Kokią dvasią tu parodai?
1 Paulius baigė savo laišką Filipų susirinkimui tokiu padrąsinimu: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jūsų dvasia!“ (Fil 4:23). Jis pagyrė juos už jų nuoširdų dalyvavimą skelbiant gerąją naujieną ir už širdingą, meilės kupiną jų rūpinimąsi vienas kito gerove (Fil 1:3-5; 4:15, 16).
2 Mūsų troškimas turėtų būti atspindėti tą pačią dvasią savo susirinkime. Kai visi parodo uolumą, gerumą ir svetingumą, tai ugdo dvasią, kuri tampa matoma stebėtojams. Teigiama ir meilinga dvasia atneša vienybę ir dvasinę pažangą (1 Kor 1:10). Neigiama dvasia atima drąsą ir sukelia neryžtingumą (Apr 3:15, 16).
3 Vyresnieji imasi vadovauti: Vyresnieji yra atsakingi išlaikyti gerą, teigiamą dvasią tarpusavyje ir savo susirinkime. Kodėl? Kadangi susirinkimui gali daryti įtaką jų laikysena ir elgesys. Mes esame dėkingi turėdami vyresniuosius, kurie yra uolūs lauko tarnyboje, pasveikina mus šilta šypsena ir maloniu žodžiu, ir kurių patarimas yra teigiamas ir ugdantis, nesvarbu, ar jis duodamas asmeniškai, ar nuo pakylos (Žyd 13:7).
4 Žinoma, visi mes turėtume įnešti savo dalį, kad susirinkimas būtų draugiškas, svetingas, uolus ir dvasiškai nusiteikęs. Kiekvienas iš mūsų gali parodyti šilumą ir meilę bendraudamas su kitais (1 Kor 16:14). Tarp mūsų neturi būti susiskaldymų dėl amžiaus, rasės, išsilavinimo ar finansinės padėties. (Palygink Efeziečiams 2:21.) Dėl savo vilties mes galime parodyti džiaugsmo dvasią, kilnų svetingumą ir uolumą tarnyboje (Rom 12:13; Kol 3:22, 23).
5 Visi, kurie su mumis bendrauja, įskaitant naujus asmenis, turėtų jaustis laukiami ir patirti brolišką meilę bei atsidavimą. Atlikdami savo tarnybą ir parodydami puikias krikščioniškas savybes, mes įrodome, kad susirinkimas yra „tiesos šulas ir atrama“ (1 Tim 3:15). Mes taip pat esame dvasiškai apsaugoti turėdami „Dievo ramybę“, kuri sergi mūsų širdis ir mintis (Fil 4:6, 7). Visi mes uoliai stenkimės parodyti tokią dvasią, kuri užtikrintų mus džiaugtis neužtarnautu Jehovos gerumu Viešpatyje Jėzuje Kristuje (2 Tim 4:22).