Graži elgsena lauko tarnyboje teikia garbę Dievui
1 Apaštalas Paulius rašė korintiečiams: „Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina“ (2 Kor 6:3). Dėl to jis patarė filipiečiams ‛elgtis, kaip verta Evangelijos’ (Fil 1:27, NTP). Šis įkvėptas patarimas aiškiai parodo, kad krikščioniška elgsena labai svarbi. Ar tavo elgsena lauko tarnyboje teikia garbę Dievui?
2 Kas yra elgsena? Elgsena apibūdinama kaip įprastas elgesys, manieros arba laikysena, ir tai nurodo, kaip mes elgiamės su kitais. Žodžiai, susiję su gera elgsena, yra mandagumas, paslaugumas, dėmesingumas, rūpestingumas, gerumas ir taktas. Kai kuriems žmonėms gera elgsena gali atrodyti nereikšmingas dalykas, bet krikščionims taip neatrodo. Mes suprantame, kad daug dalykų, kuriuos mes, kaip krikščionys, pasiekiame, gali sužlugti, jeigu mums trūksta gražaus elgesio įpročių.
3 Tarnyboje po namus. Kai tu vaikštai iš vieno namo į kitą, ar laikaisi kilniai, kaip tinka Dievo tarnui? Ar tavo išorė ir elgesys atitinka tavo skelbiamos žinios rimtumą? Žinoma, mes norime vestis į tarnybą savo vaikus, bet ar jie yra išmokyti tinkamai atstovauti tiesai? Ar jie yra atidūs ir ar nežaidžia, kai skelbėjas kalbasi su namų šeimininku? Jeigu vaikai nepaklusnūs arba jų elgesys blaško, namų šeimininkas galbūt neturės visos naudos iš to, ką jam sako skelbėjas. Gerai išauklėti vaikai teikia garbę Jehovai, savo tėvams ir susirinkimui. Viena moteris apie du jaunus brolius, kurie skelbė jai gerąją naujieną, pasakė, kad buvo „tikrai malonu kalbėti su šiais... tvarkingai apsirengusiais jaunuoliais; aš norėčiau, kad daugiau jaunimo sektų jų pavyzdžiu“. Aišku, jai padarė įspūdį jų išvaizda ir graži elgsena.
4 Kaip parodomi gražaus elgesio įpročiai mums kalbant? Apaštalas Petras sako, kad mes turime kalbėti „švelniai ir atsargiai“ (1 Pt 3:16). Tai labai svarbu, ypač kai mes bendraujame su neišmintingais žmonėmis. Jei mes kalbame dogmatišku, griežtu arba valdingu tonu, ar galima pasakyti, kad mūsų elgsena teikia garbę Dievui? Kad elgesys būtų gražus, reikia takto ir draugiškumo. Mes neturime būti pernelyg atkaklūs, jeigu namų šeimininkas nenori imti literatūros arba klausytis mūsų žinios. Taip pat svarbu būti geru klausytoju, kadangi tai irgi būdinga krikščioniškam elgesiui. Kai kalba namų šeimininkas, mes turime jį išklausyti. Taip mes parodome pagarbą. Tuomet mes sužinosime, ką jis galvoja ir galėsime geriau jam padėti (Pat 18:13).
5 Kai mes skelbiame teritorijoje, geros elgsenos įpročiai neleis mums būriuotis ant šaligatvio arba prie pastatų. Nereikėtų praeivių versti apeiti mus. Tai svarbu ir tada, kai mes skelbiame gatvėje.
6 Lankantis pakartotinai ir vedant Biblijos studijas. Esant kito asmens namuose, krikščioniškas elgesys reikalauja, kad mes elgtumėmės deramai, kaip svečiai, ir būtume dėkingi už parodytą svetingumą. Asmuo, vedantis studijas ar besilankantis pakartotinai, turi atsižvelgti, kiek laiko jam skiria namų šeimininkas. Jis turi būti punktualus. Jeigu skelbėjas atėjo su vaikais, jie turi gerbti namų šeimininką ir jo nuosavybę. Mes jokiu būdu nenorime būti priežastimi kam nors suklupti ar mus kritikuoti (2 Kor 6:3).
7 Be abejonės, graži elgsena lauko tarnyboje teikia garbę Jehovai Dievui. Tad visi ir toliau ‛elkimės, kaip verta Evangelijos’ (Fil 1:27, NTP).