Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • Jos pranašystės visuomet tiksliai išsipildo
    Sargybos bokštas 2012 | Birželio 1 d.
    • Aleksandras Didysis

      Jos pranašystės visuomet tiksliai išsipildo

      „Neliko neištesėtas nė vienas pažadas iš visų gerųjų pažadų, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, jums pažadėjo“ (JOZUĖS 23:14, Jr).

      KUO BIBLIJA UNIKALI? Niekam ne paslaptis, kad senovės orakulų pranašystės būdavo dviprasmiškos, nepatikimos; tą patį galima pasakyti ir apie šių dienų horoskopus. Futurologija pagrįsta dabartinių tendencijų stebėjimu ir retai kada imasi prognozuoti konkrečius įvykius kelis šimtmečius į priekį. O Biblijos pranašystės — priešingai, yra detalios ir visada išsipildo, net jei jose skelbiama „nuo senovės, kas dar nėra įvykę“ (Izaijo 46:10, Jr).

      PAVYZDYS. Šeštajame amžiuje p. m. e. pranašas Danielius regėjime matė, kaip Graikija žaibiškai nukariaus Medijos ir Persijos imperiją. Jis taip pat regėjo, kad pergalingai žygiuojančiam Graikijos karaliui „esant pačioje galybėje“ jo valdymas bus nutrauktas. Kas užims jo vietą? Danielius rašė: „Keturios karalystės kils iš jo tautos, bet neturės jo galybės“ (Danieliaus 8:5-8, 20-22).

      KĄ SAKO ISTORIKAI. Nuo Danieliaus laikų praėjus 200 metų, Graikijos karaliumi tapo Aleksandras Didysis. Vos per dešimtmetį jis nugalėjo Medijos ir Persijos imperiją ir užimdamas vis naujas žemes Graikijos valdas išplėtė iki pat Indo upės (dabar Pakistano teritorija). Bet būdamas 32 metų Aleksandras staiga mirė. Galiausiai po mūšio prie Ipso Mažojoje Azijoje jo imperija iširo. Tą mūšį laimėję keturi generolai pasidalijo Graikijos imperiją tarpusavyje. Tačiau nė vienas iš jų netapo toks pat galingas kaip Aleksandras.

      KĄ MANOTE JŪS? Ar yra kokia kita knyga, kurios pranašystės visuomet išsipildo? O gal Biblija unikali?

      „Biblijos pranašysčių yra [...] tiek daug, jog atsitiktinis jų išsipildymas be galo neįtikimas“ (IRWIN LINTON. A LAWYER EXAMINES THE BIBLE).

  • Istorija, o ne mitai
    Sargybos bokštas 2012 | Birželio 1 d.
    • Istorija, o ne mitai

      ‘Aš viską nuo pradžios kruopščiai ištyriau’ (LUKO 1:3).

      KUO BIBLIJA UNIKALI? Legendose ir mituose pasakojama apie išgalvotus dalykus, neminint konkrečių vietovių pavadinimų, datų ir istorinių asmenybių vardų. O Biblijoje randame daugybę istorinių detalių, kurios skaitytojus patikina, kad „tiesa — [Dievo] žodžio šerdis“ (Psalmyno 119:160).

      PAVYZDYS. Biblijoje rašoma, jog „Babilono karalius Nebukadnecaras [...] išvarė Babilonan į tremtį [Judo karalių] Jehojachiną“. Vėliau „Babilono karalius Evil Merodachas pirmais savo karaliavimo metais paleido iš kalėjimo Judo karalių Jehojachiną“. Be to, „jo [Jehojachino] išlaikymą karalius užtikrino diena po dienos, visą jo likusį gyvenimą“ (2 Karalių 24:11, 15; 25:27-30).

      KĄ ATRADO ARCHEOLOGAI? Senovės Babilono griuvėsiuose archeologai aptiko dokumentų, datuojamų Nebukadnecaro II valdymo laikotarpiu. Juose nurodyta, koks davinys skiriamas kaliniams bei kitiems karaliaus rūmų išlaikytiniams. Tuose sąrašuose taip pat minimas „Jaukinas [Jehojachinas]“, kuris buvo „Jahudo (Judo) krašto karalius“, ir jo namiškiai. O ar yra įrodymų, kad iš tiesų gyveno Nebukadnecaro įpėdinis Evil Merodachas? Netoli Sūzų miesto buvo rasta vaza su tokiu įrašu: „Babilono karaliaus Amil Marduko [Evil Merodacho], Babilono karaliaus Nebukadnecaro sūnaus, rūmai.“

      KĄ MANOTE JŪS? Ar kokioje kitoje šventojoje knygoje randame tiek konkrečių ir tikslių istorinių detalių? O gal Biblija unikali?

      [Anotacija 5 puslapyje]

      „Chronologinė ir geografinė informacija [Biblijoje] tikslesnė ir patikimesnė negu bet kuriame kitame senoviniame dokumente“ (ROBERT WILSON. A SCIENTIFIC INVESTIGATION OF THE OLD TESTAMENT).

      [Iliustracija 5 puslapyje]

      Babiloniečių dokumentas, kuriame paminėtas Judo karalius Jehojachinas

      [Šaltinio nuoroda]

      © bpk, Berlin/Vorderasiatisches Museum, SMB/Olaf M. Tessmer/Art Resource, NY

  • Moksliškai tiksli
    Sargybos bokštas 2012 | Birželio 1 d.
    • Žmogus plaunasi rankas

      Moksliškai tiksli

      „Pamokslininkas [...] viską ištyrė, apsvarstė ir [...] stengėsi surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius“ (MOKYTOJO 12:9, 10, Brb).

      KUO BIBLIJA UNIKALI? Senovinėse knygose neretai peršamos klaidingos ir pavojingos idėjos, kurias dabartinis mokslas visiškai atmeta. Net šiais laikais rašomus vadovėlius tenka vis pataisyti, kad juose pateikta informacija derintųsi su naujausiais atradimais. Tačiau Biblija tvirtina, kad jos autorius yra Kūrėjas ir kad jo Žodis „išlieka amžinai“ (1 Petro 1:25).

      PAVYZDYS. Mozės įstatyme izraelitams buvo įsakyta tuštintis „už stovyklos“ išsikasus duobelę, paskui išmatas užpilti žemėmis (Pakartoto Įstatymo 23:13, 14 [23:12, 13, Brb]). Izraelitai, palietę gaišeną ar žmogaus lavoną, turėdavo išsiskalbti drabužius arba išsimaudyti (Kunigų 11:27, 28; Skaičių 19:13, 19). Sergantieji raupsais turėdavo būti izoliuoti, kol juos apžiūrėjus būdavo patvirtinama, kad jau sveiki ir nieko neužkrės (Kunigų 13:1-8).

      KĄ ATSKLEIDŽIA ŠIUOLAIKINĖ MEDICINA. Deramas nešvarumų šalinimas, rankų plovimas ir karantinas tebėra veiksmingi būdai kovojant su ligomis. Jeigu netoliese nėra išvietės ar kitokių sanitarinių įrengimų, JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrai (LKPC) pataria: „Tuštinkitės mažiausiai 30 metrų nuo bet kokio vandens telkinio ir išmatas užkaskite žemėmis.“ Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tose vietovėse, kur žmonės išmatas užkasa, viduriavimo atvejų pasitaiko 36 procentais rečiau. Be to, palyginti neseniai, prieš mažiau nei 200 metų, gydytojai išsiaiškino, kad nenusiplaudami rankų po to, kai lietė lavoną, užkrečia daug savo pacientų. Pasak LKPC, rankų plovimas tebėra „veiksmingiausias būdas užkirsti kelią ligų plitimui“. O ką galima pasakyti apie sergančiųjų raupsais ar kitomis ligomis izoliavimą? Prieš keletą metų žurnale Saudi Medical Journal buvo rašoma: „Epidemijos pradžioje izoliavimas ir karantinas gali būti vienintelė efektyvi priemonė užkrečiamai ligai suvaldyti.“

      KĄ MANOTE JŪS? Ar žinote kokią kitą senovinę religinę knygą, kuri taip derintųsi su šiuolaikiniu mokslu? O gal Biblija unikali?

      „Neįmanoma nesistebėti, kokie skrupulingi buvo higienos reikalavimai Mozės laikais“ (DR. ALDO CASTELLANI, DR. ALBERT CHALMERS. MANUAL OF TROPICAL MEDICINE).

  • Vidinė darna
    Sargybos bokštas 2012 | Birželio 1 d.
    • Biblijos rašytojas

      Vidinė darna

      „Pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet žmonės kalbėjo tai, kas nuo Dievo, vedami šventosios dvasios“ (2 PETRO 1:21).

      KUO BIBLIJA UNIKALI? Senoviniai raštai dažnai prieštarauja vieni kitiems, net jeigu buvo parašyti tuo pačiu laikmečiu. Knygos, parašytos skirtingų žmonių, skirtingose vietose ir skirtingu laikotarpiu, retai kada dera tarpusavyje. O Biblija tvirtina, kad visos 66 jos knygos yra to paties Autoriaus, todėl ji darniai plėtoja tą pačią temą (2 Timotiejui 3:16).

      PAVYZDYS. Šešioliktame amžiuje p. m. e. pirmojoje Biblijos knygoje Mozė rašė, kad ateis „sėkla“, arba palikuonis, kuris išgelbės žmoniją. Paskui šioje knygoje buvo pasakyta, kad ta „sėkla“ kils iš Abraomo, Izaoko ir Jokūbo (Pradžios 3:15, Brb; 22:17, 18; 26:24; 28:14). Praėjus 500 metų pranašas Natanas atskleidė, kad „sėkla“ ateis per karališkąją Dovydo giminės liniją (2 Samuelio 7:12). Dar po tūkstančio metų apaštalas Paulius paaiškino, kad toji „sėkla“ yra Jėzus ir grupė išrinktų jo sekėjų (Romiečiams 1:1-4; Galatams 3:16, 29). Galiausiai pirmojo m. e. amžiaus pabaigoje paskutinėje Biblijos knygoje buvo išpranašauta, kad priklausantieji „sėklai“ liudys apie Jėzų, bus prikelti gyventi danguje ir valdys drauge su Jėzumi 1000 metų. Ši sudėtinė „sėkla“ sunaikins Velnią ir išgelbės žmoniją (Apreiškimo 12:17; 20:6-10).

      KĄ SAKO BIBLISTAI. Kruopščiai ištyrinėjęs visas 66 Biblijos knygas Lui Gosenas rašė, kad jį apstulbino „įspūdinga šios knygos darna, nepaisant to, kad ji buvo rašoma penkiolika šimtmečių ir daugelio rašytojų, [...] kurie laikėsi to paties plano, ir nors ne viską suprato, bet siekė to paties tikslo — papasakoti, kaip pasaulį išgelbės Dievo Sūnus“ (Theopneusty —The Plenary Inspiration of the Holy Scriptures).

      KĄ MANOTE JŪS? Ar tikėtumėtės, kad knyga, rašyta daugiau nei 1500 metų 40-ies skirtingų rašytojų, pasižymės vidine harmonija? O gal Biblija unikali?

      „Šie raštai, sujungti į viena, sudaro vientisą knygą [...]. Visoje pasaulio literatūroje nerastume nieko panašaus“ (JAMES ORR. THE PROBLEM OF THE OLD TESTAMENT).

  • Praktiška ir šiandien
    Sargybos bokštas 2012 | Birželio 1 d.
    • Praktiška ir šiandien

      „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“ (PSALMYNO 119:105).

      KUO BIBLIJA UNIKALI? Dažnas literatūros kūrinys pavadinamas klasika, bet kad kurį pavadintų gyvenimo vadovu, retai kada pasitaiko. Net ir šiuolaikinius mokymo vadovėlius, žinynus reikia nuolat atnaujinti. O su Biblija yra kitaip. Kaip ji pati sako, „visa, kas kadaise [joje] parašyta, mums pamokyti parašyta“ (Romiečiams 15:4).

      PAVYZDYS. Nors Biblija nėra medicinos vadovėlis, joje randame daug praktiškų patarimų, kaip išlaikyti gerą fizinę bei emocinę sveikatą. Pavyzdžiui, ji sako, kad „rami širdis yra kūno gyvastis“ (Patarlių 14:30, Jr). Arba štai įspėja: „Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga“ (Patarlių 18:1, Brb). Taip pat primena, kad „didesnė laimė duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35).

      KĄ ATSKLEIDŽIA TYRINĖJIMAI. Rami širdis, tvirti draugystės ryšiai ir dosnumas gali teigiamai veikti sveikatą. Viename žurnale rašoma: „Vyrams, kurie savo pyktį išlieja, pavojus patirti insultą yra dvigubai didesnis nei tiems, kurie susitvardo“ (The Journal of the American Medical Association). Australijoje atliktas dešimtmetį trukęs tyrimas parodė, kad pagyvenusiems žmonėms, kurie „daugiau bendrauja su draugais ir turi kam išsipasakoti asmeniškus dalykus“, tikimybė gyventi ilgiau yra didesnė. O tyrinėtojai iš Kanados ir Jungtinių Valstijų 2008 metais nustatė, kad „leidžiant pinigus kitų labui patiriama daugiau laimės, nei leidžiant juos savo reikmėms“.

      KĄ MANOTE JŪS? Ar pasitikėtumėte kokios nors kitos knygos, baigtos rašyti prieš beveik 2000 metų, patarimais sveikatos klausimais? O gal Biblija unikali?

      [Anotacija 8 puslapyje]

      „Biblija mane labai žavi [...], nes joje yra tokia puiki medicininė informacija“ (DR. HOVARDAS KELIS, VIENAS DŽONSO HOPKINSO UNIVERSITETO MEDICINOS MOKYKLOS STEIGĖJŲ).

Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
Atsijungti
Prisijungti
  • lietuvių
  • Bendrinti
  • Parinktys
  • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
  • Naudojimosi svetaine sąlygos
  • Privatumo politika
  • Privatumo nustatymai
  • JW.ORG
  • Prisijungti
Bendrinti