133 giesmė

Sėti Karalystės sėklas

(Mato 13:4-8, 19-23)

1. Ateikite jūs, o Jehovos vergai,

Jei Dievui širdis paskirta,

Į darbą, kurį patikėjo jis jums,

Nes tai Kristaus kelias yra.

Pasėti jums sėkla tiesos ši duota

Į žemę, kuri pajėgi

Išželdinti vaisių dėl Dievo garbės;

Tai darbuokis lauke, kiek gali.

2. Prie kelio, tiesa, sėklos kris kai kurios —

Jas „paukščiai“ Šėtono sules.

Gal kitos į dirvą uolingą paklius, —

Išdegins karščiu priešas jas.

Godumas galbūt kaip erškėčiai nustelbs

Pasėlį dar gležną visai.

Tačiau sėklų bus ir tokių, kris kurios,

Kur dirva paruošta bus gerai.

3. Kiek sėklų į žemę derlingą nukris,

Dažnai nuo tavęs priklausys:

Vien meile gesint ugnį priešo gali;

Ji „paukščiams“ Šėtono — kliūtis.

Pašalinsi tu erškėčius, jei budrus,

Gal švelniai, o gal griežtumu.

Džiaugsmingai tikėtis nupjauti gali

Šimteriopai, nei sėjai, grūdų.