Savo vardo prasmę Dievas pats paaiškino ištikimajam Mozei. Kai šis paklausė Dievo vardo, Jehova atsakė: „Aš būsiu, kas būsiu“ (Išėjimo 3:14, Jr, išnaša). Kitame vertime mintis perteikiama taip: „Aš tapsiu tuo, kuo panorėsiu.“ Taigi Jehova gali būti kuo tik reikia pagal savo paties valią.

Jeigu jūs galėtumėte tapti kuo panorėjęs — pagalvokite, kiek gera nuveiktumėte dėl draugų! Tarkime, kuris nors sunkiai susirgtų. Tada pasidarytumėte geru gydytoju ir draugui padėtumėte atgauti sveikatą. Kitas gal patirtų didelių nuostolių. Bet jūs taptumėte turtingu geradariu ir jį paremtumėte. Deja, nei jūs, nei joks kitas žmogus viskuo tapti negali. O Jehova, kaip matysite gilindamasis į Bibliją, tampa kuo tik reikia, todėl savo sumanymus įgyvendina be jokio vargo ir tuos, kurie jį myli, noriai globoja (2 Metraščių 16:9). Kas Dievo nepažįsta vardu, tas neįžvelgia ir visų šitų nuostabių Jehovos asmenybės bruožų.

Taigi Jehovos vardas Biblijoje turi būti. Artintis prie savo dangiškojo Tėvo galime tik žinodami jo vardo reikšmę ir pagarbiai tuo vardu į jį kreipdamiesi.a

LIKUS daugiau kaip 500 metų iki Jėzaus gimimo Jehova suteikė pranašui Danieliui žinių, leidžiančių atsekti, kada Jėzus bus pateptas šventąja dvasia — taps Mesiju, arba Kristumi. Danieliui buvo pasakyta: „Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės“ (Danieliaus 9:25, Brb).

Norėdami nustatyti Mesijo atėjimo metus, pirmiausia turime žinoti, nuo kur prasideda atskaita to laikotarpio, kurio pabaigoje jis pasirodys. Pasak pranašystės, reikia skaičiuoti „nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę“. Kada gi jis buvo duotas? Kitas Biblijos rašytojas, Nehemijas, pasakoja, jog paliepimas atstatyti Jeruzalės sienas išėjo „dvidešimtais karaliaus Artakserkso metais“ (Nehemijo 2:1, 5-8). Patikimais istoriniais duomenimis, pirmieji Artakserkso valdymui priskiriami ištisi kalendoriniai metai yra 474-ieji prieš mūsų erą. Taigi dvidešimtieji jo valdymo metai buvo 455 m. p. m. e. Nuo jų pagal Danieliaus pranašystę ir galima atsekti, kada Mesijas ateisiąs. Taigi mūsų atskaitos taškas — 455 m. p. m. e.

O kiek tas laikotarpis, kurio pabaigoje pasirodysiąs „pateptasis kunigaikštis“, truks? „Septynias savaites ir šešiasdešimt dvi savaites“, — sakoma pranašystėje. Iš viso 69 savaites. Kiek tai sudaro? Kai kuriuose Biblijos vertimuose paaiškinta, jog tai ne paprastos, o metinės savaitės: kiekvienos trukmė — septyneri metai. Senovėje žydams tokios septynerių metų „savaitės“ buvo gerai žinomos. Pavyzdžiui, kas septintus metus jie laikė šabo metais (Išėjimo 23:10, 11). Taigi 69 nurodytosios savaitės sudaro iš viso 483 metus (69 padauginame iš 7).

Dabar tereikia paskaičiuoti. Kadangi pradedame nuo 455 m. p. m. e., tai 483 metų laikotarpis baigiasi 29 m. e. m. Būtent tada Jėzus pasikrikštijo ir tapo Mesiju! (Luko 3:1, 2, 21, 22.)a Argi ne nuostabu, kad Danieliaus pranašystė taip tiksliai išsipildė!

KAD atpažintume Mesiją, Jehova Dievas įkvėpė Biblijos pranašus suteikti žinių apie šio pažadėto Išgelbėtojo gimimą, tarnystę ir mirtį. Viskas, ką pranašai užrašė, išsipildė Jėzaus Kristaus gyvenime. Tos pranašystės stebėtinai konkrečios ir tikslios. Pažiūrėkime kelias — apie Mesijo gimimą ir vaikystę.

Izaijas išpranašavo, kad Mesijas bus karaliaus Dovydo palikuonis (Izaijo 9:6 [9:7, Brb]). Jėzus būtent ir kilo iš Dovydo linijos (Mato 1:1, 6-17).

Dievo pranašas Michėjas rašė, kad jis gims „Efratos Betliejuje“ ir galiausiai turės tapti valdovu (Michėjo 5:1 [5:2, Brb]). Jėzaus gimimo laiku Izraelyje buvo du Betliejai: vienas šalies šiaurėje prie Nazareto, antras — Judėjoje netoli Jeruzalės. Pastarasis anksčiau vadinosi Efrata. Jėzus gimė šiame mieste, kaip ir išpranašauta! (Mato 2:1.)

Kitoje Biblijos pranašystėje sakoma, jog Dievo Sūnus bus pašauktas „iš Egipto“. Šitaip ir buvo: Juozapas su Marija, gelbėdami kūdikio Jėzaus gyvybę, turėjo bėgti į Egiptą, o paskui iš ten sugrįžo (Ozėjo 11:1; Mato 2:15).

Lentelėje „Pranašystės apie Mesiją“ po antrašte „Išpranašauta“ matote Biblijos eilutes, kuriose perskaitysite, kas dar buvo iš anksto pasakyta apie Mesiją. Tada susiieškokite gretimai nurodytas eilutes, po antrašte „Kaip išsipildė“, ir palyginkite. Taip dar labiau įsitikinsite, koks patikimas yra Dievo Žodis.

Nagrinėdamas lentelę turėkite omenyje, jog tie pranašiški žodžiai buvo parašyti daug šimtmečių iki Jėzaus gimimo. Jėzus pasakė: „Turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“ (Luko 24:44). Gilindamasis į Bibliją galite pats įsitikinti, kad viskas išsipildė iki smulkmenų.