Skelbimas — garbinga privilegija
1 Gerosios naujienos tarnyba yra garbinga privilegija, kurią Jehova mums suteikė (Rom 15:16; 1 Tim 1:12). Ar būtent taip tu į tai žiūri? Nei laiko tėkmė, nei kitų pašaipos neturėtų sumenkinti jos svarbos mūsų akyse. Liudyti apie Dievo vardą yra garbė, kuri suteikiama tik nedaugeliui. Ką mes galime daryti, kad mūsų dėkingumas už šią privilegiją didėtų?
2 Karalystės žinios skelbimas nesuteikia mums pasaulio palankumo. Daugelis žiūri į mūsų darbą apatiškai arba abejingai. Kiti išjuokia jį arba trukdo jam. Tokį priešinimąsi gali parodyti bendradarbiai, kaimynai arba net šeimos nariai. Jų akyse mes galbūt atrodome suklaidinti ir kvaili (Jn 15:19; 1 Kor 1:18, 21; 2 Tim 3:12). Jų gluminančios pastabos skirtos nuslopinti mūsų uolumą ir priversti mus sulėtinti savo garbingą privilegiją arba atsisakyti jos. Neigiamą požiūrį remia Šėtonas, kuris „apakino netikinčiųjų protus, kad jie nematytų... garbės Evangelijos spindėjimo“ (2 Kor 4:4, NTP). Kaip tu reaguoji?
3 Svarbu turėti omenyje, kad mūsų skelbimas apie Karalystę yra pats reikšmingiausias darbas, koks tik begali būti šiandien atliekamas. Mes turime gyvybę gelbstinčią žinią, kuri neprieinama jokiu kitu būdu (Rom 10:13-15). Turėti Dievo, o ne žmogaus pritarimą — štai kas yra svarbu. Neigiamas pasaulio požiūris į mūsų skelbimo veiklą neatbaido mūsų nuo drąsaus gerosios naujienos skelbimo (Apd 4:29).
4 Jėzus didžiai gerbė savo privilegiją vykdyti savo Tėvo valią (Jn 4:34). Jis atsidavė tik tarnybai ir neleido, kad kokie nors trukdymai ar priešininkai sulėtintų jo tempą. Karalystės žinios skelbimas visada buvo svarbiausias jo gyvenime (Lk 4:43). Mums yra įsakyta sekti jo pavyzdžiu (1 Pt 2:21). Tai darydami, mes tarnaujame kaip „Dievo bendradarbiai“ (1 Kor 3:9). Ar mes visiškai pasinaudojame šia privilegija? Ar mes ieškome progų pasidalyti gerąja naujiena su kitais ir formaliai, ir neformaliai? Kaip Jehovos Liudytojai, mes visada turime būti pasiruošę ‛[„viešai“, NW] garbinti jo vardą’ (Žyd 13:15).
5 Mūsų dalyvavimą tarnyboje labai nulemia mūsų nusistatymas. Ar mes didžiai vertiname visa tai, ką Jehova padarė dėl mūsų? Ar mes išugdėme savo širdyse meilę Jehovai, kuri skatina mus daryti viską, ką tik galime, jo tarnyboje? Mąstymas apie palaimas, kuriomis džiaugiamės dabar ir kurias Jehova yra pažadėjęs ateityje, padeda mums būti pertekusiems meilės savo Kūrėjui. Tokia meilė skatina mus veikti — ištvermingai ir reguliariai dirbti Karalystės skelbimo darbą tiek, kiek leidžia mūsų aplinkybės. Mūsų uolumas bus įrodymas, kad mes mylime Jehovą ir savo artimą (Mk 12:30, 31).
6 Mes parodome, kaip ką nors vertiname, tuo, ką mes darome dėl to ir ką kalbame. Ar mes iš tiesų vertiname savo privilegiją skelbti apie Karalystę? Ar mes šloviname savo tarnystę? Ar mes nusistatę būti ištvermingi šiame svarbiame darbe, nepaisant pasipriešinimo? Jeigu didžiai gerbiame šią nuostabią privilegiją, mes tikrai būsime uolūs ir nuoširdūs (2 Kor 4:1, 7).