Ar mums reikalinga Biblija?
JAUNA rusė Oksana apsidžiaugė, išvydusi Bibliją, kurią jai pasiūlė knygų pardavėjas Maskvos gatvėje. Jos draugą Džoną, atvykusį iš šalies, kur Biblijos įsigyjamos laisvai, patraukė Oksanos entuziazmas. „Aš — ateistas panorau ją nupirkti jai“, — prisipažino jis. Nors pradžioje Oksana priešinosi, galiausiai ji priėmė Džono dovaną.
Daugelis, kaip Oksana, labai trokšta turėti Bibliją. Taip yra ypač tose šalyse, kur daug metų ji buvo draudžiama. Šio žurnalo leidėjai, pavyzdžiui, sunkiai dirba, kad patenkintų Biblijų poreikį buvusiose tarybinėse respublikose, taip pat ir kitose pasaulio dalyse. Pirmą kartą daugybė žmonių šitose šalyse turi galimybę prideramai ištyrinėti Bibliją, ir daugelį patraukia jos veiksminga žinia.
Kritikai ir skeptikai
Kitur, ypač Šiaurės Europoje, Biblija dulksta knygų lentynose. „Mirusi istorija!“ — sako kai kurie, pridurdami: „Ji parašyta kitam amžiui. Tai neturi nieko bendra su šiuolaikiniu žmogumi.“ Netgi žinomi dvasininkai viešai reiškia savo nepasitikėjimą Biblija. Pietų Afrikos laikraštyje The Star buvo pranešta, kad anglikonų arkivyskupas Desmondas Tutu pasakė: „Kai kurios Biblijos dalys neturi pastovios vertės.“ Dėl tokių tvirtinimų daugelis susimąsto, kaip rimtai jie turėtų žiūrėti į Bibliją.
Reikalingas vadovavimas
Ir kritikai, ir tikintieji turi pripažinti, kad pasauliui labiau negu kada nors reikia praktiškų sprendimų. „Jei žmogus neišmoks greitai kontroliuoti pasikeitimų tempo savo asmeninių reikalų sferoje ir visuomenėje apskritai, mes esame pasmerkti visiškam... žlugimui“, — rašė Alvenas Tofleris savo knygoje Future Shock (Būsimasis sukrėtimas). Šis perspėjimas buvo paskelbtas daugiau kaip prieš 20 metų. Žlugimas, apie kurį kalbėjo Tofleris, atrodo, vyksta kaip tik dabar.
Šitam amžiui artėjant prie pabaigos, technologijos tobulinimas ir žmonių filosofijos nesugebėjo suteikti pasauliui stabilumo. Dabartinės naujos pasaulio tvarkos viltys virto nusivylimu, ir gyvenimas daugeliui pasidarė kasdieninė kova dėl išlikimo.
Statistika rodo, kad ekonominis atotrūkis tarp turtingųjų ir beturčių smarkiai padidėjo. Nauji tyrinėjimai rodo, kad 82,7 procento visų pasaulio turtų yra sukaupta tiktai 20-ties procentų jo gyventojų rankose. Argi nuostabu, kad daugelyje šalių paplito karai, badas, ligos, maištai ir anarchija? Slegianti būtinybė susidoroti su kokybiškai blogėjančiu gyvenimu sukelia žmonėms didelę emocinę įtampą. Dėl to irsta net pagrindinis visuomenės vienetas — šeima.
Nors daugelis, panašiai kaip Tofleris, teigia, jog žmogus privalo „ieškoti visiškai naujų stabilizacijos kelių“, faktai įrodo, kad žmonės patys nepajėgūs imtis sprendimų.
Vienintelė alternatyva
Šventoji Biblija, kuri buvo pradėta rašyti maždaug prieš 3500 metų, amžiams slenkant nepasikeitė. Jos principai lieka pastovūs. Pavyzdžiui, žodžiai iš Jeremijo 10:23 šiandien pasirodė esą teisingesni negu kada nors anksčiau: „Ne žmogaus valdžioje jo kelias ir ne nuo žmogaus pareina vaikščioti ir vesti savo žingsnius.“ Jeigu žmonės nepajėgūs nustatyti savo kurso, tai kas pajėgus? Biblija nurodo vienintelį tikrą vadovavimo Šaltinį: „Aš Viešpats, tavo Dievas, kurs moko tave naudingų dalykų, kurs veda tave keliu, kuriuo tu eini [„turi eiti“, NW]“ (Izaijo 48:17).
Biblijos puslapiuose Jehova Dievas mus moko, kaip padėti patiems sau. Juose gausu patarimų, rodančių mums kelią, kuriuo turime eiti. Jos patarimas šiandien toks pat svarbus, kaip tą dieną, kurią jis buvo parašytas. Tolesnis straipsnis nagrinės Biblijos praktiškumą mūsų dabartiniame amžiuje. Svarstant įvairius klausimus, apimančius sveikatą ir turtą, šeimos gyvenimą ir asmeninį elgesį, jūs galėsite pamatyti, kad Biblija iš tikrųjų yra tvirta uola nepastoviame dabartiniame pasaulyje.