kieno pagalbos jos turėtų ieškoti?

⁹ Priimk kitų pagalbą. Patarlių 17:17 (ŠvR) sakoma: „Draugas visuomet myli, o varge atpažinsi brolį.“ Jei tavo šeimoje yra alkoholikas, tai — nelaimė. Tau reikia pagalbos. Nedvejodamas pasikliauk ‛draugais’, kurie gali padėti (Patarlių 18:24). Kalbėdamasis su kitais, suprantančiais tą problemą, arba tais, kurie susidūrė su panašia situacija, tu gali gauti praktiškų patarimų, ką daryti ir ko nedaryti. Tačiau išlaikyk pusiausvyrą. Kalbėk su tais, kuriais pasitiki, ir su tais, kurie saugos „patikėtą paslaptį“ (Patarlių 11:13, ŠvR).

¹⁰ Išmok pasitikėti krikščionių vyresniaisiais. Krikščionių susirinkimo vyresnieji gali suteikti didelę pagalbą. Tie subrendę vyrai yra išmokyti Dievo Žodžio ir patyrę pritaikydami jo principus. Jie gali įrodyti esą „kaip uždanga nuo vėjo ir kaip slėpynė nuo audros, kaip vandens upeliai sausmečiu ir kaip išsikišusios uolos šešėlis tyrumoje“ (Izaijo 32:2). Krikščionių vyresnieji ne tik apsaugo susirinkimą kaip visumą nuo kenksmingos įtakos, bet ir paguodžia, atgaivina bei parodo asmenišką dėmesį asmenims, kurie turi sunkumų. Visapusiškai pasinaudok jų pagalba.

11, 12. Kas teikia didžiausią pagalbą šeimoms, kuriose yra alkoholikas, ir kaip teikiama ta parama?

¹¹ Visų pirma semkis jėgos iš Jehovos. Biblija šiltai užtikrina mus: „Viešpats [„Jehova“, NW] yra arti tų, kurių širdis sutrinta, ir gelbsti tuos, kurių dvasia sulaužyta“ (Psalmių 33:19). Jei tu jauti, kad tavo širdis sutrinta arba dvasia palaužta dėl sunkumų gyvenant su šeimos nariu alkoholiku, žinok, kad „Jehova yra arti“. Jis supranta, kokia sunki tavo šeimos padėtis (1 Petro 5:6, 7).

¹² Tikėjimas tuo, ką Jehova sako savo Žodyje, gali padėti tau įveikti susirūpinimą (Psalmių 129:3, 4; Mato 6:25-34; 1 Jono 3:19, 20). Studijuodamas Dievo Žodį ir gyvendamas pagal jo principus, tu gali gauti pagalbą Dievo šventosios dvasios, kuri duos tau „galybės gausą“ kasdien susidoroti su sunkumais (2 Korintiečiams 4:7).b

13. Kokia yra antra problema, kenkianti daugeliui šeimų?

¹³ Piktnaudžiavimas alkoholiu gali vesti prie kitos problemos, žalojančios daugelį šeimų — smurto namuose.

SMURTO ŠEIMOJE PADAROMA ŽALA

14. Kada prasidėjo smurtas šeimoje ir kokia padėtis šiandien?

¹⁴ Pirmasis smurto aktas žmonių istorijoje buvo įvykdytas šeimoje, kilus nesantaikai tarp dviejų brolių — Kaino ir Abelio (Pradžios 4:8). Nuo to laiko žmonija yra paženklinta visokio smurto, vartojamo šeimoje. Yra vyrų, kurie muša žmonas, žmonų, kurios puola savo vyrus, tėvų, kurie žiauriai sumuša savo mažus vaikus, ir suaugusių vaikų, kurie blogai elgiasi su savo pagyvenusiais tėvais.

15. Kaip šeimos narius emociškai paveikia smurtas šeimoje?

¹⁵ Smurto šeimoje padaroma žala yra daug didesnė negu fiziniai randai. Viena žmona, kuri buvo sumušta, pasakė: „Tenka patirti didelę kaltę ir gėdą. Dažnai rytą norisi likti gulėti lovoje, tikintis, jog tai buvo tik košmariškas sapnas.“ Vaikai, kurie mato arba patiria smurtą šeimoje, patys gali pasidaryti žiaurūs, kai užauga ir sukuria savo šeimas.

16, 17. Kas yra emocinis smurtas ir kaip tai veikia šeimos narius?

¹⁶ Smurtas šeimoje — tai ne vien fiziniai išpuoliai. Dažnai puolama žodžiais. Patarlių 12:18 (ŠvR) sakoma: „Neapgalvota kalba sužeidžia lyg koks kardas [„kardo dūriai“, NW].“ Tokie „dūriai“, padaromi dėl šeimoje vartojamo smurto, yra bjaurūs žodžiai, šaukimas, taip pat nuolatinis kritikavimas, žeminantys įžeidinėjimai ir grasinimai fiziškai susidoroti. Emocinio smurto žaizdos yra nematomos ir kitų dažnai nepastebimos.

¹⁷ Ypač baisus yra emocinis vaiko žlugdymas — nuolatinis kritikavimas ir vaiko sugebėjimų, intelekto arba asmens vertės menkinimas. Toks žodinis užgauliojimas gali sugriauti vaiko pasitikėjimą savimi. Tiesa, visiems vaikams reikia drausmės. Bet Biblija moko tėvus: „Neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs“ (Kolosiečiams 3:21).

KAIP VENGTI SMURTO ŠEIMOJE

18. Kur yra šeimos nario smurtinio elgesio pradžia ir kokį būdą sustabdyti jį parodo Biblija?

¹⁸ Šeimos nario smurtas prasideda širdyje ir mintyse; mūsų veiksmai susiję su tuo, ką mes galvojame (Jokūbo 1:14, 15). Kad liautųsi vartoti smurtą, skriaudėjas turi pakeisti savo mąstymą (Romiečiams 12:2). Ar tai įmanoma? Taip. Dievo Žodis turi galią pakeisti žmones. Jis gali sugriauti net „tvirtovėms“ prilygstančius pražūtingus požiūrius (2 Korintiečiams 10:4; Žydams 4:12). Tikslus Biblijos pažinimas gali taip visapusiškai pakeisti žmones, kad jie, kaip sakoma, apsivelka nauja asmenybe (Efeziečiams 4:22-24; Kolosiečiams 3:8-10).

19. Kaip krikščionis turi žiūrėti į savo sutuoktinį ir kaip elgtis su juo?

¹⁹ Požiūris į sutuoktinį. Dievo Žodis sako: „Vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį“ (Efeziečiams 5:28). Biblija taip pat sako, kad vyras turi savo žmoną ‛pagerbti kaip silpnesnį indą’ (1 Petro 3:7, NW). Žmonoms yra primenama „mylėti savo vyrus“ ir „labai gerbti“ juos (Titui 2:4; Efeziečiams 5:33, NW). Iš tiesų joks dievobaimingas vyras negali teisingai sakyti, kad tikrai gerbia savo žmoną, jei jis skriaudžia ją fiziškai ar žodžiais. Ir nė viena žmona, kuri šaukia ant savo vyro, kandžiai kreipiasi į jį ar nuolat plūsta, negali sakyti, jog iš tiesų myli ir gerbia jį.

20. Kam tėvai yra atsakingi už savo vaikus ir kodėl tėvai neturi tikėtis nerealių dalykų iš savo vaikų?

²⁰ Tinkamas požiūris į vaikus. Vaikai nusipelno savo tėvų meilės bei dėmesio ir jiems to reikia. Dievo Žodis vadina vaikus „iš Viešpaties [„Jehovos“, NW] paveldėtu turtu“ ir „užmokesčiu“ (Psalmių 127:3, NTP, išnaša). Tėvai yra atsakingi Jehovai už rūpinimąsi tuo palikimu. Biblija kalba apie „tai, kas vaikiška“, ir apie paauglystės „paikybę“ (1 Korintiečiams 13:11; Patarlių 22:15). Tėvai neturi stebėtis matydami savo vaikų paikybę. Paaugliai nėra suaugusieji. Tėvai neturi reikalauti daugiau negu derama pagal vaiko amžių, šeimos aplinkybes ir sugebėjimus. (Žiūrėk Pradžios 33:12-14.)

21. Koks yra Dievo požiūris į pagyvenusius tėvus ir į elgesį su jais?

²¹ Požiūris į pagyvenusius tėvus. Kunigų 19:32 sakoma: „Atsistok prieš žilą galvą ir gerbk senio asmenį.“ Taigi Dievo Įstatymas skatino gerbti ir didžiai vertinti senesniuosius. Gali būti sunku, kai pagyvenęs tėvas, atrodo, per daug reikalauja arba yra ligotas ir galbūt negreit juda ar mąsto. Vis dėlto vaikams yra primenama „deramai atsilyginti gimdytojams“ (1 Timotiejui 5:4). Tai reiškia elgtis su jais kilniai bei pagarbiai ir galbūt net aprūpinti juos finansiškai. Blogas elgesys su pagyvenusiais tėvais fiziniu ar kitu atžvilgiu yra visiškai priešingas tam, kaip Biblija liepia mums elgtis.

22. Kokia yra pagrindinė savybė, padedanti įveikti smurtą šeimoje, ir kaip ji gali būti ugdoma?

²² Ugdyk susivaldymą. Patarlių 29:11 sakoma: „Paikas paleidžia visą savo dvasią, išmintingasis atideda ir palaiko vėlesniam laikui.“ Kaip tu gali suvaldyti savo dvasią? Neleisk nusivylimui kauptis viduje, bet greitai imkis spręsti iškilusius sunkumus (Efeziečiams 4:26, 27). Pasišalink, jeigu jauti, kad pradedi nesusivaldyti. Melsk, kad Dievo šventoji dvasia ugdytų tavyje susivaldymą (Galatams 5:22, 23). Pasivaikščiojimas arba kitokia fizinė mankšta gali padėti tau valdyti savo emocijas (Patarlių 17:14, 27, ŠvR). Stenkis būti „lėtas pykti“ (Patarlių 14:29, NW).

ATSISKIRTI AR PASILIKTI KARTU?

23. Kas gali atsitikti, jei krikščionių susirinkimo narys vis išlieja įtūžį ar net griebiasi fizinio smurto prieš savo šeimą ir neatgailauja dėl to?

²³ Tarp darbų, kuriuos Dievas smerkia, Biblijoje minimi „priešiškumas, nesantaika, ... piktumai“ ir sakoma, kad „tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės“ (Galatams 5:19-21). Todėl asmuo, tvirtinantis esąs krikščionis, kuris duoda valią įtūžiui ir pykčiui, galbūt net fiziškai skriaudžia žmoną ar vaikus ir dėl to neatgailauja, gali būti pašalintas iš krikščionių susirinkimo. (Palygink 2 Jono 9, 10.) Taip susirinkimas išvalomas nuo blogai besielgiančių asmenų (1 Korintiečiams 5:6, 7; Galatams 5:9).

24. a) Ką gali nuspręsti daryti skriaudžiami sutuoktiniai? b) Kaip susirūpinę draugai ir vyresnieji gali padėti skriaudžiamam sutuoktiniui, tačiau ko jie neturi daryti?

²⁴ O ką galima pasakyti apie krikščionis, nuolat puolamus žiauraus sutuoktinio, kuris nė kiek nesikeičia? Kai kas dėl vienokios ar kitokios priežasties nusprendžia gyventi su tokiu sutuoktiniu. Kiti nusprendžia išeiti jausdami, jog jų fizinė, protinė ir dvasinė sveikata, o gal net ir gyvybė, yra pavojuje. Ką šiomis aplinkybėmis nusprendžia daryti smurto šeimoje auka, yra asmeniškas reikalas Jehovos akivaizdoje (1 Korintiečiams 7:10, 11). Geranoriški draugai, giminaičiai arba krikščionių vyresnieji gali norėti padėti ar patarti, bet jie neturi versti skriaudžiamo asmens imtis vienokių ar kitokių veiksmų. Tai turi nuspręsti jis pats arba ji pati (Romiečiams 14:4; Galatams 6:5).

DARANČIŲ ŽALĄ PROBLEMŲ PABAIGA

25. Koks yra Jehovos tikslas šeimos atžvilgiu?

²⁵ Sujungęs Adomą ir Ievą santuokoje, Jehova niekada nenumatė, kad šeimą ardytų žalojančios problemos, tokios kaip alkoholizmas ar smurtas (Efeziečiams 3:14, 15). Šeima turėjo būti vieta, kurioje klestėtų meilė ir taika ir būtų rūpinamasi kiekvieno jos nario protiniais, emociniais bei dvasiniais poreikiais. Tačiau prasidėjus nuodėmei, šeimos gyvenimas greit ėmė blogėti. (Palygink Ekleziasto 8:9.)

26. Kokia ateitis laukia tų, kurie stengiasi gyventi pagal Jehovos reikalavimus?

²⁶ Laimei, Jehova neatsisakė savo tikslo šeimos atžvilgiu. Jis žada įkurti taikingą naują pasaulį, kuriame žmonės „gyvens saugiai, be jokios baimės“ (Ezechielio 34:28). Tada alkoholizmas, smurtas namuose ir visos kitos problemos, šiandien kenkiančios šeimoms, bus praeities dalykai. Žmonės šypsosis ne norėdami nuslėpti baimę ar skausmą, o todėl, kad jie „gėrėsis taikos daugybe“ (Psalmių 36:11).

1, 2. Jeigu santuokoje atsiranda įtampa, kokį klausimą reikėtų apsvarstyti?

VIENA italė moteris, vardu Liučija, 1988 metais buvo labai prislėgta.a Po dešimties santuokinio gyvenimo metų jos santuoka baigėsi. Daug kartų ji bandė ką nors daryti, kad susitaikytų su vyru, bet tiesiog nieko neišėjo. Kadangi jie nesutarė, ji atsiskyrė, ir dabar jai teko vienai auginti dvi dukras. Žvelgdama į praeitį, Liuči̇̀ja prisimena: „Aš buvau tikra, kad niekas negalėtų išsaugoti mūsų santuokos.“

² Jeigu tu turi santuokos problemų, galbūt supranti Liučijos padėtį. Galbūt tavo santuoka nelaiminga ir tu galvoji, ar begali ji būti išsaugota. Jei taip yra, tau bus naudinga apsvarstyti tokį klausimą: ar aš laikiausi visų tų gerų Biblijoje duotų Dievo patarimų, padedančių padaryti santuoką sėkmingą? (Psalmių 118:105).

3. Nors skyrybos pasidarė populiarios, kokia, kaip pranešama, yra daugelio išsiskyrusių asmenų ir jų šeimų reakcija?

³ Kai įtampa tarp vyro ir žmonos didelė, gali atrodyti, kad lengviausias kelias — nutraukti santuoką. Bet kadangi daugelyje šalių sukrečiančiai daugėja yrančių šeimų, paskutiniai tyrimai rodo, kad didelis procentas išsiskyrusių vyrų ir moterų apgailestauja dėl iširusios santuokos. Ir fizinių, ir psichinių sveikatos problemų daugelis iš jų patiria daugiau negu tie, kurie liko susituokę. Dėl skyrybų vaikai būna sutrikę ir nepatiria laimės ilgus metus. Iširusios šeimos tėvai ir draugai taip pat kenčia. O koks yra santuokos Įkūrėjo, Dievo, požiūris į tai?

4. Kaip turi būti sprendžiamos santuokos problemos?

⁴ Kaip minėta ankstesniuose skyriuose, Dievo tikslas buvo, kad santuoka būtų visam gyvenimui (Pradžios 2:24). Tad kodėl tiek daug santuokų išyra? Tai neįvyksta staiga. Paprastai būna išankstiniai požymiai. Mažos santuokos problemos gali vis didėti ir didėti, kol atrodo nebeįveikiamos. Bet jei tos problemos nedelsiant sprendžiamos remiantis Biblija, daugelio santuokų iširimo galima išvengti.

BŪK REALISTIŠKAS

5. Į kokią realią padėtį reikėtų atsižvelgti bet kurioje santuokoje?

⁵ Vienas veiksnys, kartais sukeliantis problemų, yra nerealūs vieno arba abiejų sutuoktinių puoselėjami lūkesčiai. Meilės romanai, populiarūs žurnalai, televizijos programos bei filmai gali sužadinti viltis ir svajones, kurios labai nutolusios nuo realaus gyvenimo. Kai šios svajonės neišsipildo, asmuo gali jaustis apgautas, nepatenkintas, netgi piktas. Tad kaip du netobuli žmonės gali rasti laimę santuokoje? Norint sukurti sėkmingus santykius, reikia pastangų.

6. a) Koks nuosaikus požiūris į santuoką pateikiamas Biblijoje? b) Kokios yra kai kurios nesutarimų priežastys santuokoje?

⁶ Biblija yra praktiška. Joje pripažįstama, jog santuoka teikia džiaugsmą, bet taip pat perspėjama, kad susituokusieji „turės kūno vargų“ (1 Korintiečiams 7:28). Kaip jau minėta, abu partneriai yra netobuli ir linkę nusidėti. Kiekvieno partnerio protinė bei emocinė prigimtis ir išauklėjimas yra skirtingas. Poros kartais nesutaria dėl pinigų, vaikų ir žmonos ar vyro giminaičių. Konfliktas taip pat gali kilti dėl to, kad neužtenka laiko veikti kartu, ir dėl seksualinių problemų.b Išspręsti tuos dalykus reikia laiko, bet nenusimink! Dauguma susituokusių porų gali įveikti tokius sunkumus ir padaryti abiems pusėms priimtinus sprendimus.

APSVARSTYK NESUTARIMUS

7, 8. Jeigu sutuoktinių jausmai užgauti ar tarp jų yra nesusipratimų, koks yra Rašte nurodytas būdas išspręsti juos?

⁷ Daugeliui sunku išlikti ramiems, kai jie kalba apie užgautus jausmus, nesusipratimus ar asmeniškus trūkumus. Užuot atvirai pasakęs: „Aš jaučiuosi neteisingai suprastas“, sutuoktinis gali pasiduoti emocijoms ir perdėti problemą. Daugelis pasako: „Tu rūpiniesi tik savimi“ arba: „Tu nemyli manęs.“ Nenorėdamas įsivelti į ginčą, kitas sutuoktinis gali atsisakyti kalbėtis.

⁸ Geriau yra laikytis Biblijos patarimo: „Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Efeziečiams 4:26). Viena laiminga sutuoktinių pora, sulaukusi 60-ojo sutuoktuvių jubiliejaus, buvo paklausta, kur yra jų sėkmingos santuokos paslaptis. Vyras pasakė: „Mes išmokome neiti miegoti neišsprendę nesutarimų, nesvarbu kokie maži jie bebūtų.“

9. a) Kas Rašte nurodoma kaip būtinas bendravimo elementas? b) Ką sutuoktiniai dažnai turi padaryti, netgi jei tam reikia drąsos ir nuolankumo?

⁹ Kai vyras ir žmona nesutinka, kiekvienam iš jų reikia ‛būti greitam klausytis, bet lėtam kalbėti, lėtam pykti’ (Jokūbo 1:19). Atidžiai išklausę, abu partneriai galbūt supras, jog reikia atsiprašyti (Jokūbo 5:16). Nuoširdžiai pasakyti: „Atleisk, kad užgavau tave“, reikia nuolankumo ir drąsos. Bet toks nesutarimų sprendimas bus labai efektyvus ir padės sutuoktinių porai ne tik įveikti jų problemas, bet ir ugdyti šilumą bei artimumą, o tai suteiks jiems daugiau malonumo būti drauge.

ATLIKTI SANTUOKINĘ PAREIGĄ

10. Kokią apsaugą, Pauliaus rekomenduotą Korinto krikščionims, galima būtų pritaikyti šių dienų krikščionims?

¹⁰ Rašydamas korintiečiams, apaštalas Paulius patarė tuoktis „ištvirkavimui išvengti“ (1 Korintiečiams 7:2). Pasaulis dabar toks pat blogas ar netgi blogesnis negu senovės Korinto visuomenė. Amoralūs dalykai, kuriuos žmonės pasaulyje atvirai aptaria, nepadori jų apranga ar gašlūs pasakojimai žurnaluose ir knygose, televizijoje ir kino filmuose — visa tai sukelia neleistinus seksualinius troškimus. Gyvenusiems panašioje aplinkoje korintiečiams apaštalas Paulius sakė: „Verčiau tuoktis negu degti“ (1 Korintiečiams 7:9).

11, 12. a) Ką vyras ir žmona yra skolingi vienas kitam ir su kokiu požiūriu jie turi tai atlikti? b) Kaip reikia elgtis, kai nuo santuokinės pareigos atiduoti tai, kas privalu, laikinai susilaikoma?

¹¹ Taigi susituokusiems krikščionims Biblija liepia: „Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui“ (1 Korintiečiams 7:3). Atkreipk dėmesį, kad pabrėžiamas davimas, o ne reikalavimas. Fizinis intymumas santuokoje iš tiesų malonus tik tada, kai kiekvienas partneris rūpinasi antrojo gerove. Pavyzdžiui, Biblija liepia vyrams elgtis su savo žmonomis „supratingai [„pagal pažinimą“, NW]“ (1 Petro 3:7). Tai ypač svarbu duodant ir gaunant tai, kas santuokoje privalu. Jeigu su žmona nesielgiama švelniai, jai gali būti sunku džiaugtis santuoka šiuo atžvilgiu.

¹² Būna laikas, kai sutuoktiniams gali reikėti atimti vienam iš kito tai, kas jiems santuokoje priklauso. Tai gali būti žmonai tam tikru mėnesio laikotarpiu arba kai ji jaučiasi labai pavargusi. (Palygink Kunigų 18:19.) Taip gali būti ir vyrui, kai jam tenka spręsti sunkią problemą darbe ir jis jaučiasi emociškai išsekęs. Tokie laikino susilaikymo atlikti santuokinę pareigą atvejai yra geriausiai suderinami, jei abu partneriai atvirai apsvarsto padėtį ir sutinka „abipusiniu susitarimu“ (1 Korintiečiams 7:5, NTP). Tai užkirs kelią kitam partneriui padaryti neteisingą išankstinę išvadą. Tačiau jeigu žmona sąmoningai atstumia savo vyrą arba vyras tyčia neatlieka savo santuokinės pareigos meilingai, partneris gali pasidaryti lengvai sugundomas. Tokiomis aplinkybėmis santuokoje gali iškilti problemų.

13. Kaip krikščionims reikia stengtis išlaikyti savo mąstymą tyrą?

¹³ Susituokę Dievo tarnai, kaip ir visi krikščionys, turi vengti pornografijos, kuri gali sukelti netyrus ir nenatūralius troškimus (Kolosiečiams 3:5). Jiems taip pat reikia kontroliuoti savo mintis ir veiksmus, kai tenka bendrauti su priešingos lyties asmenimis. Jėzus perspėjo: „Kiekvienas, kuris pažvelgia į moterį, kad jos užsigeistų, jau svetimoteriavo su ja savo širdyje“ (Mato 5:28, NTP). Pritaikydamos Biblijos patarimą sekso klausimu, poros turėtų pajėgti išvengti pasidavimo pagundai bei svetimavimo. Jos ir toliau gali džiaugtis maloniu intymumu santuokoje, kurioje seksualiniai ryšiai vertinami kaip naudinga Jehovos, santuokos Įkūrėjo, dovana (Patarlių 5:15-19, ŠvR).

BIBLINIS PAGRINDAS SKIRTIS

14. Kokia liūdna padėtis kartais gali susidaryti? Kodėl?

¹⁴ Laimei, daugumoje krikščioniškų santuokų bet kokią iškylančią problemą galima išspręsti. Tačiau taip būna ne visais atvejais. Kadangi žmonės yra netobuli ir gyvena nuodėmingame Šėtono valdomame pasaulyje, kai kurios santuokos pasiekia iširimo ribą (1 Jono 5:19). Kaip krikščionys turi elgtis tokiomis sunkiomis situacijomis?

15. a) Kokia yra vienintelė Rašte nurodoma priežastis skirtis, turint galimybę iš naujo tuoktis? b) Kodėl kai kurie nusprendė nesiskirti su neištikimu sutuoktiniu?

¹⁵ Kaip paminėta antrajame šios knygos skyriuje, ištvirkavimas yra vienintelė Rašto nurodoma priežastis skirtis, suteikianti galimybę iš naujo tuoktisc (Mato 19:9). Jeigu tu turi tikrų įrodymų, kad tavo santuokinis partneris neištikimas, tau reikia padaryti nelengvą sprendimą. Ar pasiliksi su savo sutuoktiniu, ar skirsiesi? Čia taisyklių nėra. Kai kurie krikščionys visiškai atleido nuoširdžiai atgailaujančiam partneriui ir išsaugota santuoka buvo sėkminga. Kiti nusprendė nesiskirti dėl vaikų.

16. a) Kokie veiksniai paskatino kai kuriuos skirtis su savo nusikaltusiais santuokiniais partneriais? b) Kai nekaltasis sutuoktinis nusprendžia skirtis arba nesiskirti, kodėl niekas neturi kritikuoti jo sprendimo?

¹⁶ Kita vertus, nuodėmingi veiksmai gali baigtis nėštumu arba per lytinius santykius užsikrėsta liga. O galbūt apsaugoti reikia vaikus nuo seksualiniu atžvilgiu pavojingo vieno iš tėvų. Aišku, prieš darant sprendimą reikia daug ką apsvarstyti. Bet jeigu tu sužinai apie savo santuokinio partnerio neištikimybę ir po to atnaujini su juo lytinius santykius, tu parodai, kad atleidai jam ir kad nenori nutraukti santuokos. Priežasčių skirtis su galimybe Rašto pagrindu iš naujo tuoktis tuomet nebėra. Niekas neturi kištis į svetimus reikalus ir mėginti padaryti įtaką tavo sprendimui, ir niekas neturi kritikuoti tavojo sprendimo, jei jau jį padarei. Tau teks pačiam patirti pasekmes to, ką nusprendei. „Kiekvienam reikės nešioti savo naštą“ (Galatams 6:5).

PRIEŽASTYS ATSISKIRTI

17. Jeigu tai ne ištvirkavimo atvejis, kokią išlygą nurodo Raštas atsiskiriant ar išsiskiriant?

¹⁷ Ar yra situacijų, kuriomis būtų pateisinamas atsiskyrimas ar galbūt skyrybos su santuokiniu partneriu, nors jo negalima apkaltinti ištvirkavimu? Taip, bet tokiu atveju krikščionis neturi teisės ieškoti kito asmens, tikėdamasis pakartotinai tuoktis (Mato 5:32). Nors Biblijoje ir leidžiamas toks atsiskyrimas, iškeliama sąlyga, kad atsiskyrusysis ‛liktų nesusituokęs arba susitaikintų’ (1 Korintiečiams 7:11). Kokios yra kraštutinės aplinkybės, kuriomis gali atrodyti, jog geriau atsiskirti?

18, 19. Kokios yra kai kurios kraštutinės aplinkybės, galinčios skatinti sutuoktinį apsvarstyti tikslingumą teisiškai atsiskirti ar išsiskirti, net jeigu negalima iš naujo tuoktis?

¹⁸ Pavyzdžiui, šeima gali nuskursti dėl didelės vyro tinginystės ir jo blogų įpročių.d Jis galbūt pralošia visas šeimos pajamas ar išleidžia jas narkotikams arba alkoholiui. Biblija pareiškia: „Jeigu kas nesirūpina... namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį“ (1 Timotiejui 5:8). Jeigu toks asmuo atsisako pasikeisti, galbūt net naudojasi savo žmonos uždirbtais pinigais, kad tęstų savo blogus įpročius, žmona gali nuspręsti ginti savo bei savo vaikų gerovę ir siekti teisiško atsiskyrimo.

¹⁹ Toks teisiškas veiksmas gali taip pat būti apsvarstytas, jei sutuoktinis yra ypač žiaurus savo partneriui, galbūt kartais sumuša taip, kad sveikatai ir net gyvybei kyla pavojus. Be to, jei vyras ar žmona nuolat bando versti santuokinį partnerį kaip nors pažeisti Dievo įstatymus, sutuoktinis, kuris yra pavojuje, taip pat gali nuspręsti atsiskirti, ypač jei tai pasiekė ribą, kuomet kyla grėsmė dvasinei gyvybei. Partneris, kuriam gresia pavojus, gali nuspręsti, kad vienintelis būdas norint „Dievo klausyti... labiau negu žmonių“, yra teisiškai atsiskirti (Apaštalų darbai 5:29).

20. a) Yrant šeimai, ką gali pasiūlyti subrendę draugai ir vyresnieji ir ko jie neturėtų siūlyti? b) Kokiam tikslui susituokę asmenys negali panaudoti Biblijos nurodymų dėl atsiskyrimo ar skyrybų?

²⁰ Visais ypatingai blogo elgesio su santuokiniu partneriu atvejais niekas neturi versti nekaltojo sutuoktinio nei atsiskirti, nei pasilikti su savo partneriu. Nors subrendę draugai ir vyresnieji gali pasisiūlyti padėti arba duoti Biblija pagrįstą patarimą, jie negali smulkmeniškai žinoti, kas vyksta tarp vyro ir žmonos. Tik Jehova gali tai matyti. Žinoma, krikščionė žmona negerbtų Dievo įkurtos santuokos, jeigu ji ieškotų nepagrįstų dingsčių ją nutraukti. Bet jei itin pavojinga padėtis išlieka, niekas neturi jos kritikuoti, jei ji nusprendžia atsiskirti. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie atsiskyrimo siekiantį krikščionį vyrą. „Visi turėsime stoti prieš Dievo teismą“ (Romiečiams 14:10).

KAIP IŠIRUSI SANTUOKA BUVO IŠGELBĖTA

21. Koks atsitikimas parodo, kad Biblijos patarimai santuokai išsaugoti yra veiksmingi?

²¹ Praėjus trims mėnesiams nuo to laiko, kai anksčiau paminėtoji Liuči̇̀ja atsiskyrė nuo savo vyro, ji sutiko Jehovos Liudytojus ir pradėjo studijuoti su jais Bibliją. „Mano didelei nuostabai, — aiškina ji, — Biblijoje buvo praktiški patarimai mano problemai išspręsti. Jau po pirmosios studijų savaitės aš panorau nedelsdama susitaikyti su savo vyru. Šiandien aš galiu pasakyti, kad Jehova žino, kaip išsaugoti santuoką krizių atvejais, nes jo mokymai padeda sutuoktiniams išmokti jausti pagarbą vienas kitam. Netiesa, kad Jehovos Liudytojai išskiria šeimas, kaip tvirtina kai kurie. Mano atveju buvo visiškai priešingai.“ Liuči̇̀ja išmoko pritaikyti savo gyvenime Biblijos principus.

22. Kuo turėtų pasitikėti visos sutuoktinių poros?

²² Liuči̇̀ja nėra išimtis. Santuoka turi būti palaima, o ne našta. Tuo tikslu Jehova davė puikiausią patarimų santuokos klausimais šaltinį, koks tik kada nors buvo parašytas — savo vertingą Žodį. Biblija gali padaryti „išmintingą iš neprotingo [„nepatyrusio“, NW]“ (Psalmių 19:8-12, ŠvR). Ji išsaugojo daugybę santuokų, kurios buvo prie iširimo ribos, ir sustiprino daugybę kitų, kurios turėjo didelių problemų. Tegu visos susituokusios poros visiškai pasitiki santuokos patarimais, kuriuos duoda Jehova Dievas. Jie tikrai veiksmingi!

1, 2. a) Kokie pasikeitimai vyksta artėjant senatvei? b) Kaip dievobaimingi Biblijos laikų žmonės būdami senyvo amžiaus rado pasitenkinimą?

MUMS senstant vyksta daug pasikeitimų. Dėl fizinio silpnumo tampame nebe tokie energingi. Pažvelgę į veidrodį, matome naujas raukšles ir palaipsniui žylančius ar netgi slenkančius plaukus. Galbūt jaučiame, kad šiek tiek susilpnėjo atmintis. Nauji santykiai formuojasi, kai vaikai sukuria savo šeimas ir kai atsiranda vaikaičiai. Kai kuriems įprastą gyvenimo tvarką pakeičia pasitraukimas iš pasaulietiško darbo.

² Iš tiesų senyvas amžius gali būti išbandymų metas (Ekleziasto 12:1-8). Bet pagalvokime apie Dievo tarnus bibliniais laikais. Nors juos galiausiai nugalėjo mirtis, jie įgijo išminties ir supratimo, o tai jiems senstant teikė didelį pasitenkinimą (Pradžios 25:8; 35:29; Jobo 12:12, ŠvR; 42:17, ŠvR). Kaip jie galėjo būti laimingi, nors ir seno? Be abejo, jie galėjo dėl to, kad gyveno pagal principus, kuriuos šiandien randame užrašytus Biblijoje (Psalmių 118:105; 2 Timotiejui 3:16, 17).

3. Kokį patarimą davė Paulius pagyvenusiems vyrams ir moterims?

³ Savo laiške Titui apaštalas Paulius davė naudingus nurodymus tiems, kurie sensta. Jis rašė: „Kad senieji būtų blaivūs [„saikingi savo įpročiais“, NW], pagarbos verti, santūrūs, sveiki tikėjimu, meile, ištverme; kad taip pat senosios laikytųsi, kaip pritinka šventą tarnybą einančioms, kad jos nebūtų apkalbinėtojos, nė besaikio vyno gėrimo pavergtos, kad jos mokytų gera“ (Titui 2:2, 3, NTP). Šių žodžių laikymasis gali padėti tau įveikti iškylančius sunkumus senstant.

PRISITAIKYK, KAI TAVO VAIKAI DAROSI SAVARANKIŠKI

4, 5. Kaip reaguoja daugelis tėvų, kai jų vaikai palieka namus, ir kaip kai kurie prisitaiko prie naujų aplinkybių?

⁴ Pasikeitus vaidmenims reikia prisitaikyti. To ypač reikia, kai suaugę vaikai palieka namus ir sukuria savo šeimas! Daugeliui tėvų tai pirmiausia primena, jog jie sensta. Nors tėvai ir laimingi, kad jų atžalos jau suaugę, jie dažnai nerimauja, ar padarė viską, ką galėjo, kad paruoštų vaikus savarankiškam gyvenimui. Ir jie gali pasigesti jų namuose.

⁵ Suprantama, kad tėvai nenustoja rūpinęsi savo vaikų gerove net tada, kai vaikai palieka namus. „Būčiau laiminga, jei tik galėčiau pasikalbėti su jais dažniau, kad įsitikinčiau, jog jiems gerai sekasi“, — pasakė viena motina. Vienas tėvas pasakoja: „Kai mūsų duktė paliko namus, mums buvo labai sunku. Mūsų šeimoje dėl to liko didžiulė spraga, nes mes visada viską darydavome kartu.“ Kaip šie tėvai apsiprato su tuo, kad išėjo jų vaikai? Dažniausiai rūpindamiesi kitais žmonėmis ir padėdami jiems.

6. Kas padeda turėti tinkamą požiūrį į šeimos narių tarpusavio santykius?

⁶ Kai vaikai sukuria savo šeimas, tėvų vaidmuo keičiasi. Pradžios 2:24 (ŠvR) pareiškiama: „Paliks vyras savo tėvą ir motiną ir glausis prie savo žmonos ir juodu bus vienas kūnas.“ Dievo nustatytų autoriteto ir geros tvarkos principų pripažinimas padės tėvams turėti tinkamą požiūrį į dalykus (1 Korintiečiams 11:3; 14:33, 40).

7. Kokį puikų požiūrį išsiugdė vienas tėvas, kai jo dukterys ištekėjo ir paliko namus?

⁷ Kai vienos poros dvi dukterys susituokė ir išsikėlė, ta pora jautė savo gyvenime tuštumą. Iš pradžių vyras piktindavosi savo žentais. Bet apmąstęs autoriteto principą jis suprato, jog jo dukterų vyrai dabar yra atsakingi kiekvienas už savo šeimą. Tad kai jo dukterys prašydavo patarimo, tėvas jų paklausdavo, ką mano jų vyrai, ir tada jis stengdavosi palaikyti juos, kiek tai būdavo įmanoma. Jo žentai dabar jį laiko draugu ir priima jo patarimą.

8, 9. Kaip kai kurie tėvai prisitaikė prie to, kad jų suaugę vaikai pasidarė savarankiški?

⁸ O kaip tada, jei neseniai susituokusieji, nors ir nedaro nieko priešinga Raštui, nesielgia taip, kaip tėvams atrodo geriausia? „Mes visada padedame jiems suvokti Jehovos požiūrį, — sako viena pora, turinti susituokusių vaikų, — bet jei nesutinkame su jų sprendimu, mes susitaikome su tuo ir padedame jiems bei padrąsiname juos.“

⁹ Kai kuriose Azijos šalyse kai kurioms motinoms ypač sunku susitaikyti su tuo, kad jų sūnūs tapo savarankiški. Tačiau jei jos gerbia krikščionišką tvarką bei autoritetą, jos pamato, kad nesutarimai su marčiomis sumažėja iki minimumo. Viena krikščionė mano, kad jos sūnų atsiskyrimas nuo šeimos buvo „vis didėjančio dėkingumo priežastis“. Jai nuostabu matyti jų sugebėjimą vadovauti savo naujosioms šeimynoms. Kartu tai reiškia palengvėjimą fizinės ir psichinės naštos, kurią ji ir jos vyras turi nešti savo senatvėje.

IŠ NAUJO STIPRINTI SAVO SANTUOKOS RYŠIUS

10, 11. Koks Rašto patarimas padės žmonėms išvengti kai kurių senyvo amžiaus problemų?

¹⁰ Sulaukę vidutinio amžiaus, žmonės elgiasi įvairiai. Kai kurie vyrai, norėdami atrodyti jaunesni, ima kitaip rengtis. Daugelis moterų nerimauja dėl pokyčių, vykstančių klimakso metu. Gaila, kad kai kurie vidutinio amžiaus asmenys sukelia savo sutuoktinių apmaudą ir pavydą flirtuodami su jaunesniais priešingos lyties asmenimis. Tačiau dievobaimingi pagyvenę vyrai yra „santūrūs“ ir sutramdo netinkamus troškimus (1 Petro 4:7). Subrendusios moterys irgi stengiasi išlaikyti savo santuokas tvirtas iš meilės savo vyrams ir troškimo įtikti Jehovai.

¹¹ Įkvėptas karalius Lemuelis užrašė pagyrimo žodžius „stropiai moteriškei“, kuri atsilygina savo vyrui „geru, o ne piktu per visas savo gyvenimo dienas“. Krikščionis vyras sugebės suprasti, kaip jo žmona stengiasi įveikti bet kokią prislėgtą emocinę būseną, kurią ji patiria būdama nebejauno amžiaus. Jo meilė skatins jį ‛girti ją’ (Patarlių 31:10, 12, 28).

12. Kaip poros gali tapti artimesnės metams bėgant?

¹² Kai buvote užimti augindami savo vaikus, jūs abu galbūt mielai atsisakydavote savo asmeninių troškimų, kad daugiau rūpintumėtės savo vaikų poreikiais. Jiems išėjus, laikas iš naujo sutelkti dėmesį į savo santuokinį gyvenimą. „Kai mano dukros paliko namus, — sako vienas sutuoktinis, — aš vėl pradėjau asistuoti savo žmonai.“ Kitas vyras sako: „Mes rūpinamės vienas kito sveikata ir primename vienas kitam, kad reikia mankštintis.“ Kad nesijaustų vieniši, jis ir jo žmona svetingai priima kitus susirinkimo narius. Taip, rūpinimasis kitais teikia palaimų. Be to, tai patinka Jehovai (Filipiečiams 2:4, NTP; Žydams 13:2, 16).

13. Kiek atvirumas ir nuoširdumas yra svarbus porai senstant?

¹³ Neleisk atsirasti bendravimo spragoms tarp tavęs ir tavo sutuoktinio. Kalbėkitės atvirai (Patarlių 17:27, ŠvR). „Mes geriau suprantame vienas kitą, kai esame rūpestingi ir atidūs“, — sako vienas vyras. Jo žmona sutinka su tuo sakydama: „Sendami mes pajutome malonumą kartu gerti arbatą, šnekučiuotis ir bendradarbiauti vienas su kitu.“ Atvirumas ir nuoširdumas gali padėti sutvirtinti tavo santuokos ryšį bei suteikti jam stangrumo, padedančio atremti Šėtono, santuokos griovėjo, atakas.

DŽIAUKIS SAVO VAIKAIČIAIS

14. Koks buvo akivaizdus Timotiejaus senelės įnašas auklėjant jį krikščioniu?

¹⁴ Vaikaičiai yra pagyvenusiųjų „vainikas“ (Patarlių 17:6). Bendravimas su jais gali būti tikrai malonus — pagyvinantis ir atgaivinantis. Biblijoje gerai atsiliepiama apie senelę Loidę, kuri su dukterimi Eunike savo įsitikinimus perteikė savo vaikaičiui, dar kūdikiui, Timotiejui. Šis vaikas augo žinodamas, kad ir jo motina, ir senelė vertina Biblijos tiesą (2 Timotiejui 1:5; 3:14, 15).

15. Ką vertingo seneliai gali duoti savo vaikaičiams, bet ko seneliai turėtų vengti?

¹⁵ Tad tai yra ypatinga sritis, kurioje senelių indėlis gali būti labai vertingas. Seneliai, jūs jau dalijotės savo žiniomis apie Jehovos tikslus su savo vaikais. Dabar jūs galite panašiai daryti su antrąja karta! Daugelis mažų vaikų su jauduliu klausosi, kai jų seneliai pasakoja ką nors iš Biblijos. Žinoma, jūs neturite perimti tėvo atsakomybės įdiegti Biblijos tiesas jo vaikams (Pakartoto Įstatymo 6:7). Greičiau jūs papildote tai. Tad melskitės kaip psalmininkas: „Neapleisk manęs, pasenusio, Dieve, bei pražilusio tol, kol nebūsiu Tavo galybės apsakęs vaikų vaikams ir Tavo stiprybės dar užgimsiantiems“ (Psalmių 71:18, ŠvR; 77:5, 6).

16. Kaip seneliai gali išvengti sukelti įtampą savo šeimoje?

¹⁶ Gaila, tačiau kai kurie seneliai taip lepina mažuosius, kad tarp senelių bei jų suaugusių vaikų atsiranda įtampa. Tačiau tavo nuoširdus gerumas galbūt padės tavo vaikaičiams išsipasakoti tau, kai jie nebus linkę atskleisti dalykų savo tėvams. Kartais mažieji tikisi, kad jų nuolaidūs seneliai stos su jais vienon pusėn prieš jų tėvus. Kaip tada? Būk išmintingas ir paskatink savo vaikaičius būti atvirus savo tėvams. Tu gali paaiškinti, kad tai malonu Jehovai (Efeziečiams 6:1-3). Jeigu reikia, tu gali pasisiūlyti iš anksto patarti vaiko tėvams, kaip išspręsti jo problemą. Atvirai pasakok savo vaikaičiams, ko tu metams bėgant išmokai. Tavo nuoširdumas ir atvirumas gali būti jiems naudingas.

METAMS BĖGANT, PRISITAIKYK

17. Kokį psalmininko nusistatymą turėtų imituoti pagyvenę krikščionys?

¹⁷ Metams bėgant tu pamatysi, kad nebegali daryti to, ką buvai įpratęs daryti, arba to, ką norėtum daryti. Kaip prisitaikyti prie senėjimo proceso? Mintyse tu galbūt jautiesi esąs 30-metis, bet žvilgsnis į veidrodį parodo kitokią realybę. Nenusimink. Psalmininkas maldavo Jehovos: „Neatmesk manęs senatvės metu; kai išseks mano jėgos, nepalik manęs.“ Apsispręsk laikytis psalmininko nusistatymo. Jis pasakė: „Aš nuolatos turėsiu viltį ir dauginsiu tau gyrių“ (Psalmių 70:9; 71:14, NTP).

18. Kaip subrendęs krikščionis gali vertingai išnaudoti laiką, kai nebedirba pasaulietiško darbo?

¹⁸ Daugelis ruošėsi iš anksto skirti daugiau laiko šlovinti Jehovą, kai paliks savo pasaulietišką darbą. „Aš pirma laiko planavau, ką darysiu, kai duktė baigs mokyklą, — sako vienas tėvas, dabar pensininkas. — Aš nusprendžiau, kad pradėsiu visalaikę skelbimo tarnybą, ir pardaviau savo verslo įmonę, kad būčiau laisvas daugiau tarnauti Jehovai. Aš prašiau Dievo vadovavimo.“ Jeigu tu artėji prie pensinio amžiaus, guoskis tuo, ką pareiškia mūsų Didysis Kūrėjas: „Iki [„žmogaus“, NW] senatvei aš tas pats ir iki [„jo“, NW] žilų plaukų aš nešiosiu“ (Izaijo 46:4).

19. Koks patarimas duodamas senesniesiems?

¹⁹ Išėjus į pensiją gali būti nelengva prisitaikyti. Apaštalas Paulius patarė pagyvenusiems vyrams būti „saikingiems savo įpročiais“. Tai reikalauja visapusiško susilaikymo ir nepasiduoti polinkiui ieškoti lengvo gyvenimo. Nebedirbant pasaulietiško darbo net dar labiau negu anksčiau gali prireikti nustatytos tvarkos ir savidrausmės. Tad būk užimtas, ‛visuomet pertekęs Viešpaties darbu, žinodamas, kad tavo triūsas neveltui Viešpatyje’ (1 Korintiečiams 15:58, NTP). Stenkis daugiau padėti kitiems (2 Korintiečiams 6:13). Daugelis krikščionių tai daro uoliai skelbdami gerąją naujieną tiek, kiek leidžia jų amžius. Didėjant metų naštai, būk „sveikas tikėjimu, meile, ištverme“ (Titui 2:2, NTP).

IŠTVERTI SAVO SUTUOKTINIO NETEKTĮ

20, 21. a) Kas dabartinėje daiktų sistemoje galiausiai išskiria sutuoktinių porą? b) Kaip Ona parodė puikų pavyzdį tiems, kurie neteko sutuoktinio?

²⁰ Dabartinėje daiktų sistemoje liūdnas, bet tikras faktas tas, kad sutuoktinių poras galiausiai išskiria mirtis. Netekusieji sutuoktinio krikščionys žino, kad jų mylimi žmonės dabar miega, ir yra įsitikinę, kad jie juos vėl pamatys (Jono 11:11, 25). Bet netektis vis tiek yra skausminga. Kaip vienas pasilikęs asmuo gali ištverti tokiu atveju? Ši tema išsamiau svarstoma brošiūroje „Kai miršta tavo mylimas asmuo“ (rusų k.), kurią išleido the Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc.

²¹ Mes gausime pagalbos prisimindami, kaip elgėsi vienas Biblijoje minimas asmuo. Ona tapo našle išgyvenusi santuokoje vos septynerius metus, ir mes apie ją skaitome, kai ji buvo 84 metų. Mes galime būti tikri, kad ji liūdėjo netekusi vyro. Kaip ji ištvėrė? Ji šventai tarnavo Jehovai Dievui šventykloje dieną naktį (Luko 2:36-38). Onos gyvenimas maldingai tarnaujant buvo didelis priešnuodis nuo liūdesio ir vienišumo, kurį ji kaip našlė jautė.

22. Kaip kai kurios našlės ir našliai įveikė vienišumą?

²² „Didžiausias sunkumas man buvo tas, kad nebeturėjau partnerio, su kuriuo galėčiau kalbėtis, — sako viena 72 metų moteris, prieš dešimt metų tapusi našle. — Mano vyras buvo geras klausytojas. Mes kalbėdavomės apie susirinkimą ir savo dalyvavimą krikščioniškoje tarnyboje.“ Kita našlė sako: „Nors laikas gydo, aš supratau, kad būtų tiksliau sakyti, jog asmeniui išgyti padeda tai, kaip jis išnaudoja savo laiką. Taip yra daugiau galimybių padėti kitiems.“ Vienas 67 metų našlys sutinka su tuo sakydamas: „Nuostabus būdas įveikti netekties jausmą yra guosti kitus.“

VERTINAMI DIEVO SENYVAME AMŽIUJE

23, 24. Kokią didelę paguodą Biblija suteikia pagyvenusiesiems, ypač tiems, kurie tapo našliais ar našlėmis?

²³ Nors mirtis atima mylimą sutuoktinį, Jehova visada lieka ištikimas ir patikimas. „Vieno dalyko prašau Viešpatį, — giedojo karalius Dovydas prieš daug metų, — to aš ieškau: kad galėčiau gyventi Viešpaties namuose per visas mano gyvenimo dienas, kad džiaugčiaus Viešpaties saldumu [„meilumu“, NW] ir žiūrėčiau [„su dėkingumu“, NW] į jo šventnamį“ (Psalmių 26:4).

²⁴ „Gerbk našles, kurios yra tikros našlės“, — ragino apaštalas Paulius (1 Timotiejui 5:3). Patarimas, einantis po šio pamokymo, rodo, kad garbingoms našlėms, neturinčioms artimų giminaičių, galbūt reikia materialinės susirinkimo paramos. Bet nurodymas ‛gerbti’ taip pat reiškia vertinti jas. Kokią paguodą dievobaimingos našlės ir našliai gali turėti žinodami, kad Jehova vertina ir palaikys juos! (Jokūbo 1:27).

25. Kokį tikslą vis dar turi turėti pagyvenusieji?

²⁵ „Senių garbė [„puošmena“, NW] — žili plaukai“, — sako Dievo įkvėptas Žodis. Tai „garbės [„grožio“, NW] vainikas, kurs randamas [„jei jis yra“, NW] teisybės keliuose“ (Patarlių 16:31; 20:29). Tad ar būtum susituokęs, ar vėl tapęs vienišas, nenustok Jehovos tarnybos laikyti svarbiausia savo gyvenime. Taip tu įgysi gerą vardą Dievo akyse ir perspektyvą gyventi amžinai pasaulyje, kuriame senatvės skausmų daugiau nebebus (Psalmių 37:3-5, NTP; Izaijo 65:20).

1. Ką esame skolingi savo tėvams ir todėl ką turėtume suprasti ir kaip elgtis su jais?

„KLAUSYK savo tėvo, kuriam tu gimei, ir neniekink savo pasenusios motinos“, — patarė išmintingas žmogus prieš daugelį metų (Patarlių 23:22). ‛Aš niekada taip nepadaryčiau!’ — gali pasakyti tu. Užuot niekinę savo motinas arba savo tėvus, daugelis iš mūsų jaučia didelę meilę jiems. Mes pripažįstame, kad esame jiems labai skolingi. Visų pirma, mūsų tėvai davė mums gyvybę. Nors Jehova yra gyvybės Šaltinis, be savo tėvų mes paprasčiausiai nebūtume galėję egzistuoti. Niekas, ką mes galime duoti savo tėvams, nėra taip brangu, kaip pati gyvybė. Be to, tik pagalvok apie pasiaukojimą, rūpestingą priežiūrą, išlaidas bei meilingą dėmesį, skirtą padėti vaikui kelyje nuo kūdikystės iki subrendimo. Taigi koks išmintingas Dievo Žodžio patarimas: „Gerbk savo tėvą ir motiną, ... kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje“! (Efeziečiams 6:2, 3).

PRIPAŽINTI EMOCINIUS POREIKIUS

2. Kaip suaugę vaikai gali „deramai atsilyginti“ savo tėvams?

² Apaštalas Paulius rašė krikščionims: „Tegu [vaikai ar vaikaičiai] pirmiausia išmoksta rūpintis savo namiškiais ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai malonu Dievui“ (1 Timotiejui 5:4). Suaugę vaikai ‛deramai atsilygina’ parodydami dėkingumą už metų metais jų tėvų ir senelių jiems skirtą meilę, triūsą ir rūpinimąsi. Vaikai gali tai padaryti pirmiausia pripažindami, kad pagyvenusiesiems, kaip ir visiems, o dažnai dar labiau, reikia meilės ir nuraminimo. Kaip ir mums visiems, jiems reikia jaustis vertinamiems. Jie turi jausti, kad jų gyvenimas turi prasmę.

3. Kaip galime pagerbti tėvus bei senelius?

³ Taigi mes galime gerbti savo tėvus ir senelius parodydami, kad mylime juos (1 Korintiečiams 16:14). Jeigu mūsų tėvai negyvena su mumis, mums reikėtų prisiminti, kad turėti ryšį su mumis jiems gali būti labai svarbu. Malonus laiškas, telefono skambutis ar apsilankymas gali jiems suteikti labai daug džiaugsmo. Būdama 82 metų, Japonijoje gyvenanti Mijo rašė: „Mano duktė [kurios vyras yra keliaujantis tarnas] sako man: ‛Mama, prašom „keliauti“ su mumis.’ Ji atsiunčia man savo kelionės maršrutą, kuriame nurodyta, kokiame susirinkime jie bus kiekvieną savaitę, ir jo telefono numerį. Aš galiu atsiversti savo žemėlapį ir sakyti: ‛Aha. Dabar jie yra čia!’ Aš visada dėkoju Jehovai už palaimą turėti tokią dukterį.“

PADĖTI PATENKINTI MATERIALINIUS POREIKIUS

4. Kaip žydų religinės tradicijos skatino beširdiškumą pasenusių tėvų atžvilgiu?

⁴ Ar gerbti savo tėvus taip pat reiškia ir rūpintis jų materialiniais poreikiais? Taip. To dažnai reikia. Jėzaus laikais žydų religiniai vadai palaikė tradiciją, pagal kurią asmuo, pareiškęs, jog jo pinigai ar turtas yra „dovana Dievui“, būdavo atleidžiamas nuo atsakomybės panaudoti tą turtą savo tėvų poreikiams (Mato 15:3-6, NTP). Kaip beširdiška! Tie religiniai vadai iš tikrųjų skatino žmones ne gerbti savo tėvus, bet niekinti juos savanaudiškai ignoruojant jų poreikius. Niekada nenorėkime taip elgtis! (Pakartoto Įstatymo 27:16).

5. Nors kai kurių šalių vyriausybės teikia aprūpinimą, kodėl gerbti savo tėvus kartais reiškia padėti jiems ir finansiškai?

⁵ Šiandien daugelyje šalių vyriausybės remiamos socialinės šalpos programos suteikia kai kuriems galimybę gauti senatvėje materialinę paramą, pavyzdžiui, aprūpinimą maistu, drabužiais ir pastoge. Be to, patys pagyvenusieji galbūt sugebėjo sukaupti šiek tiek lėšų, kad pasirūpintų savimi senatvėje. Bet jei tos lėšos išsenka arba jų neužtenka, vaikai pagerbia savo tėvus darydami, ką gali, kad patenkintų tėvų poreikius. Iš tikrųjų rūpinimasis pagyvenusiais tėvais yra dievobaimingo atsidavimo įrodymas, tai yra įrodymas asmens atsidavimo Jehovai Dievui, šeimos Įkūrėjui.

MEILĖ IR PASIAUKOJIMAS

6. Ką kai kurie padarė gyvenamosios vietos atžvilgiu, kad pasirūpintų savo tėvų poreikiais?

⁶ Daugelis suaugusių vaikų reaguoja į savo ligotų tėvų poreikius su meile ir pasiaukojimu. Kai kurie pasiima tėvus į savo pačių namus arba persikelia gyventi arčiau jų. Kai kurie persikelia gyventi pas savo tėvus. Dažnai tokie sprendimai būna palaima ir tėvams, ir vaikams.

7. Kodėl yra išmintinga neskubėti daryti sprendimus savo pagyvenusių tėvų atžvilgiu?

⁷ Tačiau kartais tokio persikėlimo pasekmės nebūna geros. Kodėl? Galbūt todėl, kad sprendimai padaromi per greitai arba vadovaujamasi vien jausmais. „Buklus svarsto savo žingsnius“, — išmintingai perspėja Biblija (Patarlių 14:15). Tarkim, kad tavo senyvai motinai sunku gyventi vienai, ir tu manai, kad jai būtų naudingiau persikelti pas tave. Kad gerai apgalvotum savo veiksmus, galėtum apsvarstyti štai ką: kokios jos tikrosios reikmės? Ar yra privačių arba valstybinių socialinės pagalbos tarnybų, kurios pasiūlytų priimtiną alternatyvinį sprendimą? Ar ji nori persikelti? Jeigu taip, kaip tai paveiks jos gyvenimą? Ar jai reikės palikti draugus? Kaip tai gali paveikti ją emociniu atžvilgiu? Ar tu apsvarstei visus tuos dalykus su ja? Kaip tas persikraustymas paveiktų tave, tavo sutuoktinį, tavo vaikus? Jeigu tavo mamai reikia priežiūros, kas ją prižiūrės? Gal ir kiti gali prisidėti? Ar apsvarstei tą reikalą su tais šeimos nariais, kuriuos tai tiesiogiai liečia?

8. Su kuo tu galėtum pasitarti prieš nuspręsdamas, kaip padėti savo pagyvenusiems tėvams?

⁸ Kadangi atsakomybė rūpintis tenka visiems vaikams šeimoje, būtų išmintinga surengti šeimos pasitarimą, kad sprendžiant galėtų dalyvauti visi. Taip pat būtų naudinga pasikalbėti su krikščionių susirinkimo vyresniaisiais ar draugais, kurie susidūrė su panašiomis aplinkybėmis. „Niekais nueina sumanymai, kur nėra pasitarimo, — perspėja Biblija, — kurgi daug patarėjų, jie sustiprėja“ (Patarlių 15:22).

ĮSIJAUSK Į PADĖTĮ IR BŪK SUPRATINGAS

9, 10. a) Nepaisant senyvo tėvų amžiaus, ką reikėtų turėti omenyje? b) Kokių priemonių besiimtų suaugęs vaikas savo tėvų atžvilgiu, ką jis turi visada daryti?

⁹ Pagarba savo pagyvenusiems tėvams reikalauja įsijautimo ir supratingumo. Praeinantys metai pareikalauja savo duoklės, todėl senesniesiems darosi vis sunkiau vaikščioti, valgyti ir prisiminti. Jiems gali reikėti pagalbos. Dažnai vaikai pradeda per daug juos globoti ir mėgina nurodinėti. Bet pagyvenusieji yra suaugę žmonės, turintys didelę gyvenimo išmintį bei patirtį; gyvenime jiems teko rūpintis savimi ir patiems daryti sprendimus. Nenorėdami prarasti savo individualumo ir savigarbos, jie gali stengtis išlikti tėvais ir suaugusiais. Tėvai, kurie jaučia, kad turi leisti kontroliuoti savo gyvenimą savo vaikams, gali pasidaryti prislėgti ar pikti. Kai kurie piktinasi ir priešinasi tam, kas jiems atrodo kaip kėsinimasis į jų savarankiškumą.

¹⁰ Tokias problemas spręsti nelengva, bet parodomas gerumas, jei pagyvenusiems tėvams leidžiama kiek įmanoma rūpintis patiems savimi ir daryti savus sprendimus. Išmintinga nespręsti, kas tavo tėvams geriausia, pirmiau nepasitarus su jais pačiais. Jie daug ko nebegali daryti. Leisk jiems daryti tai, ką jie dar gali. Tu galbūt pamatysi, kad kuo mažiau bandai kontroliuoti savo tėvų gyvenimą, tuo geresni tavo santykiai su jais. Jie bus laimingesni, ir tu taip pat. Netgi jei būtina reikalauti, kad tėvai laikytųsi kai kurių dalykų savo pačių gerovei, pagarba jiems reikalauja gerbti jų orumą ir rodyti pagarbą, kurios jie nusipelnė. Dievo Žodis pataria: „Atsistok prieš žilą galvą ir gerbk senio asmenį“ (Kunigų 19:32).

IŠLAIKYTI TEISINGĄ POŽIŪRĮ

11—13. Jeigu suaugusio vaiko santykiai su savo tėvais praeityje nebuvo geri, kaip jis gali įveikti sunkumą rūpintis jais jų senatvėje?

¹¹ Kartais suaugusiems vaikams sunku gerbti savo pagyvenusius tėvus dėl jų santykių su tėvais vaikystėje. Galbūt tavo tėvas buvo rūstus ir be meilės, o motina — valdinga ir šiurkšti. Tu gali tebesijausti nusivylęs, piktas ar įžeistas, nes jie nebuvo tokie tėvai, kokius tu norėjai turėti. Ar tu gali įveikti tokius jausmus?a

¹² Boso, užaugęs Suomijoje, pasakoja: „Mano patėvis buvo tarnavęs SS karininku nacistinėje Vokietijoje. Jis greitai susierzindavo ir tapdavo grėsmingas. Jis daug kartų mušė mamą mano akivaizdoje. Kartą supykęs ant manęs jis užsimojo diržu ir smogė man sagtimi per veidą. Smūgis buvo toks stiprus, kad aš nugriuvau ant lovos.“

¹³ Bet jis turėjo ir kitokių bruožų. Boso priduria: „Kita vertus, jis labai sunkiai dirbo ir negailėjo savęs rūpindamasis šeima materialiai. Jis niekada neparodė man tėviško prisirišimo, bet aš žinojau, kad jis buvo sužeistas emociškai. Kai jis buvo paauglys, jo motina išvarė jį iš namų. Jis augo grumdamasis kumščiais ir pateko į karą dar būdamas jaunuolis. Aš galėjau jį šiek tiek suprasti ir nekaltinau jo. Suaugęs aš norėjau padėti jam, kiek galėjau, iki pat jo mirties. Tai nebuvo lengva, bet aš dariau, ką galėjau. Aš stengiausi būti geras sūnus iki pat galo ir manau, kad jis mane tokiu laikė.“

14. Koks Rašto tekstas tinka visomis situacijomis, įskaitant tas, kurios susidaro rūpinantis pagyvenusiais tėvais?

¹⁴ Šeimyninėmis aplinkybėmis, kaip ir kitais atvejais, tinka Biblijos patarimas: „Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats [„Jehova“, NW] jums atleido, taip ir jūs atleiskite“ (Kolosiečiams 3:12, 13).

GLOBĖJAMS REIKIA PASIRŪPINTI IR SAVIMI

15. Kodėl rūpinimasis tėvais kartais gali sukelti sielvarto?

¹⁵ Rūpintis ligotu tėvu ar motina yra sunkus, apimantis daug užduočių, didelės atsakomybės ir daug laiko reikalaujantis darbas. Bet didžiausias sunkumas dažnai yra emocinis. Skaudu matyti, kaip tavo tėvai netenka sveikatos, atminties ir savarankiškumo. Sandi, kilusi iš Puerto Riko, pasakoja: „Mano motina buvo mūsų šeimos branduolys. Rūpintis ja matant jos kančias buvo labai skaudu. Iš pradžių ji ėmė šlubuoti, vėliau jai prireikė lazdos, po to specialaus įtaiso, kad galėtų judėti, o vėliau vežimėlio. Laikui bėgant jos būklė blogėjo ir ji mirė. Ji sirgo kaulų vėžiu ir jai reikėjo nuolatinės priežiūros — dieną ir naktį. Mes maudydavome, maitindavome ją ir skaitydavome jai. Buvo labai sunku — ypač emociškai. Aš verkiau suvokusi, kad mano mama miršta, nes ją labai mylėjau.“

16, 17. Koks patarimas gali padėti globėjui išlaikyti blaivų požiūrį?

¹⁶ Jeigu tavo padėtis panaši, kaip tu gali ištverti? Tau labai padės, jei klausysi Jehovos skaitydamas Bibliją ir kalbėsies su juo malda (Filipiečiams 4:6, 7). Stenkis gerai maitintis ir pakankamai išsimiegoti. Taip darydamas tu būsi ir fiziškai, ir emociškai geriau pasiruošęs rūpintis savo mylimu asmeniu. Galbūt retkarčiais tu galėtum pailsėti nuo savo kasdienio darbo. Netgi jeigu neįmanoma gauti atostogų, būtų išmintinga skirti truputį laiko poilsiui. Kad galėtum kur nors išeiti, tu gali susitarti, kad kas nors kitas pabūtų su tavo sergančiu tėvu ar motina.

¹⁷ Suaugę globėjai paprastai gali nepagrįstai daug iš savęs tikėtis. Bet nesijausk kaltas dėl to, ko tu negali padaryti. Tam tikromis aplinkybėmis tau gali tekti patikėti tavo mylimą asmenį prižiūrėti globos namams. Jeigu globėjas esi tu pats, realiai apsvarstyk savo galimybes. Tu turi atsižvelgti ne tik į savo tėvų, bet ir į savo vaikų, savo sutuoktinio ir savo paties poreikius.

NEPAPRASTAI DIDELĖ JĖGA

18, 19. Kokį pažadą dėl paramos davė Jehova ir koks atvejis parodo, kad jis laikosi to pažado?

¹⁸ Per savo Žodį, Bibliją, Jehova meilingai duoda nurodymus, kurie gali labai padėti asmeniui rūpinantis pagyvenusiais tėvais; bet tai ne vienintelė jo teikiama pagalba. „Viešpats yra arti visiems, kurie jo šaukiasi, — rašė įkvėptas psalmininkas. — [Jis] išgirs jų šauksmą ir išgelbės juos.“ Jehova išgelbės ir apsaugos savo ištikimuosius netgi sunkiausiomis aplinkybėmis (Psalmių 144:18, 19).

¹⁹ Mirna, gyvenanti Filipinuose, patyrė tai rūpindamasi savo motina, kuri po ją ištikusio insulto buvo visiškai bejėgė. „Nėra nieko skaudesnio kaip matyti kenčiantį savo artimą žmogų, negalintį tau pasakyti, kur skauda, — rašo Mirna. — Man atrodė, lyg matyčiau ją pamažu skęstančią ir nieko negalėčiau padaryti. Daug kartų aš klaupiausi ant kelių ir sakiau Jehovai, kaip aš pavargau. Aš šaukiau kaip Dovydas, kuris maldavo Jehovos surinkti jo ašaras į indą ir prisiminti jį [Psalmių 56:8, NTP]. Ir kaip Jehova pažadėjo, jis suteikė man reikalingos jėgos. ‛Viešpats buvo mano parama’“ (Psalmių 18:18, NTP).

20. Kokie Biblijos pažadai padeda globėjams išlikti optimistais, netgi jei tas, kuriuo jie rūpinasi, vėliau miršta?

²⁰ Sakoma, kad rūpinimasis pagyvenusiais tėvais yra „istorija, neturinti laimingos pabaigos“. Nors prižiūrint senus žmones dedamos didžiausios pastangos, jie gali mirti, kaip buvo su Mirnos motina. Bet pasitikintys Jehova žino, kad mirtis nėra istorijos pabaiga. Apaštalas Paulius pasakė: „Turiu Dieve viltį, jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apaštalų darbai 24:15). Tie, kurių senyvi tėvai mirė, guodžiasi prikėlimo viltimi ir pažadu, kad Dievas sukurs puikų naują pasaulį, kuriame „nebebus mirties“ (Apreiškimas 21:4).

21. Kokių gerų rezultatų susilaukiama gerbiant pagyvenusius tėvus?

²¹ Dievo tarnai labai dėmesingi savo tėvams, nors šie galbūt pasenę (Patarlių 23:22-24). Jie gerbia juos. Taip darydami, jie patiria išsipildymą to, kas sakoma įkvėptoje patarlėje: „Tesidžiaugia tavo tėvas ir tavo motina ir tegul linksmai šūkauja, kuri tave pagimdė“ (Patarlių 23:25). O svarbiausia, tie, kurie gerbia savo pagyvenusius tėvus, taip pat įtinka Jehovai Dievui ir gerbia jį.

1. Koks buvo Jehovos tikslas šeimos atžvilgiu?

KAI Jehova sutuokė Adomą su Ieva, Adomas išreiškė savo džiaugsmą pasakydamas pačius pirmuosius Hebrajų Raštuose užrašytus eiliuotus žodžius (Pradžios 2:22, 23). Tačiau Kūrėjas turėjo mintyse daugiau negu vien tik suteikti malonumą savo žmogiškiems vaikams. Jis norėjo, kad susituokusios poros ir šeimos vykdytų jo valią. Jis pasakė pirmajai porai: „Veiskitės ir dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir ją paverkite, ir viešpataukite jūros žuvims ir dangaus paukščiams, ir visiems gyvuliams, kurie kruta ant žemės“ (Pradžios 1:28). Kokia didinga ir maloni buvo ta užduotis! Kokie laimingi būtų buvę jie ir jų būsimieji vaikai, jeigu Adomas ir Ieva būtų visiškai paklusę Jehovos valiai!

2, 3. Kaip šiandien šeimos gali patirti didžiausią džiaugsmą?

² Šiandien šeimos taip pat yra laimingiausios tada, kai jos kartu stengiasi vykdyti Dievo valią. Apaštalas Paulius rašė: „Maldingumas [„atsidavimas Dievui“, NW] viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas“ (1 Timotiejui 4:8). Šeima, kuri gyvena atsidavusi Dievui ir laikosi Biblijoje esančių Jehovos nurodymų, randa laimę ‛esamajame gyvenime’ (Psalmių 1:1-3; 118:105; 2 Timotiejui 3:16). Netgi jeigu tik vienas šeimos narys pritaiko Biblijos principus, yra geriau negu kad to nedarytų nė vienas.

³ Šioje knygoje buvo aptarta daugelis Biblijos principų, kurie padidina šeimos laimę. Tikriausiai tu pastebėjai, kad kai kurie iš jų šioje knygoje pateikiami ne kartą. Kodėl? Kadangi jie atspindi veiksmingas tiesas, kurios daro teigiamą poveikį visiems įvairiose šeimos gyvenimo srityse. Šeima, kuri stengiasi pritaikyti šiuos Biblijos principus, pamato, jog per atsidavimą Dievui iš tikrųjų jai ‛skirtas esamojo gyvenimo pažadas’. Dar kartą apžvelkime keturis iš šių svarbių principų.

SUSIVALDYMO VERTĖ

4. Kodėl susivaldymas itin svarbus santuokoje?

⁴ Karalius Saliamonas pasakė: „Kaip atdaras miestas ir neapsuptas aplinkui mūrų, taip kas kalbėdamas negali sulaikyti savo dvasios“ (Patarlių 25:28; 29:11). „Sulaikyti savo dvasią“, tai yra susivaldyti, gyvybiškai svarbu tiems, kurie trokšta, kad santuoka būtų laiminga. Pasiduodant žalingoms emocijoms, pavyzdžiui, įniršiui ar amoraliam geismui, žala gali būti tokia, kad jai atitaisyti reikės daugelio metų — jeigu iš viso bus įmanoma ją atitaisyti.

5. Kaip netobulas žmogus gali ugdyti savitvardą ir kokia to nauda?

⁵ Žinoma, nė vienas Adomo palikuonis negali visiškai kontroliuoti savo netobulo kūno (Romiečiams 7:21, 22). Tačiau susivaldymas yra dvasios vaisius (Galatams 5:22, 23). Taigi Dievo dvasia ugdys mumyse susivaldymą, jeigu prašysime šios savybės, pritaikysime tinkamus Rašte esančius patarimus ir bendrausime su tais, kurie patys yra susivaldantys, bei vengsime tų, kurie tokie nėra (Psalmių 118:100, 101, 130; Patarlių 13:20; 1 Petro 4:7). Tai padės mums ‛sergėtis palaidumo’, netgi kai esame gundomi (1 Korintiečiams 6:18). Mes atmesime smurtą ir vengsime alkoholizmo arba įveiksime jį. Tegu visi, įskaitant vaikus, mokosi ugdyti šį gyvybiškai svarbų dvasios vaisių (Psalmių 118:1, 2).

TINKAMAS POŽIŪRIS Į VADOVAVIMĄ

6. a) Kokia yra Dievo nustatyta vadovavimo tvarka? b) Ką turi atsiminti vyras, jeigu nori, kad jo vadovavimas teiktų laimę jo šeimai?

⁶ Kitas svarbus principas yra pripažinti vadovavimą. Paulius nurodė tinkamą visa ko tvarką sakydamas: „Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas“ (1 Korintiečiams 11:3). Tai reiškia, kad šeimai vadovauja vyras, jo žmona ištikimai jį palaiko, o vaikai yra paklusnūs savo tėvams (Efeziečiams 5:22-25, 28-33; 6:1-4). Tačiau įsidėmėk, kad vadovavimas teikia laimę tik tada, kai jis yra tinkamas. Dievui atsidavę vyrai žino, kad vadovavimas nėra diktatūra. Jie imituoja Jėzų, jų Galvą. Nors Jėzus turėjo būti „galva viršum viso“, jis „atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti“ (Efeziečiams 1:22, NTP; Mato 20:28). Panašiai ir krikščionis vyras naudojasi teise vadovauti ne kad įtiktų sau, bet kad rūpintųsi savo žmonos ir vaikų interesais (1 Korintiečiams 13:4, 5).

7. Kokie Rašto principai padės žmonai atlikti jai Dievo numatytą vaidmenį šeimoje?

⁷ O Dievui atsidavusi žmona nerungtyniauja su savo vyru ir nesiekia viešpatauti jam. Ji laiminga galėdama palaikyti jį ir bendradarbiauti su juo. Biblijoje apie žmoną kartais kalbama kaip apie „priklausančią“ savo vyrui ir dėl to akivaizdu, kad jis yra jos galva (Pradžios 20:3, NW). Per santuoką ji tampa pavaldi „vyro įstatymui“ (Romiečiams 7:2, NW). Taip pat Biblija vadina žmoną „padėjėja“ ir „papildymu“ (Pradžios 2:20, NW). Žmona papildo vyrą tomis savybėmis ir sugebėjimais, kurių jam trūksta, ir teikia jam būtiną paramą (Patarlių 31:10-31). Biblijoje taip pat sakoma, kad žmona yra „draugė“, glaudžiai bendradarbiaujanti su savo vyru (Malachijo 2:14). Šie Rašto principai padeda vyrui ir žmonai suprasti vienas kito padėtį ir elgtis vienam su kitu deramai pagarbiai bei kilniai.

‛BŪK GREITAS KLAUSYTIS’

8, 9. Paaiškink kai kuriuos principus, kurie visiems šeimos nariams padės išmokti geriau bendrauti.

⁸ Šioje knygoje dažnai pabrėžiamas būtinumas bendrauti. Kodėl? Kadangi problemas spręsti lengviau, kai žmonės kalbasi ir iš tikrųjų išklauso vienas kitą. Ne kartą buvo pabrėžta, kad bendravimas yra tarsi dvipùsio eismo gatvė. Mokinys Jokūbas išreiškė tai šitokiais žodžiais: „Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti“ (Jokūbo 1:19).

⁹ Taip pat svarbu atidžiai sekti, kaip mes kalbame. Sėkmingo bendravimo nebus, jei kalbama neapgalvotai, priekabiai ar griežtais kritiškais žodžiais (Patarlių 15:1; 21:9; 29:11, 20). Net jeigu sakome tai, kas teisinga, bet kalbame negailestingai, išdidžiai ar nejautriai, tai tikriausiai padarys daugiau žalos negu gero. Mūsų kalba turi būti taktiška, „druska pasūdyta“ (Kolosiečiams 4:6). Mūsų žodžiai turi būti kaip „auksiniai obuoliai sidabriniuose padėkluose“ (Patarlių 25:11). Šeimos, kurios išmoksta gerai bendrauti, būna daug nuveikusios, kad pasiektų laimę.

GYVYBIŠKAI SVARBUS MEILĖS VAIDMUO

10. Kokia meilės rūšis santuokoje gyvybiškai svarbi?

¹⁰ Šioje knygoje nuolat kartojasi žodis „meilė“. Ar tu prisimeni, kokia meilės rūšis buvo nurodyta pirmiausia? Romantiška meilė (graikiškai e’ros), tiesa, vaidina svarbų vaidmenį santuokoje, o sėkmingose santuokose tarp vyro ir žmonos stiprėja prisirišimas ir draugystė (graikiškai phi·liʹa). Tačiau dar svarbesnė yra meilė, nurodoma graikišku žodžiu a·gaʹpe. Tai meilė, kurią ugdome Jehovai, Jėzui ir savo artimui (Mato 22:37-39). Tokią meilę Jehova parodo žmonijai (Jono 3:16). Kaip nuostabu, kad mes galime parodyti tokią pat meilę savo sutuoktiniui ir vaikams! (1 Jono 4:19).

11. Kaip meilės dėka santuokoje pasiekiama gerų rezultatų?

¹¹ Tokia kilni meilė santuokoje iš tiesų yra „tobulas vienybės ryšys“ (Kolosiečiams 3:14, NW). Ji sujungia porą draugėn ir skatina juos abu trokšti daryti tai, kas geriausia vienas kitam ir jų vaikams. Kai šeimos atsiduria sunkioje padėtyje, meilė padeda joms spręsti problemą vieningai. Kai pora tampa nebejauna, meilė padeda jiems palaikyti vienas kitą ir nenustoti vertinti vienas kito. „Meilė... neieško savo naudos... Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Korintiečiams 13:4-8).

12. Kodėl parodydama meilę Dievui sutuoktinių pora stiprina savo santuoką?

¹² Santuokos ryšys yra ypač stiprus, kai jis sutvirtintas ne tik sutuoktinių tarpusavio meile, bet pirmiausia meile Jehovai (Ekleziasto 4:9-12). Kodėl? Apaštalas Jonas rašė: „Tai ir yra Dievo meilė — jo įsakymus vykdyti“ (1 Jono 5:3). Taigi pora turi auklėti savo vaikus būti atsidavusius Dievui ne tik dėl to, kad jie labai myli juos, bet kad tai yra Jehovos įsakymas (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Jie turi saugotis amoralumo ne tik dėl to, kad myli vienas kitą, bet svarbiausia dėl to, kad jie myli Jehovą, kuris „ištvirkėlius ir svetimautojus teis“ (Žydams 13:4). Net jei dėl vieno partnerio kyla santuokoje didelių sunkumų, meilė Jehovai paskatins kitą partnerį ir toliau laikytis Biblijos principų. Iš tikrųjų laimingos yra tos šeimos, kuriose meilė vienas kitam sutvirtinta meile Jehovai!

ŠEIMA, VYKDANTI DIEVO VALIĄ

13. Kaip pasiryžimas vykdyti Dievo valią padės asmenims susitelkti į tikrai svarbius dalykus?

¹³ Svarbiausia krikščionio gyvenime yra vykdyti Dievo valią (Psalmių 142:10). Tai ir yra tikrasis atsidavimas Dievui. Dievo valios vykdymas padeda šeimoms neišleisti iš dėmesio tikrai svarbių dalykų (Filipiečiams 1:9, 10). Pavyzdžiui, Jėzus perspėjo: „Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais“ (Mato 10:35, 36). Iš tiesų, kaip perspėjo Jėzus, daugelis jo pasekėjų yra persekiojami šeimos narių. Kaip liūdna ir skaudu! Vis dėlto šeimos ryšiai neturėtų nusverti mūsų meilės Jehovai Dievui ir Jėzui Kristui (Mato 10:37-39). Jeigu nepaisant šeimos priešiškumo asmuo ištveria, priešininkai, matydami gerą atsidavimo Dievui poveikį, gali pasikeisti (1 Korintiečiams 7:12-16; 1 Petro 3:1, 2). Bet jeigu taip ir neįvyktų, neturėsime ilgalaikės naudos, jeigu dėl priešiškumo nustosime tarnauti Dievui.

14. Kaip troškimas vykdyti Dievo valią padės tėvams naudingiausiai veikti savo vaikų labui?

¹⁴ Dievo valios vykdymas padeda tėvams padaryti teisingus sprendimus. Pavyzdžiui, kai kuriose bendruomenėse tėvai linkę žiūrėti į vaikus kaip į įdėtą kapitalą, ir jie tikisi, kad jų vaikai rūpinsis jais jiems pasenus. Nors teisinga ir tinkama, kad suaugę vaikai rūpintųsi savo pagyvenusiais tėvais, tokia nuomonė neturėtų paskatinti tėvų versti savo vaikus laikytis materialistinio gyvenimo būdo. Vaikams nėra naudinga, jeigu jų tėvai auklėdami juos skatina vertinti materialinį turtą labiau negu dvasinius dalykus (1 Timotiejui 6:9).

15. Kokiu atžvilgiu Timotiejaus motina Eunikė buvo puikus pavyzdys motinos, vykdžiusios Dievo valią?

¹⁵ Puikus pavyzdys šiuo atžvilgiu yra Eunikė, jaunojo Pauliaus draugo Timotiejaus motina (2 Timotiejui 1:5). Nors Eunikė buvo ištekėjusi už netikinčio, ji kartu su Timotiejaus senele Loide sėkmingai mokė Timotiejų siekti atsidavimo Dievui (2 Timotiejui 3:14, 15). Kai Timotiejus buvo pakankamai suaugęs, Eunikė leido jam palikti namus ir imtis Karalystės skelbimo darbo kaip Pauliaus misionieriškam bendradarbiui (Apaštalų darbai 16:1-5). Kokia laiminga ji turėjo būti, kai jos sūnus pasidarė žymiu misionieriumi! Jo, kaip suaugusio žmogaus, atsidavimas Dievui gerai atspindėjo jo ankstyvą išauklėjimą. Be abejo, Eunikė buvo patenkinta ir džiaugėsi girdėdama pranešimus apie Timotiejaus ištikimą tarnybą, nors jai tikriausiai būdavo ilgu, kai jo nebūdavo namie (Filipiečiams 2:19, 20).

ŠEIMA IR TAVO ATEITIS

16. Kokį tinkamą dėmesį parodė Jėzus kaip sūnus, tačiau koks buvo jo pagrindinis tikslas?

¹⁶ Jėzus užaugo dievobaimingoje šeimoje ir jau būdamas suaugęs kaip sūnus parodė tinkamą dėmesį savo motinai (Luko 2:51, 52; Jono 19:26). Tačiau pagrindinis Jėzaus tikslas buvo vykdyti Dievo valią, o jam tai reiškė atverti žmonijai kelią į amžinąjį gyvenimą. Tai jis padarė paaukodamas savo tobulą žmogišką gyvybę kaip išpirką už nuodėmingą žmoniją (Morkaus 10:45; Jono 5:28, 29).

17. Kokią didingą perspektyvą atvėrė ištikimas Jėzaus kelias tiems, kurie vykdo Dievo valią?

¹⁷ Po Jėzaus mirties Jehova prikėlė jį gyventi danguje ir suteikė jam didelę valdžią, galiausiai pasodindamas jį Karaliumi dangiškojoje Karalystėje (Mato 28:18; Romiečiams 14:9; Apreiškimas 11:15). Jėzaus auka įgalino kai kuriuos žmones būti išrinktus valdyti su juo toje Karalystėje. O likusiajai teisiosios žmonijos daliai ta auka atvėrė kelią į tobulą gyvenimą žemėje, kurioje bus atkurtos rojaus sąlygos (Apreiškimas 5:9, 10; 14:1, 4; 21:3-5; 22:1-4). Viena iš didžiausių privilegijų, kurią turime šiandien, yra pranešti tą didingą gerąją naujieną kitiems žmonėms (Mato 24:14).

18. Koks priminimas ir padrąsinimas duodamas ir šeimoms, ir atskiriems asmenims?

¹⁸ Kaip nurodė apaštalas Paulius, žmonės, kurie gyvena atsidavę Dievui, gali paveldėti tas palaimas „būsimajame“ gyvenime. Tai, be abejo, pats geriausias kelias į laimę! Prisimink, kad „praeina pasaulis ir jojo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:17). Taigi ar tu būtum vaikas, ar vienas iš tėvų, ar vyras, ar žmona, ar vienišas suaugęs asmuo, turintis vaikų, ar jų neturintis, stenkis vykdyti Dievo valią. Net jeigu tu esi slegiamas ar susiduri su didžiuliais sunkumais, niekada neužmiršk, kad esi gyvojo Dievo tarnas. Tad tegu tavo veiksmai teikia džiaugsmą Jehovai (Patarlių 27:11, ŠvR). Ir tegu tavo elgesys suteikia laimę tau jau dabar ir amžinąjį gyvenimą būsimajame naujajame pasaulyje!