102 giesmė
Prikėlimo džiaugsmas
1. Lozorius štai miręs —
Guli jau kapuos.
Seserys jo gedi!
Kas jį išvaduos?
Žengęs jis nebūtų
Hadan tuo metu,
Jei atėjęs Jėzus
Būtų čia laiku.
Jėzus prie jo kapo
Štai garsiu balsu
‛Lozoriau, išeiki!’ —
Pašaukė vardu.
Nors drobulėm buvo
Aprištas gerai,
Lozorius išėjo, —
Džiūgavo draugai.
2. Kas tikėjo Jėzų,
Manė — laisvė bus.
Jo mirtis apvylė,
Prislėgė visus.
Jį draugai paguldė
Kapo rūsyje.
Kaip didžiai nuliūdo
Jų širdis, dvasia.
Žinom — hado vartai
Dievui — ne kliūtis.
Greitai jį pakėlė
Į aukštybę Jis.
Džiaugės pasekėjai,
Vėl išvydę jį.
Hado ir mirties jam
Raktai įteikti.
3. Nuodėme Adomo
Mirčiai pasmerkti
Žmonės čia per Kristų
Vėl pakils gyvi.
Kas hade užmigę,
Balsą jo išgirs
Ir, laiku atgiję,
Džiaugsmą vėl patirs.
Priešais Dievo sostą
Jie bus teisiami
Pagal savo darbus, —
Ką veiks prikelti.
Kas tik įrašytas
Dievo knygon bus,
Tas gyvens per amžius
Žemėje saugus.