Koja kojon su šiandiena!

● Įsivaizduokime tokį scenarijų. Semą žmonės pašaipiai vadindavo stabdžiu. Ilgą laiką jis nenorėjo turėti nieko bendra su naujovėmis, skirtomis per atstumą palaikyti ryšį su šeimos nariais ar draugais. O visi, net ir paaugę Semo vaikai, nenorėjo atsilikti nuo gyvenimo. Bandydamas paaiškinti savo nuostatą, Semas šešiolikmetei dukrai pasakė: „Ilgiuosi tų laikų, kai su žmonėmis galėjai kalbėtis akis į akį.“

Vėliau Semo požiūris pradėjo keistis. Jis ėmė galvoti apie pažįstamus, su kuriais seniai nesimatė ir nesikalbėjo, taip pat apie namiškius, regis, tiek užimtus, kad nebeturi kada su juo bendrauti. „Jei nenoriu prarasti ryšio su man brangiais žmonėmis, — mąstė Semas, — turiu gyventi naujaip.“ Tikėtina, jog panašiai galėjo jaustis ne viena šeima, XX amžiaus viduryje gyvenusi Jungtinių Valstijų kaime. Stabdžiu pramintas Semas galiausiai nusprendė įsigyti telefoną.

O dabar persikelkime į 2012-uosius. Semo vaikaitis Natanas tik ką baigė kalbėtis telefonu su artimais draugais Robertu ir Andžela, persikėlusiais gyventi į kitą pasaulio kraštą. „Praėjo jau dešimt metų!“ — pasakė Natanas, stebėdamasis, kaip greitai bėga laikas.

Su toli išvykusiais šeimos nariais bei draugais jis retkarčiais susisiekdavo telefonu ir buvo tuo patenkintas. Tačiau dabar, rodos, visi, net ir paaugę Natano vaikai, bendrauja per socialinius tinklus.

Nataną žmonės irgi vadina stabdžiu, nes jis nelinkęs taikytis prie naujovių. „Ilgiuosi tų laikų, kai su žmogumi galėjai kalbėtis telefonu ir girdėti jo balsą“, — sako jis. Bet dabar Natano požiūris pradeda keistis. „Jei nenoriu prarasti ryšio su man brangiais žmonėmis, — mąsto jis, — turiu gyventi naujaip.“

Ar esate kada pasijutęs panašiai? Visi iš prigimties mėgstame bendrauti (Pradžios 2:18; Patarlių 17:17). Bet laikai keičiasi, ir dabar daugybė žmonių ryšius palaiko per socialinius tinklus. Tad ką apie šias technologijas reikėtų žinoti?

Kuo jie tokie patrauklūs?

KOKIAIS iš žemiau nurodytų būdų bendravote pastarąjį mėnesį?

Susitikote

Laiškais ar atvirlaiškiais

Telefonu

Elektroniniu paštu

SMS

Momentinėmis žinutėmis internetu

Vaizdo pokalbiais internetu

Socialiniais tinklais

Dar niekada nėra buvę tiek būdų tarpusavio ryšiams palaikyti. Tiesa, kiekvienas turi ir privalumų, ir trūkumų. Aptarkime kelis iš jų.

SUSITIKUS

Privalumas. Galima pajusti subtiliausius veido išraiškos, balso tono, gestų niuansus.

Trūkumas. Abu pašnekovai turi rasti laiko susitikimui.

LAIŠKU ARBA ATVIRLAIŠKIU

Privalumas. Į žmogų kreipiamasi nuoširdžiai ir asmeniškai.

Trūkumas. Kol laišką parašysite, ir jis pasieks adresatą, praeis ne viena diena.

ELEKTRONINIU PAŠTU

Privalumas. Laiškas greit pasiekia adresatą.

Trūkumas. Skamba šaltokai, kartais sunku perprasti rašančiojo jausmus.

O štai dabar atsirado, kai kurių nuomone, geriausia bendravimo priemonė — socialiniai tinklai. Jų yra šimtai. Populiariausias, Facebook, turi net apie 800 milijonų registruotų naudotojų! „Jei Facebook būtų valstybė, — rašoma žurnale Time, — pagal gyventojų skaičių užimtų trečią vietą po Kinijos ir Indijos.“ Kas yra socialiniai tinklai ir kodėl jie taip išpopuliarėjo?

Socialiniu tinklu vadinama interneto svetainė, kurioje naudotojai gali dalintis informacija su pasirinkta grupe draugų. „Tai puiki priemonė visada būti „ryšio zonoje“, — sako 21 metų Žana. — Čia labai patogu aprodyti kelionių arba įsimintinų įvykių nuotraukas.“

Bet kodėl tiesiog neparašius laiško? „Suryja per daug laiko“, — kažkas pasakytų. O nuotraukos popieriuje daug kainuoja. Kodėl nepaskambinus telefonu? Ir vėl užima per daug laiko, ypač todėl, kad vienu metu įmanoma kalbėtis tik su vienu žmogumi. Be to, kai kurių galbūt nerasite namie, arba tuo metu jie negalės su jumis kalbėtis. Gal rinktis elektroninį paštą? „Į elektroninius laiškus niekas nebeatsakinėja, — apgailestauja dvidešimtmetė Danielė. — Jei ir atsako, reikia laukti kelias savaites. O socialiniame tinkle vos tik parašau, ką veikiu, draugai tuoj pat atsako, kaip sekasi jiems. Prisijungęs išsyk pamatai visus naujausius pranešimus. Tai taip paprasta!“

Aišku, socialiniai tinklai skirti ne vien paplepėjimui. Kai 2011-ųjų kovo 11 dieną dalį Japonijos nusiaubė žemės drebėjimas ir cunamis, daugelis per socialinius tinklus puolė aiškintis, ar nenukentėjo jų artimieji.

Štai ką pasakoja Jungtinėse Valstijose gyvenantis Bendžaminas: „Po cunamio prisiskambinti į Japoniją buvo neįmanoma. Vienas pažįstamas pasiguodė, kad mūsų bendrai draugei Tokijuje yra parašęs elektroninį laišką, bet vis negauna atsakymo. Tada pasiėmiau mobilųjį telefoną, įjungiau internetą, atsidariau jos puslapį socialiniame tinkle ir tuoj pat pamačiau trumpą žinutę, kad ji sveika gyva ir kad paskui parašys daugiau.

O norėdamas pranešti kitiems, kurie ją pažįsta, bet nėra prisijungę prie socialinio tinklo, elektroninį laišką turėjau siųsti kiekvienam asmeniškai. Kol susiradau adresus, kol parašiau, sugaišau nemažai laiko. Kai kurie atsakė per kelias dienas, o vieną atsakymą gavau maždaug po dviejų savaičių! Tie žmonės gaudavo tiek elektroninių laiškų, kad buvo sunku į visus atsakyti. Taigi bendraujant socialiniame tinkle buvo galima sutaupyti begalę laiko. Naujienas visi galėjo sužinoti vos per kelias minutes!“

Nėra abejonių, — socialiniai tinklai turi pranašumų. Bet ar netyko kokie pavojai? Jeigu taip, kokie ir kaip jų vengti?

[Rėmelis/iliustracijos 5 puslapyje]

KAIP VEIKIA

1. Savo puslapyje, skiltyje status update, parašote žinutę.

2. Visi, esantieji draugų sąraše, vos prisijungę gauna jūsų žinutę, o jūs prisijungęs galite skaityti jų žinutes.

Keturi klausimai apie socialinius tinklus

Kaip ir beveik visame internete apskritai, taip ir socialiniuose tinkluose slypi pavojai.a Turėdami tai omenyje, apsvarstykime štai ką.

1. Ar bendraudamas socialiniais tinklais nepakenksiu savo privatumui?

„Kur daug kalbama, ten netrūksta kaltės, o protingo žmogaus kalba santūri“ (Patarlių 10:19).

Ką reikėtų žinoti. Jei nesate atsargus, jūsų naudotojo kortelės duomenys, nuotraukos, draugams skirtos žinutės ir komentarai skiltyje status updates gali atskleisti per daug informacijos. Pavyzdžiui, kur gyvenate, kada būnate (ar nebūnate) namie, kur dirbate, kokią mokyklą lankote. Vagims, kad žinotų, kur ir kada įsilaužti, pakaks jūsų adreso ir trumpos frazės, tarkim, „ryt išvykstame atostogų!“

Pateikęs kitas detales, kaip antai elektroninio pašto adresą, gimimo datą arba telefono numerį, galite tapti priekabiavimo, patyčių auka, arba jūsų asmeninius duomenis kažkas gali panaudoti piktam. Deja, socialiniame tinkle tokią informaciją nieko negalvodami atskleidžia daugelis.

Žmonės neretai užmiršta, jog tai, kas patenka į virtualią erdvę, prieinama visiems. Net jeigu nurodo, kad skiltis status updates skirta tik draugams, ką šie su ta informacija darys, — nebe siuntėjo valioje. Taigi reikėtų nepamiršti, kad viskas, ką įkeliate į socialinį tinklą, yra vieša arba lengvai gali būti paviešinta.

Ką daryti. Nuodugniai susipažinkite su privatumo nustatymais socialiniame tinkle ir jais naudokitės. Socialinio tinklo langą padarykite prieinamą tik tiems, kuriuos pažįstate ir kuriais pasitikite.

Net ir tuomet supraskite, kad jūsų įdėta informacija gali pasklisti plačiau nei norėtumėte. Reguliariai peržiūrėkite savo puslapį ir pagalvokite, ar jame nėra nieko, kas sukčiams padėtų surasti jus ar pasinaudoti jūsų asmens duomenimis. O informacijos, galinčios pažeisti jūsų ar kito žmogaus privatumą, nesiųskite net savo draugams (Patarlių 11:13). Jei norite papasakoti ką asmeniško, naudokitės kita bendravimo priemone. Jauna moteris, vardu Kameron, sako: „Pokalbiai telefonu daug privatesni.“

Reziumė. Tai, ką aptarėme, labai taikliai apibendrina kita moteris, vardu Kim: „Apgalvodami, ką darote, socialiniame tinkle galite išlaikyti tam tikrą privatumą. Jei patys bėdos neprisišauksite, viskas bus gerai.“

2. Ar bendraudamas socialiniais tinklais nešvaistau laiko?

‘Sugebėkite atskirti, kas svarbiau’ (Filipiečiams 1:10).

Ką reikėtų žinoti. Socialiniai tinklai ryja laiką ir atitraukia nuo žymiai svarbesnės veiklos. Kaip sako Kei, „kuo daugiau užmezgate kontaktinių ryšių, tuo daugiau laiko užtruksite socialiniame tinkle, ir atsiras didesnė tikimybė tapti nuo jo priklausomam“. Pažiūrėkime, ką pasakoja tie, kas buvo pakliuvę į šias pinkles.

„Net jei bendravimą socialinėje svetainėje nori nutraukti, atprasti sunku. Toks įprotis tampa nelyginant manija“ (Eliza).

„Čia tiek galimybių: žaidimai, testai, muzikos aistruolių puslapiai, jau nekalbant apie draugų komentarus“ (Bleinas).

„Tai verpetas, kuris tave įtraukia, o tu apie tai net nenutuoki, kol negrįžta mama ir nepaklausia, kodėl neišplauti indai“ (Aneliz).

„Buvo metas, kai iš mokyklos parskubėdavau užvaldyta vienos minties — kuo greičiau pamatyti, kas atsiliepė į mano žinutes. Paskui turėdavau visiems atsakyti ir peržiūrėti jų atsiųstas naujas nuotraukas. Jei tada kas nors sutrukdydavo, baisiai susierzindavau. Kai kurie mano pažįstami svetainėje lindi beveik visą laiką — dieną naktį ar net būdami svečiuose“ (Megan).

Ką daryti. Laikas — per didelė prabanga, kad jį švaistytumėte. Tad kodėl nesusidarius jo „biudžeto“? Pirmiausia užsirašykite, kiek laiko, jūsų manymu, būtų išmintinga skirti bendravimui internetu. Tada visą mėnesį registruokite, kaip jums sekasi laikytis, ką esate užsibrėžęs. O jei nepavyksta, keiskite įpročius.

Jeigu turite vaikų, ir jie per daug laiko praleidžia interneto svetainėse, atkreipkite dėmesį, ar nėra kokių nerimą keliančių ženklų. Nensi Vilard (Nancy E. Willard) knygoje Cyber-Safe Kids, Cyber-Savvy Teens teigia, jog dėl besaikio bendravimo socialiniame tinkle vaikas gali jausti nerimą, įtampą, nevisavertiškumą. „Daugelis paauglių labai susirūpinę savo prestižu, — rašo ji. — Kai jie vieni kitus vertina pagal tai, kiek kuris bendrauja internetu, tai gali pastūmėti į priklausomybę nuo jo.“

Niekada neleiskite, kad bendravimas socialiniuose tinkluose — ar bet kokia kita veikla virtualioje erdvėje — užgožtų bendravimą šeimoje. „Turint omenyje internetą, ironiška tai, — rašo Donas Tapskotas (Don Tapscott) knygoje Grown Up Digital, — kad ši priemonė šeimos nariams padeda palaikyti ryšius, kai jie toli vienas nuo kito, tačiau atitolina, kai jie šalia.“

Reziumė. Mergina, vardu Emili, sako: „Manau, jog socialiniai tinklai — puikus būdas neatitrūkti nuo žmonių. Bet, kaip ir visur, turi žinoti, kada pasakyti sau stop.“

3. Ar bendraudamas socialiniais tinklais nesusiteršiu reputacijos?

„Geras vardas vertesnis už daugelį turtų ir maloninga pagarba yra brangesnė už auksą ir sidabrą“ (Patarlių 22:1, Vl).

Ką reikėtų žinoti. Komentarais bei nuotraukomis, kurias įkeliate į savo puslapį, galite susigadinti reputaciją, o ją atstatyti neretai būna sunku (Patarlių 20:11; Mato 7:17). Daugelis, regis, nesupranta gresiančio pavojaus. „Atrodo, kad bendraudami internetu žmonės praranda sveiką nuovoką, — sako jauna moteris, vardu Rachelė. — Jie parašo tai, ko šiaip nepasakytų. Kai kas nepagalvoja, kad užtenka vieno nepadoraus komentaro ar nuotraukos, ir gero vardo kaip nebūta!“

O kai taip atsitinka, padariniai gali būti ilgalaikiai. Knygoje Grown Up Digital teigiama: „Yra daugybė atvejų, kai internautai praranda darbą arba jo negauna dėl to, kad yra paskelbę kažką netinkama savo socialinio tinklo puslapyje.“

Ką daryti. Į savo puslapį socialiniame tinkle pabandykite pažvelgti kitų akimis. Pamąstykite: ar iš tiesų norėčiau kam nors šitaip prisistatyti? Jei kas pamatytų mano nuotraukas ir turėtų mane apibūdinti, kas pirmiausia jam ateitų į galvą: mėgsta flirtuoti? seksualus? vakarėlių liūtas? Ar norėtumėte būti taip įvertintas, kai ieškote darbo, o jūsų puslapį peržiūri potencialus darbdavys? Ar tos nuotraukos tikrai atspindi jūsų puoselėjamas vertybes?

Jei esi mokyklinio amžiaus, pamąstyk: ar patogiai jausčiausi, jeigu mano puslapį pamatytų ir perskaitytų tėvai, mokytojas ar koks mano gerbiamas žmogus?

Reziumė. Galvodami apie savo reputaciją, prisiminkite apaštalo Pauliaus žodžius: „Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7).

4. Ar bendraudamas socialiniais tinklais mokėsiu pasirinkti draugus?

„Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20).

Ką reikėtų žinoti. Mūsų mąstymui bei poelgiams įtaką daro draugai (1 Korintiečiams 15:33). Taigi juos pasirenkant socialiniame tinkle verta būti apdairiems. Kai kas į draugų sąrašus sutinka įtraukti dešimtis ar net šimtus mažai pažįstamų arba visai nepažįstamų žmonių. Kiti pastebi, kad ne visi jie yra tinkama draugija. Štai ką kai kurie pasakoja:

„Jei kas sutinka bendrauti su kiekvienu Tomu, Diku, Hariu, bėdų tikrai neišvengs“ (Aneliz).

„Žinau, jog ne vienas mano pažįstamas į draugų sąrašą įtraukia net ir tuos, su kuriais nenori draugauti, bet nenori jų ir įskaudinti“ (Liana).

„Tai tas pats, kas bendrauti su žmogumi tiesiogiai. Todėl nereikėtų draugauti su kuo pakliuvo“ (Aleksis).

Ką daryti. Turėkite savo nuostatą su kuo draugauti ir nusistatykite ribas.b

„Draugais renkuosi tik tuos, ką pažįstu — ne paviršutiniškai, bet iš tikrųjų pažįstu“ (Žana).

„Su nepažįstamais neprasidedu. Draugauju tik su tais, ką pažįstu seniai“ (Monika).

„Į draugų sąrašą įtraukiu tik tuos, ką neblogai pažįstu ir kurių požiūris panašus kaip mano“ (Rėja).

„Kai į draugus siūlosi koks nepažįstamas, tokio pasiūlymo nepaisau. Nieko čia sunkaus. Socialiniame tinkle bendrauju tik su tais, kurie yra mano draugai ir realiame gyvenime“ (Meri).

„Jei kas ima rašinėti nepriimtinas žinutes ar siuntinėti nepageidaujamas nuotraukas, nė kiek nesikrimsdama tokį pašalinu iš draugų sąrašo. Vien peržiūrinėti jo rašliavą reikštų veltis į blogas draugijas“ (Kim).

„Kai turėjau susikūrusi paskyrą, buvau pasirinkusi labai griežtą privatumo lygį. Žinutes ir nuotraukas leisdavau žiūrėti tik savo draugams, bet ne draugų draugams. Taip elgiausi todėl, kad nebuvau tikra, ar jie man yra tinkama draugija. Juk nežinojau, kas tai per žmonės“ (Heter).

Reziumė. Dr. Gven Šurgen O’Kife (Gwenn Schurgin O’Keeffe) knygoje CyberSafe rašo: „Geriausias patarimas — internetinėse svetainėse draugaukite tik su tais, ką pažįstate realiame gyvenime.“c