Gimimas iš naujo. Būtinas norint išsigelbėti?

KAIP atsakytumėt į klausimą: „Ar esi gimęs (gimusi) iš naujo?“ Milijonai religingų žmonių visame pasaulyje tvirtai pasakytų „taip“. Jų įsitikinimu, būti gimusiam iš naujo yra visų tikrųjų krikščionių požymis ir vienintelis kelias į išgelbėjimą. Jie laikosi tokių religinių vadovų kaip Robertas Č. Spraulis požiūrio. Jis rašė: „Jeigu asmuo nėra gimęs iš naujo, [...] tai jis ne krikščionis.“

Ar jūs irgi manote, jog keliu į išgelbėjimą žmogus eina tik tuomet, jeigu yra gimęs iš naujo? Jei taip manote, žinoma, norite padėti artimiesiems bei draugams rasti tą kelią ir juo eiti. Tačiau, kad galėtų tai padaryti, jiems reikia suprasti, kuo iš naujo gimęs žmogus skiriasi nuo tų, kurie nėra tokie. Taigi, kaip kam nors paaiškintumėt, ką reiškia gimti iš naujo?

Daugelio manymu, posakis „gimęs iš naujo“ taikomas asmeniui, kuris nuoširdžiai pasižadėjo tarnauti Dievui ir Kristui ir todėl iš dvasiškai mirusio tapo dvasiškai gyvu. Iš tikrųjų viename žodyne rašoma, jog iš naujo gimęs žmogus „paprastai yra krikščionis, atnaujinęs ar sutvirtinęs atsidavimą tikėjimui, ypač po stiprių religinių išgyvenimų“ (Merriam-Webster’s Collegiate Dictionary—Eleventh Edition).

Ar nustebtumėte sužinojęs, kad toks apibrėžimas nepagrįstas Biblija? Ar norėtumėte išsiaiškinti, ko Dievo Žodis iš tikrųjų moko apie gimimą iš naujo? Jums išties bus naudinga nuodugniai patyrinėti šią temą. Kodėl? Kadangi nuo teisingo supratimo, ką reiškia gimti iš naujo, priklausys, koks bus jūsų gyvenimas ir kokia ateitis.

Ko moko Biblija?

Posakis „gimti iš naujo“ Biblijoje pavartotas tiktai Jono 3:1-12, kur aprašytas įdomus pokalbis, įvykęs Jeruzalėje tarp Jėzaus ir vieno religinio vadovo. Visą šią Biblijos ištrauką rasite rėmelyje. Prašom atidžiai ją perskaityti.

Tame pasakojime Jėzus atskleidė keletą dalykų apie gimimą iš naujo. Iš tiesų jo žodžiai padeda išsiaiškinti penkis svarbius klausimus:

◼ Kiek svarbus gimimas iš naujo?

◼ Ar patys galime nuspręsti gimti iš naujo ar ne?

◼ Kokiam tikslui žmogus gimsta iš naujo?

◼ Kaip tai įvyksta?

◼ Kas dėl to pasikeičia?

Aptarkime tuos klausimus iš eilės.

[Rėmelis/iliustracija 4 puslapyje]

„Jums būtina gimti iš naujo“

„Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis. Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: ‘Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo.’ Jėzus jam atsakė: ‘Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės.’ Nikodemas paklausė: ‘Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?’ Jėzus atsakė: ‘Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia. Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo. Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios.’ Nikodemas atsiliepė: ‘Kaip tai gali būti?’ Jėzus jam atsakė: ‘Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo. Jei netikite man kalbant apie žemiškuosius dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?’“ (Jono 3:1-12, Brb).

Gimimas iš naujo. Kiek svarbus?

KALBĖDAMAS su Nikodemu Jėzus pabrėžė, kad gimti iš naujo labai svarbu. Iš ko tai suprantame?

Atkreipkite dėmesį, kaip Jėzus Nikodemui akcentavo gimimo iš naujo svarbą. Jis pasakė: „Jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės“ (Jono 3:3, Brb). Žodžiai „jei“ ir „negalės“ nurodo, jog gimimas iš naujo būtinas. Pavyzdžiui, jeigu kas nors sako „jei saulė nešvies, nebus dienos šviesos“, jis turi omenyje, kad be saulės spindulių neišauš diena. Taigi, pasak Jėzaus, kad asmuo galėtų „regėti Dievo karalystę“, privalo gimti iš naujo.

Paskui, tarsi norėdamas išsklaidyti bet kokias likusias abejones, Jėzus tarė: „Jums būtina gimti iš naujo“ (Jono 3:7, Brb). Tad Jėzaus mintis aiški — ‘įeiti į Dievo karalystę’ galima tik gimus iš naujo (Jono 3:5).

Kadangi Jėzus gimimą iš naujo laikė tokiu svarbiu, krikščionys turi stengtis įgyti teisingą supratimą apie šį dalyką. Pavyzdžiui, kaip manote, ar krikščionis gali nuspręsti gimti iš naujo?

[Anotacija 5 puslapyje]

„Jei saulė nešvies, nebus dienos šviesos“

Gimimas iš naujo. Asmeniškas sprendimas?

NUO ko priklauso, ar asmuo gims iš naujo? Kai kurie pastoriai, ragindami savo klausytojus tapti iš naujo gimusiais krikščionimis, cituoja Jėzaus žodžius: „Jums būtina gimti iš naujo“ (Jono 3:7, Brb). Tie dvasininkai šiuos žodžius interpretuoja kaip įsakymą „gimkite iš naujo“. Taigi jie moko, jog kiekvienas tikintysis turi paklusti Jėzui ir žengti tam tikrus žingsnius, kad gimtų iš naujo. Jų nuomone, ar asmuo gims iš naujo, priklauso nuo jo paties pasirinkimo. Bet ar tai derinasi su tuo, ką Jėzus sakė Nikodemui?

Atidžiai perskaičius Jėzaus žodžius paaiškėja, kad jis nemokė, jog pats žmogus sprendžia, gimti jam iš naujo ar ne. Kodėl taip tvirtiname? Graikiškas posakis, išverstas ‘gimti iš naujo’, gali būti verčiamas ‘atgimti iš aukštybės’.a Taigi galima teigti, kad gimimas iš naujo ateina „iš aukštybės“ — iš dangaus, arba ‘nuo Tėvo’ (Jono 19:11; Jokūbo 1:17). Taip, naujas gimimas yra iš Dievo (1 Jono 3:9).

Turint tai omenyje, nesunku suprasti, kodėl asmuo negali pats savo pastangomis gimti iš naujo. Na, pagalvokit apie fizinį gimimą. Ar tai priklausė nuo jūsų pasirinkimo? Žinoma, ne! Taip ir su gimimu iš naujo — jis nepriklauso nuo paties tikinčiojo sprendimo ir įmanomas tik mūsų dangiškojo Tėvo dėka (Jono 1:13). Todėl apaštalas Petras pasakė: „Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo [...] yra atgimdęs mus“ (1 Petro 1:3).

Ar tai įsakymas?

Tačiau kai kas galbūt suabejos: jeigu tikrai niekas negali pats nuspręsti, gimti iš naujo ar ne, kodėl Jėzus įsakė: „Jums būtina gimti iš naujo“? Pagrįstas klausimas. Juk jeigu šiuos Jėzaus žodžius reikia suprasti kaip įsakymą, tai jis reikalavo to, kas ne mūsų galioje. Betgi jis taip nedarytų. Tad ką reiškia pasakymas, jog būtina „gimti iš naujo“?

Patyrinėjus jį originalo kalba paaiškėja, jog tai nėra liepimas, o tiesiog teiginys. Kitaip tariant, žodžiais „jums būtina gimti iš naujo“ Jėzus konstatavo faktą, o ne davė įsakymą. Kitame vertime ta eilutė skamba taip: „Jums reikia atgimti iš aukštybės“ (Jono 3:7).

Kad tai teiginys, o ne įsakymas, galima pailiustruoti pavyzdžiu. Tarkim, mieste yra kelios mokyklos. Viena jų skirta vaikams iš čiabuvių genties, gyvenančios toli nuo to miesto. Kartą berniukas, nepriklausantis tai etninei grupei, kreipiasi į šios mokyklos direktorių su prašymu: „Aš noriu lankyti jūsų mokyklą.“ Direktorius jam sako: „Tam reikia būti čiabuviu.“ Žinoma, direktoriaus žodžių nereikia suprasti kaip įsakymo. Jis neliepia vaikui „būk čiabuvis“. Paprasčiausiai nurodo, koks yra reikalavimas norint lankyti tą mokyklą, — mokinys turi būti čiabuvis. Panašiai ir Jėzus sakydamas „jums būtina gimti iš naujo“ tiesiog nurodė, ko reikia, kad žmogus galėtų ‘įeiti į Dievo karalystę’.

Su Dievo Karalyste susijęs kitas klausimas apie gimimą iš naujo: kokiam tikslui tai turi įvykti? Norint teisingai suprasti, ką reiškia gimti iš naujo, labai svarbu žinoti atsakymą į tą klausimą.

[Išnaša]

[Iliustracija 6 puslapyje]

Kas bendra tarp gimimo iš naujo ir fizinio gimimo?

Gimimas iš naujo. Kokiam tikslui?

DAUGELIS mano, kad norint būti išgelbėtam amžinajam gyvenimui reikia gimti iš naujo. Tačiau atkreipkit dėmesį, ką pats Jėzus pasakė apie gimimo iš naujo paskirtį: „Jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės“ (Jono 3:3, Brb). Taigi žmogus turi gimti iš naujo, kad įeitų į Dievo Karalystę — ne tam, kad būtų išgelbėtas. Bet kai kas paklaus: argi tie du dalykai — įeiti į Karalystę ir būti išgelbėtam — nereiškia to paties atlygio? Ne. Kad sužinotume, koks tarp jų skirtumas, išsiaiškinkime, kas yra „Dievo karalystė“.

Karalystė yra tam tikra valdymo forma. Vadinasi, „Dievo karalystė“ reiškia Dievo valdžią. Biblijoje sakoma, kad Jėzus Kristus, „žmogaus sūnus“, yra Dievo Karalystės Karalius ir kad jis turi bendravaldžių (Danieliaus 7:1, 13, 14; Mato 26:63, 64). Be to, apaštalui Jonui duotame regėjime atskleista, jog Kristaus bendravaldžiai išrinkti „iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių“ ir valdys žemę kaip karaliai (Apreiškimo 5:9, 10; 20:6). Dievo Žodyje taip pat pasakyta, kad tie karaliai sudaro „mažąją kaimenę“ iš 144000 narių, „atpirktų iš žemės“ (Luko 12:32; Apreiškimo 14:1, 3).

Iš kur Dievo Karalystė valdo? „Dievo karalystė“ dar vadinama „dangaus karalyste“ ir tai rodo, kad Jėzus su kitais karaliais valdo iš dangaus (Luko 8:10; Mato 13:11). Taigi Dievo Karalystė yra dangiškoji vadovybė, sudaryta iš Jėzaus Kristaus ir grupės jo bendravaldžių, išrinktų iš žmonijos.

Tad ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas, jog asmeniui būtina gimti iš naujo, kad ‘įeitų į Dievo karalystę’? Jo mintis buvo tokia: gimti iš naujo asmuo turi tam, kad galėtų tapti Kristaus bendravaldžiu danguje. Trumpai tariant, naujo gimimo tikslas — paruošti tam tikrą skaičių žmonių valdyti dangaus karalystėje.

Kaip jau aptarėme, gimimas iš naujo labai svarbus, yra iš Dievo ir skirtas ruošti grupę žmonių tapti valdovais danguje. Bet kaip asmuo gimsta iš naujo?

[Anotacija 7 puslapyje]

Naujo gimimo tikslas — paruošti tam tikrą skaičių žmonių valdyti dangaus karalystėje

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jėzus Kristus ir grupė jo bendravaldžių, išrinktų iš žmonijos, sudaro Dievo Karalystę

Gimimas iš naujo. Kaip tai įvyksta?

JĖZUS su Nikodemu kalbėjo ne tik apie gimimo iš naujo svarbą, priežastį ir paskirtį, bet ir kaip įvyksta toks gimimas. Jėzus sakė: „Kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę“ (Jono 3:5). Iš jo žodžių suprantame, kad naujas gimimas yra iš vandens ir dvasios. Tačiau ką tai reiškia?

Vanduo ir dvasia — kas tai?

Nikodemas buvo žydų religinis vadovas, todėl tikrai žinojo, jog Hebrajiškuosiuose raštuose vartojamas terminas „Dievo dvasia“ reiškia Dievo veikliąją jėgą, galinčią padėti žmonėms atlikti nepaprastus darbus (Pradžios 41:38; Išėjimo 31:3; 1 Samuelio 10:6). Kai Jėzus paminėjo dvasią, Nikodemas turbūt suprato, jog tai šventoji dvasia, Dievo veiklioji jėga.

O ką galima pasakyti apie vandenį? Pažvelgę, kas rašoma prieš pokalbį su Nikodemu ir po jo, matome, kad Jonas Krikštytojas ir Jėzaus mokiniai krikštijo žmones vandenyje (Jono 1:19, 31; 3:22; 4:1-3). Jeruzalėje apie tai daug kas žinojo. Todėl, kai Jėzus užsiminė apie vandenį, Nikodemas tikriausiai suvokė, kad kalbama apie vandenį, kuriame krikštijama.

Krikštijami šventąja dvasia

Taigi ‘gimti iš vandens’ reiškia būti pakrikštytam vandenyje, o ką reiškia ‘gimti iš dvasios’? Dar iki Nikodemo pokalbio su Jėzumi Jonas Krikštytojas skelbė, kad bus krikštijama ne tik vandeniu, bet ir dvasia. Jis sakė: „Aš jus krikštijau vandeniu, o jis [Jėzus] krikštys jus Šventąja Dvasia“ (Morkaus 1:7, 8). Štai kaip evangelistas Morkus aprašo pirmą tokį krikštą: „Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo“ (Morkaus 1:9, 10). Jėzus buvo panardintas Jordane — pakrikštytas vandeniu. Kai jis gavo dvasią iš dangaus, buvo pakrikštytas šventąja dvasia.

Praėjus trejiems metams po krikšto Jėzus patikino savo mokinius: „Jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“ (Apaštalų darbų 1:5). Kada tai įvyko?

Sekminių dieną 33 m. e. m. apie 120 Jėzaus mokinių buvo susirinkę vienuose namuose Jeruzalėje. „Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai [...]. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apaštalų darbų 2:1-4). Tą pačią dieną krikštytis buvo paraginti ir kiti Jeruzalėje susirinkę žmonės. Apaštalas Petras miniai kalbėjo: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.“ Kokia buvo jų reakcija? „Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų“ (Apaštalų darbų 2:38, 41, Brb).

Dvigubas vyksmas

Ką tai atskleidžia apie naują gimimą? Kad jis vyksta dviem etapais. Kaip žinome, Jėzus pirma pasikrikštijo vandenyje. Paskui gavo šventąją dvasią. Taip pat jo pirmieji mokiniai iš pradžių buvo pakrikštyti vandenyje (kai kuriuos pakrikštijo Jonas Krikštytojas), o vėliau jie gavo šventąją dvasią (Jono 1:26-36). Tie 3000 naujų mokinių irgi pirmiausia pasikrikštijo vandenyje ir tada gavo šventąją dvasią.

Turint omenyje krikštus per 33 m. e. metų Sekmines, kaip gimimas iš naujo turėtų vykti šiandien? Taip, kaip įvyko Jėzaus apaštalams ir kitiems jo mokiniams. Pirmiausia žmogus atgailauja dėl savo nuodėmių, palieka blogus kelius, paaukoja savo gyvenimą Jehovai siekdamas jį garbinti bei jam tarnauti ir pasiaukojimą parodo viešai vandens krikštu. Paskui, jeigu Dievas nori, kad jis tarnautų vienu iš valdovų Jo Karalystėje, patepa jį šventąja dvasia. Pirmoji šio dvigubo proceso dalis (krikštas vandeniu) įvyksta to asmens iniciatyva, o antroji (krikštas dvasia) — Dievo iniciatyva. Po abiejų krikštų asmuo būna gimęs iš naujo.

Tačiau kodėl Jėzus kalbėdamas su Nikodemu pasakė, jog reikia ‘gimti iš vandens ir dvasios’? Kadangi norėjo pabrėžti, jog pakrikštytieji vandeniu ir dvasia patirs didelę permainą. Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.

[Iliustracija 9 puslapyje]

Atgailaujančius izraelitus Jonas krikštijo vandeniu

Gimimas iš naujo. Ką jis suteikia?

KODĖL Jėzus apie krikštą šventąja dvasia kalbėjo kaip apie ‘gimimą iš dvasios’? (Jono 3:5) Perkeltine prasme pavartotas žodis „gimimas“ reiškia pradžią, pavyzdžiui, „tautos gimimas“. Taigi gimimas iš naujo — tai nauja pradžia. Simbolinę reikšmę turintis posakis ‘gimimas iš naujo’ nurodo, kad pakrikštytųjų šventąja dvasia santykiuose su Dievu bus nauja pradžia. Kaip įvyksta toks didžiulis pokytis?

Aiškindamas, kaip Dievas ruošia žmones tapti valdovais danguje, apaštalas Paulius paminėjo pavyzdį iš šeimos gyvenimo. Savo dienų krikščionims jis rašė, kad jie įgijo „įsūnystę“, todėl Dievas gali elgtis su jais „kaip su sūnumis“ (Galatams 4:4, 5; Hebrajams 12:7). Kaip pavyzdys apie įsūnijimą padeda suprasti, kokia tai permaina? Grįžkime prie iliustracijos apie berniuką, kuris nori lankyti čiabuvių mokyklą.

Įsūnijimas daug ką pakeičia

Jau minėjome, kad tas berniukas negali būti priimtas į norimą mokyklą, nes nepriklauso vietinių gyventojų genčiai. Tačiau vieną dieną įvyksta didelė permaina: jį teisiškai įsisūnija čiabuvis, turintis šeimą. Kaip pasikeičia berniuko padėtis? Dabar, būdamas įsūnytas, jis turi tas pačias teises kaip ir kiti čiabuvių vaikai, taigi gali lankyti tą mokyklą. Įsūnijimas pakeitė jo galimybes.

Tai pailiustruoja, kokią permainą, tik dar reikšmingesnę, patiria tie, kurie gimė iš naujo. Štai keletas panašumų. Berniukas bus priimtas į tą mokyklą tiktai atitikdamas keliamą reikalavimą — būti iš čiabuvių genties. Tačiau nuo jo paties tai nepareina. Panašiai ir su Dievo Karalyste, arba dangiškąja vadovybe: kai kurie žmonės pateks į ją, bet tik tada, jeigu atitiks tam tikrą reikalavimą — bus ‘gimę iš naujo’. Tačiau nuo jų pačių tai nepriklauso, nes naujas gimimas yra iš Dievo.

Dėl ko pakito berniuko padėtis? Kadangi buvo teisiškai įvaikintas. Žinoma, pats berniukas nepasikeitė, liko toks pat. Tačiau, atlikus įstatymo reikalaujamus veiksmus dėl įvaikinimo, berniukas įgijo naują statusą. Jam prasidėjo naujas gyvenimas, jis tarsi gimė iš naujo. Tapęs sūnumi, gavo teisę lankyti minėtą mokyklą ir būti savo įtėvio šeimos nariu.

Taip ir Jehova pakeitė kai kurių netobulų žmonių padėtį, teisėtai juos įsivaikindamas. Apaštalas Paulius, vienas iš jų, bendratikiams rašė: „Gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: ‘Aba, Tėve!’ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai“ (Romiečiams 8:15, 16). Taigi dėl įvaikinimo tie krikščionys tapo Dievo šeimos nariais, arba „Dievo vaikais“ (1 Jono 3:1; 2 Korintiečiams 6:18).

Aišku, nors buvo Dievo įvaikinti, jie patys nepasikeitė, liko tokie pat netobuli (1 Jono 1:8). Tačiau kaip Paulius toliau paaiškino, teisėtas įvaikinimas suteikė jiems naują statusą. Tuo pat metu Dievo dvasia įskiepijo tiems įsūniams įsitikinimą, kad jie gyvens su Kristumi danguje (1 Jono 3:2). Šis tvirtas įsitikinimas, sužadintas šventosios dvasios, visiškai pakeitė jų požiūrį į gyvenimą (2 Korintiečiams 1:21, 22). Taip, tai buvo nauja pradžia, tarsi gimimas iš naujo.

Apie Dievo įsūnius Biblijoje sakoma: „Jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir karaliaus su juo tuos tūkstantį metų“ (Apreiškimo 20:6, NW). Dievo įsūniai su Kristumi taps karaliais Dievo Karalystėje, arba dangiškojoje vadovybėje. Apaštalas Petras bendratikiams rašė, kad jie gaus „nepragaištantį, nesuterštą ir nenykstantį paveldą“, kuris „danguje laikomas“ jiems (1 Petro 1:3, 4, NW). Išties brangus paveldas!

Vis dėlto tikriausiai kyla klausimas: jeigu tie, kas gimę iš naujo, taps karaliais danguje, ką jie valdys? Atsakymą rasite kitame straipsnyje.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Ką Paulius sakė apie įsūnystę?