Krikščionių šeima padeda pagyvenusiems

„Neatmesk manęs senatvės metu; kai išseks mano jėgos, nepalik manęs“ (PSALMIŲ 70:9).

1. Kaip elgiamasi su pagyvenusiaisiais daugelyje šalių?

„TYRINĖJIMAI parodo, kad beveik šeši iš septynių (86%) pagyvenusių žmonių, su kuriais blogai elgiamasi, patiria tai iš savo pačių šeimų“, — sakoma laikraštyje The Wall Street Journal. Žurnalas Modern Maturity pareiškė: „Blogas elgesys su pagyvenusiais yra paskutinė [smurto šeimoje] forma, kuri išėjo į viešumą ir apie tai rašoma šalies laikraščiuose. Taip, daugelyje šalių pagyvenusieji tapo šiurkščios prievartos ir nesirūpinimo aukomis. Mūsų laikas tikrai toks, kai daugelis yra „savimylos, ... nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs“ (2 Timotiejui 3:1-3).

2. Pagal Hebrajų Raštus, koks yra Jehovos požiūris į pagyvenusiuosius?

² Tačiau senovės Izraelyje su pagyvenusiais turėjo būti elgiamasi visiškai kitaip. Įstatyme buvo pasakyta: „Atsistok prieš žilą galvą ir gerbk senio asmenį, ir bijok Viešpaties, tavo Dievo. Aš Viešpats.“ Įkvėptų išmintingų patarlių knygoje mums patariama: „Klausyk, mano sūnau, savo tėvo drausmės ir nepamesk savo motinos pamokymo.“ Toliau įsakoma: „Klausyk savo tėvo, kuriam tu gimei, ir neniekink savo pasenusios motinos.“ Mozės Įstatymas mokė parodyti pagarbą ir dėmesį abiejų lyčių pagyvenusiems asmenims. Neabejotinai, Jehova trokšta, kad pagyvenusieji būtų gerbiami (Kunigų 19:32; Patarlių 1:8; 23:22).

Rūpinimasis pagyvenusiais žmonėmis bibliniais laikais

3. Kaip Juozapas parodė užuojautą savo pagyvenusiam tėvui?

³ Pagarbą reikėjo parodyti ne tik žodžiais, bet ir paslaugiais veiksmais. Juozapas parodė didelę užuojautą savo pagyvenusiam tėvui. Jis norėjo, kad Jokūbas atkeliautų iš Kanaano į daugiau kaip už 300 kilometrų esantį Egiptą. Taip Juozapas siuntė Jokūbui „dešimtį asilų, apkrautų visokiais Egipto turtais, ir tiek pat asilių, kurios nešė javus ir maistą kelionei“. Kai Jokūbas atvyko į Geseną, Juozapas atvažiavo jo pasitikti ir „puolė jam ant kaklo ir apsikabinęs verkė“. Juozapas apsupo savo tėvą širdinga meile. Koks įkvepiantis rūpinimosi pagyvenusiais pavyzdys! (Pradžios 45:23; 46:5, 29).

4. Kodėl Ruta yra puikus sektinas pavyzdys?

⁴ Kitas puikus sektinas gerumo pagyvenusiems pavyzdys yra Ruta. Nors ji buvo nežydė, bet pasiliko su savo našle tapusia, pagyvenusia uošve žyde Noeme. Ji paliko savo tautą ir rizikavo niekada nebesusirasti kito vyro. Kai Noemė ragino ją sugrįžti pas savo tautą, Ruta atsakė žodžiais, kurie yra vieni iš gražiausių Biblijoje: „Nesipriešink man, kad aš turėčiau tave pamesti ir nueiti, nes kur tik tu eisi, eisiu ir aš; ir kur pasiliksi, pasiliksiu lygiai ir aš. Tavo tauta bus mano tauta ir tavo Dievas bus mano Dievas. Kuri žemė priims tave numirusią, ir aš joje mirsiu, ir tenai gausiu laidotuvių vietą. Tai tepadaro man Viešpats ir tai teprideda, jei ne viena tik mirtis atskirs mane nuo tavęs“ (Rutos 1:16, 17). Ruta taip pat parodė puikias savybes, kai ji, paklusdama leviratui, santuokos papročiui, sutiko ištekėti už pagyvenusio Boozo (Rutos 2—4 skyriai).

5. Kokias savybes elgdamasis su žmonėmis parodė Jėzus?

⁵ Jėzus davė panašų pavyzdį tuo, kaip jis elgėsi su žmonėmis. Jis buvo kantrus, užjaučiantis, geras ir teikiantis atgaivą. Jis parodė asmenišką dėmesį neturtingam luošam vyrui, kuris 38 metus negalėjo vaikščioti, ir išgydė jį. Jis atsižvelgdavo į našles (Luko 7:11-15; Jono 5:1-9). Netgi kankinančios agonijos metu ant kančių stulpo jis pasirūpino, kad būtų suteikta globa jo motinai, kuriai galbūt jau buvo per 50 metų. Jėzaus draugija buvo atgaiva kiekvienam, išskyrus jo veidmainiškus priešus. Todėl jis galėjo pasakyti: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“ (Mato 9:36; 11:28, 29; Jono 19:25-27).

Kas vertas dėmesio?

6. a) Kas užsitarnauja ypatingo rūpinimosi? b) Ką mes galėtume savęs paklausti?

⁶ Kadangi Jehova Dievas ir jo Sūnus Jėzus Kristus duoda tokius puikius pavyzdžius rūpinimosi atžvilgiu, yra tinkama, kad pasišventę krikščionys jais sektų. Mūsų tarpe yra kai kurie, daug metų vargę ir buvę apsunkinti — pagyvenę broliai ir seserys, dabar įžengę į savo gyvenimo rudenį. Galbūt tai mūsų tėvai arba seneliai. Ar mes juos pakankamai vertiname? Ar elgiamės su jais globėjiškai, gal kiek iš aukšto į juos žiūrėdami? Ar tikrai esame dėkingi už didelę jų patirtį ir išmintį? Tiesa, dėl kai kurių jų savotiškumų ir silpnybių, neretai būdingų seniems žmonėms, gali būti išbandyta mūsų kantrybė. Bet paklausk savęs: „Ar tokiomis aplinkybėmis aš būčiau kitoks negu jie?“

7. Koks pavyzdys parodo, kad reikia įsijausti į senų žmonių padėtį?

⁷ Iš Artimųjų Rytų kilo verčianti susimąstyti istorija apie jaunos mergaitės užuojautą pagyvenusiems. Senelė, padėdama virtuvėje, atsitiktinai išmetė ir sudaužė porcelianinę lėkštę. Ji pati susijaudino dėl savo nevikrumo; jos duktė susierzino dar labiau. Ji pašaukė savo mažą dukrelę ir pasiuntė ją į vietinę parduotuvę nupirkti senelei nedūžtančią medinę lėkštę. Mergaitė sugrįžo su dviem medinėmis lėkštėmis. Jos motina paklausė: „Kodėl nupirkai dvi lėkštes?“ Anūkė neryžtingai atsakė: „Viena senelei, o kita tau, kai tu būsi sena.“ Taip, šiame pasaulyje mūsų visų laukia senatvė. Ar nebūtume mes dėkingi, jeigu su mumis elgtųsi kantriai ir maloniai? (Psalmių 70:9).

8, 9. a) Kaip turime elgtis su senaisiais savo tarpe? b) Ką reikia prisiminti kai kuriems, kurie neseniai tapo krikščionimis?

⁸ Niekada neužmiršk, kad daugelis mūsų pagyvenusių brolių ir seserų daug metų yra aktyvūs ištikimi krikščionys. Jie neabejotinai užsitarnauja mūsų pagarbos ir dėmesio, mūsų širdingos pagalbos ir padrąsinimo. Išmintingas vyras teisingai pasakė: „Senatvė — garbės vainikas, kurs randamas teisybės keliuose.“ Ir žilagalviai, vyrai ir moterys, turėtų būti gerbiami. Kai kurie šie seni vyrai ir moterys dar tarnauja kaip ištikimi pionieriai, ir daugelis vyrų ištikimai tebetarnauja susirinkimų vyresniaisiais; kai kurie pavyzdingai dirba kaip keliaujantys prižiūrėtojai (Patarlių 16:31).

⁹ Paulius patarė Timotiejui: „Senesnio žmogaus aštriai nebark, bet graudenk kaip tėvą, o jaunesnius kaip brolius, vyresnio amžiaus moteris — kaip motinas, o jaunesnes — kaip seseris, laikydamasis tobulo skaistumo“ (1 Timotiejui 5:1, 2). Tie, kurie tik neseniai atėjo į krikščionišką susirinkimą iš nepagarbaus pasaulio, turėtų ypatingai įsiklausyti į meile paremtus Pauliaus žodžius. Vaikai, nesekite blogomis pažiūromis, kurias jūs galbūt matote mokykloje. Neįsižeiskite dėl gero patarimo, kurį duoda pagyvenę Liudytojai (1 Korintiečiams 13:4-8; Žydams 12:5, 6, 11). Tačiau jeigu dėl blogos sveikatos arba finansinių problemų pagyvenusiesiems reikalinga pagalba, kas yra pirmiausia atsakingas padėti jiems?

Šeimos vaidmuo rūpinantis pagyvenusiais

10, 11. a) Kas, pagal Bibliją, turi imtis iniciatyvos rūpintis pagyvenusiais? b) Kodėl ne visada lengva rūpintis pagyvenusiais?

¹⁰ Pirmųjų krikščionių susirinkime kilo sunkumai dėl našlių aprūpinimo. Ką nurodė apaštalas Paulius dėl to, jog tokie poreikiai turi būti patenkinti? „Gerbk našles, kurios yra tikros našlės. Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, tegu pirmiausia išmoksta rūpintis savo namiškiais ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai malonu Dievui. Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!“ (1 Timotiejui 5:3, 4, 8).

¹¹ Kai reikalinga pagalba, artimi šeimos nariai pirmieji turi padėti pagyvenusiesiems.a Tuo būdu suaugę vaikai gali parodyti dėkingumą už jiems tėvų suteiktą ilgametę meilę, vargą ir rūpestį. Tai gali būti nelengva. Natūralu, kad sendami žmonės tampa lėtesni ir kai kurie net praranda sugebėjimus. Kiti gali tapti egoistiškais ir reikalaujančiais, patys to nepastebėdami. Bet kai buvome vaikai, argi taip pat nebuvome egoistiški ir reiklūs? Ir ar ne tėvai visada skubėdavo mums padėti? Dabar jų senatvėje dalykai pasikeitė. Taigi ko reikia? Užuojautos ir kantrybės. (Palygink 1 Tesalonikiečiams 2:7, 8.)

12. Kokios savybės yra būtinos rūpinantis senaisiais ir visais kitais krikščionių susirinkime?

¹² Apaštalas Paulius davė praktišką patarimą parašydamas: „Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis.“ Jeigu mes parodome tokią užuojautą ir meilę susirinkime, ar ne juo labiau tai turėtume parodyti šeimoje? (Kolosiečiams 3:12-14).

13. Kam dar, be pagyvenusių tėvų ir senelių, gali būti reikalinga pagalba?

¹³ Kartais tokios pagalbos gali prireikti ne tik tėvams ar seneliams, bet taip pat kitiems pagyvenusiems giminaičiams. Kai kurie neturintys vaikų senukai daug metų tarnavo misionieriais, keliaujančiais tarnais ir buvo užimti kita visalaike veikla. Jie Karalystei tikrai skyrė pirmą vietą savo gyvenime (Mato 6:33). Todėl ar nebūtų tinkama pasirūpinti jais? Žinoma, mes turime puikų pavyzdį, kaip rūpinasi savo pagyvenusiais Betelio šeimos nariais Sargybos bokšto bendruomenė. Betelio centre Brukline ir daugelyje bendruomenės filialų pagyvenusiais broliais ir seserimis kasdien rūpinasi tas pareigas atliekantys tam paruošti Betelio šeimos nariai. Jie yra laimingi galėdami rūpintis šiais pagyvenusiaisiais, tarsi jie būtų jų pačių tėvai ar seneliai. Kartu jie daug pasimoko iš senųjų patirties (Patarlių 22:17).

Susirinkimo vaidmuo rūpinantis pagyvenusiais

14. Kokia pagalba buvo suteikta pagyvenusiems pirmųjų krikščionių susirinkime?

¹⁴ Daugelyje šalių šiandien veikia pensijų mokėjimo pagyvenusiems sistemos, taip pat valstybė teikia pagyvenusiesiems medicininį aprūpinimą. Krikščionys gali visiškai pasinaudoti šiomis priemonėmis, kur jie tam turi teisę. Tačiau pirmajame amžiuje nebuvo tokių priemonių. Todėl krikščionių susirinkimas ėmėsi teigiamų žygių padėti stokojančioms našlėms. Paulius nurodė: „Į našlių [kurioms susirinkimas padėtų] sąrašą įtrauk tokią našlę, kuriai sukako bent šešiasdešimt metų, kuri teturėjo vieną vyrą, jeigu ji pasižymėjo gerais darbais, jei išauklėjo vaikus, jei buvo svetinga, jei plaudavo šventiesiems kojas, jei pagelbėdavo vargstantiems, jei stengdavosi dirbti visokį gerą darbą.“ Taigi Paulius parodė, kad susirinkimas taip pat vaidino vaidmenį padedant pagyvenusiems. Dvasiškai nusiteikusios moterys, kurios neturėjo tikinčių vaikų, galėjo gauti tokią pagalbą (1 Timotiejui 5:9, 10).

15. Kodėl gali prireikti pagalbos, kad būtų gauta valstybės parama?

¹⁵ Jeigu pagyvenusieji turi teisę į valstybinį aprūpinimą, jie paprastai turi užpildyti dokumentus, kas gali kartais bauginti. Tokiais atvejais susirinkimo prižiūrėtojams yra tinkama organizuoti pagalbą pagyvenusiesiems, kad jie galėtų kreiptis, gauti pagalbą arba netgi galėtų prašyti didesnės paramos. Kartais dėl aplinkybių pasikeitimo pensija gali būti padidinta. Bet taip pat yra daug kitų praktiškų dalykų, kuriuos prižiūrėtojai gali organizuoti, kad pagyvenusiaisiais būtų pasirūpinta. Kokie yra kai kurie iš jų?

16, 17. Kokiais skirtingais būdais galime parodyti svetingumą pagyvenusiems susirinkime?

¹⁶ Svetingumas — tai paprotys, siekiantis Biblijos laikus. Šiandien daugelyje Artimųjų Rytų šalių svetingumas parodomas nepažįstamiems, bent jau pasiūlant jiems puodelį arbatos arba kavos. Todėl nenuostabu, kad Paulius rašė: „Rūpinkitės šventųjų reikalais, puoselėkite svetingumą“ (Romiečiams 12:13). Graikiškas žodis phi·lo·xe·niʹa, išverstas žodžiu svetingumas, raidiškai reiškia „meilė (švelnumas arba gerumas) svetimšaliui“. Jeigu krikščionis turi būti svetingas svetimšaliui, argi ne daug labiau jis turi būti svetingas tiems, kurie susieti su juo tikėjimu? Pakvietimas pavalgyti dažnai reiškia malonią permainą seno žmogaus kasdienybėje. Jei nori išgirsti patirties ir išminties balsą savo draugingame susibūrime, pasikviesk pagyvenusius. (Palygink Luko 14:12-14.)

¹⁷ Yra daug būdų padrąsinti senuosius. Jeigu mes organizuojame grupę, kuri važiuoja mašina į Karalystės salę ar į asamblėją, ar yra kai kurie seni asmenys, kurie mielai norėtų važiuoti? Nelauk, kol jie to paprašys. Pasisiūlyk juos paimti. Kita praktiška pagalba yra nueiti už juos į parduotuvę. Jeigu jie gali vaikščioti, galbūt mes galime paimti juos kartu, kai patys važiuojame pirkinių. Tačiau įsitikink, jog pakeliui, jeigu reikės, jiems bus kur pailsėti ir pasistiprinti. Be abejo, reikės kantrybės ir gerumo, bet nuoširdus seno žmogaus dėkingumas gali būti didelis atpildas (2 Korintiečiams 1:11).

Didelė vertybė susirinkimui

18. Kodėl senieji yra palaima susirinkimui?

¹⁸ Kokia palaima yra matyti susirinkime kai kuriuos baltaplaukius ir žilaplaukius (ir taip pat tuos, kuriems, metams bėgant, nuslinko plaukai)! Tai reiškia, kad greta jaunuolių gyvybingumo bei jėgos kartu yra išmintis ir patyrimas — tikras kiekvieno susirinkimo turtas. Jų žinios yra kaip gaivinantis vanduo, kurį reikia pasemti iš šulinio. Panašiai, kaip sakoma Patarlių 18:4: „Žodžiai iš žmogaus burnos — gilus vanduo ir išminties šaltinis — patvinęs upelis.“ Koks gi padrąsinimas seniesiems, kai jie jaučia, jog yra laukiami ir vertinami!“ (Palygink Psalmių 91:15.)

19. Kaip kai kurie pasiaukojo dėl savo pagyvenusių tėvų?

¹⁹ Kai kurie visalaikiai tarnai nusprendė atsisakyti savo privilegijų, kad galėtų grįžti namo pasirūpinti savo pasenusiais ligotais tėvais. Jie pasiaukojo dėl tų, kurie anksčiau aukojosi dėl jų. Viena pora, anksčiau tarnavę kaip misionieriai ir dabar tebesantys visalaikėje tarnyboje, grįžo namo, kad pasirūpintų savo pagyvenusiais tėvais. Tai jie darė daugiau kaip 20 metų. Prieš keturis metus vyro motiną reikėjo atiduoti į senelių namus. Vyras, ankstesnis misionierius, kuriam dabar per 60 metų, lanko savo 93 metų motiną kasdien. Jis aiškina: „Kaip aš galėčiau ją palikti? Ji yra mano motina!“ Kitais atvejais susirinkimai arba atskiri asmenys pasisiūlė pasirūpinti pagyvenusiaisiais, kad jų vaikai galėtų toliau vykdyti savo užduotis. Tokia pasiaukojama meilė taip pat verta didelio pagyrimo. Kiekvienu atveju būtina elgtis sąžiningai, kadangi pagyvenusiųjų negalima apleisti. Parodyk, kad tu myli savo pagyvenusius tėvus (Išėjimo 20:12; Efeziečiams 6:2, 3).

20. Kokį rūpinimosi pagyvenusiais pavyzdį davė mums Jehova?

²⁰ Seni mūsų broliai ir seserys iš tikrųjų yra grožio vainikas šeimoje ar susirinkime. Jehova pasakė: „Iki senatvei aš tas pats ir iki žilų plaukų aš nešiosiu; aš padariau ir aš palaikysiu; aš nešiosiu ir išgelbėsiu.“ Parodykime tokią pat kantrybę ir rūpinimąsi mūsų senais broliais ir seserimis krikščioniškoje šeimoje (Izaijo 46:4; Patarlių 16:31).

[Išnaša]

Ar tu prisimeni?

◻ Kokius mes turime biblinius rūpinimosi pagyvenusiais pavyzdžius?

◻ Kaip mes turime elgtis su pagyvenusiaisiais?

◻ Kaip gali šeimos nariai rūpintis savo mylimais pagyvenusiaisiais?

◻ Ką gali daryti susirinkimas, kad padėtų pagyvenusiesiems?

◻ Kodėl pagyvenusieji mums visiems yra palaima?

[Iliustracija 20 puslapyje]

Pagyvenusieji yra brangūs susirinkimo nariai