KUO BIBLIJA UNIKALI? Niekam ne paslaptis, kad senovės orakulų pranašystės būdavo dviprasmiškos, nepatikimos; tą patį galima pasakyti ir apie šių dienų horoskopus. Futurologija pagrįsta dabartinių tendencijų stebėjimu ir retai kada imasi prognozuoti konkrečius įvykius kelis šimtmečius į priekį. O Biblijos pranašystės — priešingai, yra detalios ir visada išsipildo, net jei jose skelbiama „nuo senovės, kas dar nėra įvykę“ (Izaijo 46:10, Jr).

PAVYZDYS. Šeštajame amžiuje p. m. e. pranašas Danielius regėjime matė, kaip Graikija žaibiškai nukariaus Medijos ir Persijos imperiją. Jis taip pat regėjo, kad pergalingai žygiuojančiam Graikijos karaliui „esant pačioje galybėje“ jo valdymas bus nutrauktas. Kas užims jo vietą? Danielius rašė: „Keturios karalystės kils iš jo tautos, bet neturės jo galybės“ (Danieliaus 8:5-8, 20-22).

KĄ SAKO ISTORIKAI. Nuo Danieliaus laikų praėjus 200 metų, Graikijos karaliumi tapo Aleksandras Didysis. Vos per dešimtmetį jis nugalėjo Medijos ir Persijos imperiją ir užimdamas vis naujas žemes Graikijos valdas išplėtė iki pat Indo upės (dabar Pakistano teritorija). Bet būdamas 32 metų Aleksandras staiga mirė. Galiausiai po mūšio prie Ipso Mažojoje Azijoje jo imperija iširo. Tą mūšį laimėję keturi generolai pasidalijo Graikijos imperiją tarpusavyje. Tačiau nė vienas iš jų netapo toks pat galingas kaip Aleksandras.

KĄ MANOTE JŪS? Ar yra kokia kita knyga, kurios pranašystės visuomet išsipildo? O gal Biblija unikali?

KUO BIBLIJA UNIKALI? Senovinėse knygose neretai peršamos klaidingos ir pavojingos idėjos, kurias dabartinis mokslas visiškai atmeta. Net šiais laikais rašomus vadovėlius tenka vis pataisyti, kad juose pateikta informacija derintųsi su naujausiais atradimais. Tačiau Biblija tvirtina, kad jos autorius yra Kūrėjas ir kad jo Žodis „išlieka amžinai“ (1 Petro 1:25).

PAVYZDYS. Mozės įstatyme izraelitams buvo įsakyta tuštintis „už stovyklos“ išsikasus duobelę, paskui išmatas užpilti žemėmis (Pakartoto Įstatymo 23:13, 14 [23:12, 13, Brb]). Izraelitai, palietę gaišeną ar žmogaus lavoną, turėdavo išsiskalbti drabužius arba išsimaudyti (Kunigų 11:27, 28; Skaičių 19:13, 19). Sergantieji raupsais turėdavo būti izoliuoti, kol juos apžiūrėjus būdavo patvirtinama, kad jau sveiki ir nieko neužkrės (Kunigų 13:1-8).

KĄ ATSKLEIDŽIA ŠIUOLAIKINĖ MEDICINA. Deramas nešvarumų šalinimas, rankų plovimas ir karantinas tebėra veiksmingi būdai kovojant su ligomis. Jeigu netoliese nėra išvietės ar kitokių sanitarinių įrengimų, JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrai (LKPC) pataria: „Tuštinkitės mažiausiai 30 metrų nuo bet kokio vandens telkinio ir išmatas užkaskite žemėmis.“ Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tose vietovėse, kur žmonės išmatas užkasa, viduriavimo atvejų pasitaiko 36 procentais rečiau. Be to, palyginti neseniai, prieš mažiau nei 200 metų, gydytojai išsiaiškino, kad nenusiplaudami rankų po to, kai lietė lavoną, užkrečia daug savo pacientų. Pasak LKPC, rankų plovimas tebėra „veiksmingiausias būdas užkirsti kelią ligų plitimui“. O ką galima pasakyti apie sergančiųjų raupsais ar kitomis ligomis izoliavimą? Prieš keletą metų žurnale Saudi Medical Journal buvo rašoma: „Epidemijos pradžioje izoliavimas ir karantinas gali būti vienintelė efektyvi priemonė užkrečiamai ligai suvaldyti.“

KĄ MANOTE JŪS? Ar žinote kokią kitą senovinę religinę knygą, kuri taip derintųsi su šiuolaikiniu mokslu? O gal Biblija unikali?

KUO BIBLIJA UNIKALI? Senoviniai raštai dažnai prieštarauja vieni kitiems, net jeigu buvo parašyti tuo pačiu laikmečiu. Knygos, parašytos skirtingų žmonių, skirtingose vietose ir skirtingu laikotarpiu, retai kada dera tarpusavyje. O Biblija tvirtina, kad visos 66 jos knygos yra to paties Autoriaus, todėl ji darniai plėtoja tą pačią temą (2 Timotiejui 3:16).

PAVYZDYS. Šešioliktame amžiuje p. m. e. pirmojoje Biblijos knygoje Mozė rašė, kad ateis „sėkla“, arba palikuonis, kuris išgelbės žmoniją. Paskui šioje knygoje buvo pasakyta, kad ta „sėkla“ kils iš Abraomo, Izaoko ir Jokūbo (Pradžios 3:15, Brb; 22:17, 18; 26:24; 28:14). Praėjus 500 metų pranašas Natanas atskleidė, kad „sėkla“ ateis per karališkąją Dovydo giminės liniją (2 Samuelio 7:12). Dar po tūkstančio metų apaštalas Paulius paaiškino, kad toji „sėkla“ yra Jėzus ir grupė išrinktų jo sekėjų (Romiečiams 1:1-4; Galatams 3:16, 29). Galiausiai pirmojo m. e. amžiaus pabaigoje paskutinėje Biblijos knygoje buvo išpranašauta, kad priklausantieji „sėklai“ liudys apie Jėzų, bus prikelti gyventi danguje ir valdys drauge su Jėzumi 1000 metų. Ši sudėtinė „sėkla“ sunaikins Velnią ir išgelbės žmoniją (Apreiškimo 12:17; 20:6-10).

KĄ SAKO BIBLISTAI. Kruopščiai ištyrinėjęs visas 66 Biblijos knygas Lui Gosenas rašė, kad jį apstulbino „įspūdinga šios knygos darna, nepaisant to, kad ji buvo rašoma penkiolika šimtmečių ir daugelio rašytojų, [...] kurie laikėsi to paties plano, ir nors ne viską suprato, bet siekė to paties tikslo — papasakoti, kaip pasaulį išgelbės Dievo Sūnus“ (Theopneusty —The Plenary Inspiration of the Holy Scriptures).

KĄ MANOTE JŪS? Ar tikėtumėtės, kad knyga, rašyta daugiau nei 1500 metų 40-ies skirtingų rašytojų, pasižymės vidine harmonija? O gal Biblija unikali?