Gerosios naujienos skelbėjai

JEHOVOS Sūnus Jėzus Kristus mums yra tobulas pavyzdys, juo privalome sekti (1 Pt 2:21). Tad visi, kas tampa Jėzaus mokiniais ir Dievo tarnais, įpareigoti skelbti gerąją naujieną. Ši tarnystė teikia tikrą dvasinę atgaivą. Pats Jėzus sakė: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, – aš jus atgaivinsiu. Dėkitės ant pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite sau atgaivą“ (Mt 11:28, 29). Tokią atgaivą patiria kiekvienas, kas paklauso šių Jėzaus žodžių.

² Jėzus jau savo tarnystės pradžioje kai kuriuos žmones pakvietė: „Sek paskui mane“ (Mt 9:9; Jn 1:43). Jis mokė juos to, ką ir pats darė, – skelbti žinią apie Dievo Karalystę (Mt 10:1–11:1; 20:28; Lk 4:43). Sykį garsinti gerosios naujienos Jėzus siuntė net 70 mokinių (Lk 10:1, 8–11). Prieš tai jiems pasakė: „Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus atmeta, mane atmeta. O kas atmeta mane, atmeta ir tą, kuris mane siuntė“ (Lk 10:16). Iš šių Jėzaus žodžių galima įžvelgti, kokia atsakinga užduotis paskirta jo mokiniams, – atstovauti Aukščiausiajam Dievui ir jo Sūnui! Tokia pat rimta atsakomybė tenka visiems, kas šiandieną atsiliepia į Jėzaus kvietimą sekti paskui jį (Lk 18:22; 2 Kor 2:17). Kristaus sekėjai privalo skelbti gerąją naujieną apie Karalystę ir ruošti jo mokinius (Mt 24:14; 28:19, 20).

³ Kadangi atsiliepėme į Jėzaus kvietimą tapti jo sekėjais, Jehova mums suteikė galimybę pažinti jį ir jo Sūnų (Jn 17:3). Mokėmės sekti Dievo pavyzdžiu ir jo padedami labai pasikeitėme: atnaujinome savo protą, apsivilkome naują žmogų ir ėmėme elgtis taip, kaip Jehova moko (Rom 12:1, 2; Ef 4:22–24; Kol 3:9, 10). Dėkingumo skatinami, paaukojome Jehovai savo gyvenimą ir tai viešai parodėme krikštu. Krikštas ir yra mūsų įšventinimas į Dievo tarnus.

⁴ Kokiu tarnu Dievas džiaugiasi? Tokiu, „kurio rankos nekaltos ir širdis tyra“ (Ps 24:3, 4; Iz 52:11; 2 Kor 6:14–7:1). Dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi įgyjame gryną sąžinę (Hbr 10:19–23, 35, 36; Apr 7:9, 10, 14). Apaštalas Paulius skatino mus visa daryti Dievo šlovei ir saugotis, kad nepapiktintume kitų. Turime elgtis pavyzdingai. Tai, anot Petro, patraukia netikinčiuosius prie tiesos (1 Kor 10:31, 33; 1 Pt 3:1). Aptarkime, kaip padėti tiesa susidomėjusiam žmogui daryti pažangą, kad ir jis galėtų tapti Dievo tarnu.

NAUJI SKELBĖJAI

⁵ Pradėjęs žmogui vesti Biblijos studijas, skatink jį įgytomis žiniomis dalytis su giminaičiais, draugais, bendradarbiais ir kitais. Tai svarbus žingsnis mokantis skelbti gerąją naujieną, kaip prisakyta Jėzaus sekėjams (Mt 9:9; Lk 6:40). Padaręs tam tikrą dvasinę pažangą ir įgijęs truputį skelbimo patirties, tavo studijuotojas tikriausiai pareikš norą dalyvauti tarnyboje drauge su bendruomene.

KO REIKIA NORINT TAPTI SKELBĖJU

⁶ Prieš pakviečiant studijuotoją pirmą kartą liudyti po namus, reikia žinoti, ar jis atitinka skelbėjams keliamus reikalavimus. Asmenį, kuris dalyvauja tarnyboje, žmonės laiko Jehovos liudytoju, todėl dar prieš tapdamas nekrikštytu skelbėju jis turi suderinti savo gyvenimą su Jehovos nustatytomis normomis.

⁷ Kadangi jau kurį laiką su žmogumi studijuoji ir jį mokai vadovautis Biblijos principais, gerai jį pažįsti. Žinai, kokios yra jo aplinkybės ir kiek jis stengiasi taikyti tai, ko mokosi. Tačiau norėdami įsitikinti, kad studijuotojas išties laikosi krikščioniškos gyvensenos principų ir gali eiti su bendruomene į tarnybą, vyresnieji turės su jumis abiem apie tai pasikalbėti.

⁸ Vyresniųjų tarybos koordinatorius pasirūpins, kad su tavimi ir studijuotoju susitiktų du vyresnieji (vienas jų iš tarnybos komiteto). Jeigu bendruomenėje vyresniųjų yra mažai, bus paskirtas vyresnysis ir kuris nors tinkamas patarnautojas. Tą pokalbį broliai organizuos be atidėliojimų. Pavyzdžiui, jei apie studijuotojo norą tapti skelbėju sužino prieš sueigą, galbūt su jumis abiem pasikalbės sueigai pasibaigus. Jie stengsis, kad pokalbio atmosfera būtų maloni. Ar studijuotojas gali tapti nekrikštytu skelbėju, paaiškės aptarus su juo šiuos klausimus:

1. 1. Ar jis tiki, kad Biblija yra Dievo įkvėptas Žodis? (2 Tim 3:16)

2. 2. Ar jis išmano pagrindinius Dievo Žodžio mokymus ir jais tiki? Ar atsakydamas į klausimus remsis jais, o ne klaidingų religijų dogmomis ar savo nuomone? (Mt 7:21–23; 2 Tim 2:15)

3. 3. Kaip jis žiūri į Biblijos nurodymą dalyvauti Jehovos tarnų susirinkimuose? Ar lanko sueigas, kiek leidžia jo aplinkybės? (Ps 122:1; Hbr 10:24, 25)

4. 4. Ar jis žino, kas Biblijoje sakoma apie svetimavimą, poligamiją, homoseksualizmą ir kitokį ištvirkavimą? Ar laikosi Biblijos normų šioje srityje? Jeigu asmuo gyvena lytinį gyvenimą, ar su savo partneriu(-e) yra teisiškai susituokę? (Mt 19:9; 1 Kor 6:9, 10; 1 Tim 3:2, 12; Hbr 13:4)

5. 5. Ar jis paiso Biblijos įspėjimo nepiktnaudžiauti svaigalais? Ar nevartoja jokių gydytojo nepaskirtų sintetinių arba natūralių psichotropinių ir priklausomybę sukeliančių medžiagų? (2 Kor 7:1; Ef 5:18; 1 Pt 4:3, 4)

6. 6. Ar jis supranta, kaip svarbu šalintis blogų draugijų? (1 Kor 15:33)

7. 7. Jei anksčiau priklausė prie kokios nors klaidingos religinės organizacijos, ar savo narystės joje atsisakė? Ar nebelanko jos sambūrių ir apskritai niekuo neprisideda prie jos veiklos? (2 Kor 6:14–18; Apr 18:4)

8. 8. Ar jis neturi nieko bendra su politika? (Jn 6:15; 15:19; Jok 1:27)

9. 9. Ar jis suvokia, kokios pozicijos laikytis krikščionis įpareigoja žodžiai iš Izaijo 2:4? Ar pats jos laikosi?

10. 10. Ar jis išties yra apsisprendęs tapti Jehovos liudytoju? (Ps 110:3)

⁹ Jeigu vyresnieji nėra tikri, ką studijuotojas mano apie kurį nors iš paminėtų dalykų, turėtų užduoti papildomų klausimų ir prireikus atkreipti jo dėmesį į nurodytas Biblijos eilutes. Studijuotojui būtina gerai suvokti, kad asmuo, norintis su Jehovos liudytojais dalyvauti evangelizacijos darbe, privalo laikytis Šventojo Rašto reikalavimų. Po šio pokalbio vyresniesiems bus aišku, ar žmogus žino, ko iš jo tikimasi, ir ar jis yra tinkamas būti gerosios naujienos skelbėju.

¹⁰ Ar asmuo tinka būti nekrikštytu skelbėju, vyresnieji turėtų pranešti jam kuo greičiau, gal net pokalbio pabaigoje. Jei studijuotojas visus reikalavimus atitinka, vyresnieji tegu šiltai jį pasveikina tapus skelbėju (Rom 15:7). Teparagina liudijimo darbo imtis be atidėliojimų ir mėnesio pabaigoje pateikti pirmą tarnybos ataskaitą. Vyresnieji turėtų paaiškinti, kad tada jo vardu pradės pildyti Bendruomenės skelbėjo ataskaitų suvestinę. Tokia asmeninė informacija renkama tam, kad mūsų organizacija galėtų tinkamai koordinuoti Jehovos liudytojų religinę veiklą visame pasaulyje ir kad skelbėjai našiau atliktų savo tarnystę, taip pat laiku susilauktų ganytojų paramos. Naujam skelbėjui derėtų dar paminėti, kad jo asmeniniai duomenys bus tvarkomi laikantis principų, išdėstytų svetainėje jw.org (žr. Visuotinė Jehovos liudytojų duomenų apsaugos politika).

¹¹ Bendruomenėje visi turėtų stengtis kuo geriau su nauju skelbėju susipažinti ir domėtis, kaip jam einasi skelbti gerąją naujieną. Šitaip paskatinsime jį uoliai tarnauti Jehovai ir kas mėnesį pateikti tarnybos ataskaitą (Fil 2:4; Hbr 13:2).

¹² Jeigu vyresnieji nusprendžia, kad Biblijos studijuotojas yra tinkamas būti gerosios naujienos skelbėju, jis gauna knygą Organizuotai vykdome Jehovos valią. Kai pateiks pirmąją tarnybos ataskaitą, bendruomenei bus pranešta, kad jis tapo nekrikštytu skelbėju.

KAI VAIKAS NORI TAPTI SKELBĖJU

¹³ Vaikai irgi gali tapti gerosios naujienos skelbėjais. Juk ir Jėzus vaikus mielai priimdavo, juos laimino (Mt 19:13–15; 21:15, 16). Mokyti savo atžalas, aišku, yra tėvų pareiga. Tačiau ir kiti bendratikiai mielai palaiko ir pagiria vaikus, iš širdies norinčius eiti į tarnybą. Jeigu turi vaikų, savo geru pavyzdžiu evangelizacijos darbe įkvėpsi ir jiems entuziazmo. Jei tavo vaikas yra pavyzdingas, nori pasakoti apie savo tikėjimą kitiems ir tapti skelbėju, su kuo apie tai turėtum pasikalbėti?

¹⁴ Vienas iš tėvų apie vaiko norą tapti skelbėju tegu informuoja kurį nors bendruomenės tarnybos komiteto narį. Vyresniųjų tarybos koordinatorius paprašys dviejų vyresniųjų (vienas iš jų turi būti tarnybos komiteto narys), kad susitiktų su vaiku ir bent vienu iš jo tėvų ar globėjų (jeigu jie Jehovos liudytojai). Jeigu vaikas žino pagrindinius Biblijos mokymus ir iš tiesų nori dalyvauti evangelizacijos darbe, tai liudija apie jo dvasinį augimą. Tie du vyresnieji, atsižvelgdami į šiuos veiksnius ir skelbėjams keliamus reikalavimus, nuspręs, ar jis jau gali tapti nekrikštytu skelbėju (Lk 6:45; Rom 10:10). Tiesa, suaugusiems skirtų klausimų su mažamečiu aptarinėti nereikia.

¹⁵ Vyresnieji turėtų vaiką pagirti už pažangą ir paskatinti, kad užsibrėžtų tikslą krikštytis. Tėvai, be abejo, labai stengiasi įdiegti savo vaikui tiesą, todėl irgi nusipelno gero vyresniųjų žodžio. Kad tėvai toliau galėtų padėti savo vaikui dvasiškai bręsti, vyresnieji tepasiūlo tėvams perskaityti informaciją, išspausdintą 179–181 puslapiuose.

PASIAUKOJIMAS IR KRIKŠTAS

¹⁶ Kiekvienam, kas pažino Dievą, išsiugdė meilę jam, gyvena pagal jo normas ir dalyvauja evangelizacijos darbe, būtina žengti dar vieną žingsnį – susisaistyti su Jehova pasiaukojimo įžadu ir pasikrikštyti (Mt 28:19, 20).

¹⁷ Kaip žmogus pasiaukoja Dievui? Jis kreipiasi į Jehovą malda: pasižada visą gyvenimą jam tarnauti, vykdyti jo valią ir būti jam ištikimas (Įst 5:9). Duoti šį įžadą žmogus turi apsispręsti pats, niekas kitas už jį to nepadarys.

¹⁸ O kodėl būtina pasikrikštyti? Reikia, kad apie mūsų pasiaukojimą Jehovai žinotų ir kiti, todėl, sekdami Jėzaus pavyzdžiu, krikštijamės vandenyje (1 Pt 2:21; 3:21). Tad jeigu jau apsisprendei tarnauti Jehovai ir krikštytis, apie tai pasakyk bendruomenės vyresniųjų tarybos koordinatoriui. Jis paskirs vyresniuosius, kad aptartų su tavimi Biblijos reikalavimus, keliamus norintiems krikštytis. Taip jie išsiaiškins, ar jau esi šiam žingsniui pasirengęs. Daugiau informacijos apie tai pateikta šios knygos 182–184 puslapiuose. Klausimai norintiems krikštytis išspausdinti 185–207 puslapiuose.

ATASKAITOS, LIUDIJANČIOS APIE VEIKLOS PLĖTRĄ

¹⁹ Tikrieji krikščionys trokšta pamatyti, kaip išsipildys Jėzaus Kristaus žodžiai, kad geroji naujiena bus paskelbta visoje žemėje. Todėl pasakojimai apie tai, kas tarnyboje nuveikta, jiems visada suteikdavo daug džiaugsmo (Mt 28:19, 20; Mk 13:10; Apd 1:8).

²⁰ Kas nuveikta evangelizacijos darbe, rūpėjo jau pirmiesiems Jėzaus sekėjams (Mk 6:30). Apaštalų darbų knygoje pasakojama, kad per 33 m. e. m. Penkiasdešimtines apie šimtas dvidešimt Kristaus mokinių buvo patepti šventąja dvasia. Netrukus jo sekėjų padaugėjo maždaug iki trijų tūkstančių, vėliau – iki penkių tūkstančių. Toliau skaitome: „Jehova kasdien gausino jų gretas – vis daugiau žmonių stojo į išgelbėjimo kelią“ (Apd 2:47). Lukas pasakoja, kad „tikėjimui pakluso ir didelis būrys kunigų“ (Apd 1:15; 2:5–11, 41; 4:4; 6:7). Krikščionims, be abejo, buvo smagu išgirsti, kaip vis auga jų gretos. Tai įkvėpė drąsos ir jie toliau ryžtingai dirbo Dievo pavestą darbą nepaisydami žydų religinių vadų sukurstyto nuožmaus persekiojimo.

²¹ Apie 60–61 m. e. m. Paulius savo laiške kolosiečiams rašė, kad geroji naujiena „duoda vaisių ir plinta visame pasaulyje“, kad ji yra „paskelbta visai kūrinijai po dangumi“ (Kol 1:5, 6, 23). Pirmieji krikščionys laikėsi Dievo Žodžio ir šventoji dvasia įgalino juos uoliai darbuotis. 70 m. e. m., kai žlugo tuometė žydų santvarka, geroji naujiena jau buvo plačiai išgarsinta. Reikia manyti, ano meto krikščionys džiaugėsi žinodami, koks didelis darbas nuveiktas.

²² Jehovos organizacija ir šiais laikais renka duomenis apie evangelizacijos veiklą. Ši statistika rodo, kokiu mastu pildosi Jėzaus pranašiški žodžiai, užrašyti Mato 24:14: „Geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visoje žemėje, kad būtų paliudyta visoms tautoms. Tada ateis galas.“ Mes, pasiaukoję Dievui tarnai, turime neatidėliodami vykdyti mums paskirtą užduotį. Prie to prisidedame kiekvienas, kad iki ateis pabaiga Karalystės žinia nuskambėtų kuo plačiau. Jehova džiaugiasi mūsų įnašu ir jis pasirūpins, kad šis darbas būtų atliktas (Ez 3:18–21).

TAVO TARNYBOS ATASKAITA

²³ Duomenys apie tai, ką skelbėjas nuveikė tarnyboje, pateikiami blanke Tarnybos ataskaita. Trumpai aptarkime, ką jame reikia įrašyti.

²⁴ Skiltyje „Spaudiniai ir elektroniniai failai“ reikia įrašyti, kiek popierinių ar elektroninių leidinių įteikei arba nusiuntei asmenims, kurie nėra krikštyti Jehovos liudytojai. Skiltyje „Vaizdo siužetai“ reikia įrašyti, kiek kartų tarnyboje parodei žmonėms mūsų organizacijos išleistus filmus ar filmukus.

²⁵ Skiltyje „Pakartotiniai aplankymai“ įrašyk, kiek sykių apsilankei pas nekrikštytą susidomėjusį asmenį norėdamas jį paskatinti toliau gilintis į Dievo Žodį. Pakartotinis aplankymas skaičiuojamas ne tik tada, kai užeiname pas jį į namus, bet ir kai parašome jam laišką, žinutę, paskambiname arba nusiunčiame kokį nors mūsų leidinį. Aplankymas skaičiuojamas ir kaskart, kai pravedamos Biblijos studijos. Tėvas arba mama, savo šeimai vedantis dvasinio ugdymo vakarą, gali užsirašyti vieną pakartotinį aplankymą per savaitę, jei studijose dalyvauja bent vienas nepasikrikštijęs vaikas.

²⁶ Nors su žmogumi Bibliją paprastai studijuojame kas savaitę, į ataskaitos skiltį „Biblijos studijos“ reikia įrašyti, keliems asmenims (ar grupėms) vedei Biblijos studijas. Biblijos studijos į ataskaitą įtraukiamos ne tik tuo atveju, kai vedamos neliudytojams. Jei kuris nors tarnybos komiteto narys paprašytų tave vesti studijas neveikliam broliui ar sesei arba jeigu tebestudijuoji su neseniai pasikrikštijusiu asmeniu, dar nebaigusiu knygos Džiaukitės gyvenimu amžinai, šias studijas taip pat priskaičiuok.

²⁷ Svarbu tiksliai suskaičiuoti ir tarnyboje praleistą laiką. Jis įrašomas skiltyje „Valandos“. Čia reikia nurodyti, kiek laiko per mėnesį praleidai skelbdamas po namus, lankydamas susidomėjusius, vesdamas Biblijos studijas, taip pat liudydamas nepasikrikštijusiems žmonėms kitais būdais, pavyzdžiui, neoficialiuose pokalbiuose. Jei drauge tarnyboje darbuojasi du skelbėjai, laiką skaičiuoja abu, tačiau pakartotinį aplankymą ir Biblijos studijas užsirašo tik vienas iš jų. Jei per šeimos dvasinio ugdymo vakarą vaikus moko abu tėvai, ir vienas, ir kitas gali užsirašyti daugiausia po valandą kas savaitę. Broliai į ataskaitą gali įtraukti laiką, per kurį pasakė viešąją kalbą. Viešosios kalbos vertėjas irgi gali užsirašyti tiek laiko, kiek truko viešoji kalba. Tačiau laikas, kurį praleidžiame ruošdamiesi tarnybai, dalyvaudami tarnybos sueigoje, tarnybos metu tvarkydami pašalinius reikalus, į ataskaitą neįtraukiamas.

²⁸ Kiekvienas, vadovaudamasis Biblijos principais išlavinta sąžine, pats įvertina, kiek laiko skyrė evangelizacijos tarnybai. Kai kurie darbuojasi tankiai apgyventose vietovėse, kiti – teritorijose, kur žmonių nedaug ir tenka toli keliauti. Skiriasi teritorijos, skiriasi ir mūsų požiūris į tai, kaip tam tikromis situacijomis tarnybos laiką skaičiuoti. Tad Vadovaujančioji taryba palieka patiems skelbėjams spręsti, kiek laiko įtrauks į savo ataskaitą, ir jokio asmens neįgalioja nustatinėti taisyklių (Mt 6:1; 7:1; 1 Tim 1:5).

²⁹ Ataskaitoje valandos rašomos be minučių. Išimtis daroma skelbėjams, kurių galimybes liudyti labai riboja amžius, neįgalumas, taip pat tiems, kas yra slaugos namuose arba dėl kokių nors priežasčių negali išeiti iš namų. Jiems leidžiama laiką ataskaitoje rašyti valandos ketvirčiais (15, 30 arba 45 min.). Jeigu liudija bent 15 minučių per mėnesį, jie turėtų pateikti tarnybos ataskaitą ir bus laikomi reguliariais gerosios naujienos skelbėjais. Valandos ketvirčius gali rašyti ir skelbėjai, nepajėgiantys kurį laiką, tarkim, mėnesį, išeiti į tarnybą dėl sunkios ligos ar traumos. Ar skelbėjo galimybės liudyti yra tokios ribotos, kad tai būtų pagrindas taikyti šią išimtį, sprendžia bendruomenės tarnybos komitetas.

BLANKAS BENDRUOMENĖS SKELBĖJO ATASKAITŲ SUVESTINĖ

³⁰ Duomenys iš tavo tarnybos ataskaitos kas mėnesį surašomi į Bendruomenės skelbėjo ataskaitų suvestinę. Ši suvestinė priklauso vietinei bendruomenei. Jeigu ketini keltis į kitą bendruomenę, pranešk apie tai vyresniesiems. Sekretorius išsiųs tavo duomenis į naująją bendruomenę. Tada tos bendruomenės vyresniesiems bus lengviau nuo pat pradžių rūpintis tavo dvasine gerove. Jeigu išvyksti ne ilgiau kaip trims mėnesiams, evangelizacijos tarnybos ataskaitas ir toliau siųsk savo bendruomenei.

KODĖL PATEIKIAME ATASKAITAS

³¹ Ar esi kada nors pamiršęs paduoti tarnybos ataskaitą? Tiesą sakant, kiekvienam iš mūsų kartais reikia apie tai priminti. Tačiau jei esame pareigingi ir suprantame, kokia ši ataskaita svarbi, veikiausiai nepamiršime atiduoti ją laiku.

³² Kai kurie klausia: „Kodėl turiu pateikti ataskaitą? Juk Jehova ir taip žino, kiek aš skelbiu.“ Tiesa, Jehova žino viską ir mato, ar darbuojamės kiek galime ar tik minimaliai. Tačiau pagalvokime, kokius duomenis paminėjo jo įkvėpti Biblijos rašytojai. Pavyzdžiui, buvo užrašyta, kiek laiko Nojus išbuvo laive, kiek metų izraelitai klajojo po dykumą, taip pat kiek žmonių liko ištikimi, o kiek tapo maištininkais. Dievo Žodyje išsamiai pasakojama, kaip izraelitai pamažu užėmė Kanaano žemę ir kuo pasižymėjo ištikimieji Izraelio teisėjai. Kai kurie Jehovos tarnų darbai Šventajame Rašte apsakyti itin smulkiai. Vadinasi, Dievui svarbu, kad tam tikri įvykiai ir veikla būtų išsamiai aprašyti.

³³ Matome, kad Jehovos tautos istorinius įvykius Biblijos rašytojai nusakė labai detaliai, pateikė tikslius statistinius duomenis. Daugelis tų pasakojimų netektų svarumo, jeigu juose nebūtų nurodyti konkretūs skaičiai. Štai keletas pavyzdžių: Pradžios 46:27; Išėjimo 12:37; Teisėjų 7:7; 2 Karalių 19:35; 2 Metraščių 14:9–13; Jono 6:10; 21:11; Apaštalų darbų 2:41; 19:19.

³⁴ Tiesa, mūsų ataskaitose atsispindi ne viskas, ką darome Jehovos garbei. Tačiau organizacijai jos labai reikšmingos. Štai pirmajame amžiuje apaštalai, grįžę iš tarnybos, papasakojo Jėzui „visa, ką nuveikė ir ko mokė“ (Mk 6:30). Iš mūsų ataskaitų matyti, kurioms evangelizacijos sritims reikėtų skirti daugiau dėmesio. Statistika rodo, kuriai tarnybos sričiai derėtų skirti daugiau dėmesio: vienoje galbūt nemažai pasiekta, tačiau kitoje reikėtų pasitempti, nes skelbėjų skaičius nebeauga. Galimas dalykas, reikia padrąsinti brolius ir seses arba išspręsti kokius nors sunkumus. Atsakingi prižiūrėtojai, susipažinę su ataskaitomis, imsis priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys, lėtinančios tiek atskirų skelbėjų, tiek bendruomenės pažangą.

³⁵ Iš ataskaitų organizacija taip pat gali nustatyti, kokiose vietovėse reikia daugiau evangelizuotojų, kuriuose kraštuose pasiekiami geri rezultatai, kuriuose pažanga menkesnė ir kokie leidiniai veiksmingiau padėtų žmonėms perprasti Biblijos tiesas. Organizacija iš ataskaitose pateikiamų duomenų sprendžia, kiek leidinių reikės įvairiuose pasaulio kraštuose, ir iš anksto tuo pasirūpina.

³⁶ Ataskaitų duomenys pakelia mums dvasią. Argi nesidžiaugiame girdėdami, kaip uoliai bendratikiai visame pasaulyje skelbia gerąją naujieną apie Karalystę? Ataskaitos iš kitų kraštų mums leidžia matyti, kaip Jehovos organizacija plečiasi. Įvairūs pasakojimai iš tarnybos uždega mūsų širdis, įkvepia entuziastingai dirbti evangelizacijos darbą (Apd 15:3). Taigi laiku pateik savo ataskaitas ir nemanyk, jog tai smulkmena. Šitaip parodysi, kad tau rūpi tikėjimo broliai ir sesės ir kad mielai paklūsti Jehovos nustatytai organizacinei tvarkai (Lk 16:10; Hbr 13:17).

KELK SAU TIKSLUS

³⁷ Nelyginkime savo tarnybos rezultatų su tuo, ką nuveikė kiti (Gal 5:26; 6:4). Kiekvieno aplinkybės skiriasi. Verčiau užsibrėžkime realistiškus tikslus ir jų siekime. Tada matysime savo pažangą ir galėsime džiaugtis darbo vaisiais.

³⁸ Akivaizdu, Jehova šiandien spartina doros širdies žmonių surinkimo darbą. Jie bus apsaugoti per „didįjį suspaudimą“. Gyvename tokiu laiku, kai pildosi Izaijo pranašystė: „Mažiausias taps tūkstančiu ir menkas – galinga tauta. Aš pats, Jehova, metui atėjus tai paskubinsiu“ (Apr 7:9, 14; Iz 60:22). Kokia garbė šiomis paskutinėmis dienomis tarnauti gerosios naujienos skelbėju! (Mt 24:14)