Viską daryk Dievo garbei
1 Kokia atgaiva yra bendrauti su mūsų brangiais broliais ir seserimis! (1 Kor 16:17, 18). Mes tai darome sueigose, asamblėjose, kongresuose ir lauko tarnyboje. Mes taip pat bendraujame neformaliomis progomis, kai mus aplanko svečiai namuose. Taip darydami mes parodome svetingumą ir padrąsiname vieni kitus (Rom 12:13; 1 Pt 4:9). Kai ruošiesi vestuvėms, turėk omenyje gerą patarimą, duotą 1984 m. balandžio 15 d. Sargybos bokšte (anglų k.).
2 Organizuoti bendri susibūrimai. Ar mes ‛valgome, ar geriame, ar šiaip ką darome’, turime ‛visa daryti Dievo garbei’ (1 Kor 10:31-33). Šio patarimo kai kurie nesilaiko, ir problemų toliau daugėja bendruose susibūrimuose, kurie būna per dideli, kad juos būtų galima tinkamai prižiūrėti. Kai kuriais atvejais šimtai žmonių yra sukviečiami į prašmatnų priėmimą, kuriame vyrauja pasaulietiški pasilinksminimai. Kartais dalyvaujantieji yra prašomi mokėti už įėjimą ar duoti kitokį mokestį. Tokie susibūrimai labai panašūs į pasaulietiškus pobūvius, kurių dvasia nesiderina su padorumu ir Biblijos principais (Rom 13:13, 14; Ef 5:15-20).
3 Buvo pranešta, kad daug Liudytojų susirenka išsinuomoję patalpas, kur pasilinksminimas būna nederamas ir pasaulietiškas ir kur trūksta tinkamos priežiūros. Panašios priemonės, išgarsintos kaip „Jehovos Liudytojų“ savaitgalis, vyksta viešbučiuose arba vasarvietėse. Kadangi sunku tinkamai prižiūrėti tokias dideles grupes, iškilo problemų. Tai kartais baigdavosi triukšmavimu, piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais ir net amoralumu (Ef 5:3, 4). Bendri susibūrimai, kuriuose taip elgiamasi, neteikia garbės Jehovai. Veikiau jie užtraukia gėdą geram susirinkimo vardui ir tampa suklupimo priežastimi kitiems (1 Kor 10:23, 24, 29).
4 Krikščionys yra skatinami parodyti svetingumą, bet dėmesys turi būti sutelktas į dvasinį pasikeitimą mintimis (Rom 1:11, 12). Paprastai geriausia susiburti mažomis grupėmis. Knygelėje „Mūsų tarnyba“, p. 135—136 (rusų k.) sakoma: „Kartais į kieno nors namus pakviečiama keletas šeimų krikščioniškai pabendrauti. ... Suprantama, šeimininkai tokiais atvejais turi jaustis asmeniškai atsakingi už tai, kas vyksta. Turėdami tai omenyje, įžvalgūs krikščionys žino, kad išmintinga apriboti tokių grupių narių skaičių ir susibūrimų trukmę.“ Jėzus nurodė, kad nereikia nieko prašmatnaus, kai mūsų tikslas yra paskatinti savo draugus dvasiškai (Lk 10:40-42).
5 Gerai yra parodyti svetingumą bendrakrikščionims. Tačiau yra didelis skirtumas tarp kuklaus susitikimo savo namuose ir didelių iškilmių, atspindinčių pasaulio dvasią, rengiamų išnuomotose patalpose. Kai tu kvieti kitus pas save į svečius, turi būti tikras, kad gali prisiimti visišką atsakomybę dėl to, kas vyksta. (Žiūrėk 1992 m. rugpjūčio 15 d. Sargybos bokštą, p. 17—20, rusų k.)
6 Iš tiesų Jehova laimina mus brolija, kurioje mes gauname gaivinantį padrąsinimą, skatinantį mus toliau daryti gerus darbus (Mt 5:16; 1 Pt 2:12). Parodydami kuklumą ir supratingumą bendruose susibūrimuose, mes visada teiksime garbę mūsų Dievui ir padėsime tobulėti kitiems (Rom 15:2).