Jaunime — ko tu sieki?

„Saugokis jaunatvės aistrų! Ieškok teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš grynos širdies šaukiasi Viešpaties“ (2 TIMOTIEJUI 2:22).

1. Ko tikimės iš esančio mūsų tarpe jaunimo?

„JEHOVOS LIUDYTOJAI“, — pareiškė Švedijos sekminininkų laikraštis Dagen (Diena),— „sudaro grupę, kuri kasmet palenkia savo pusėn daugiausia naujų narių ir turi didžiausią minią jaunimo.“ Galbūt tu esi vienas iš šios švaraus, dievobaimingo jaunimo minios. Gal tu nuo mažumės išauklėtas krikščioniškai arba galbūt išgirdęs Karalystės žinią, pats į ją atsiliepei. Bet kokiu atveju esame patenkinti, kad tu tarp mūsų. Ir mes tikimės, kad tu, kaip ir lojalus pirmojo amžiaus krikščionių jaunimas, sieksi teisumo. Galbūt tau gerai tinka apaštalo Jono žodžiai: „Jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis, ir jūs nugalėjote piktąjį“ (1 Jono 2:14).

2. Kokie faktoriai gali apsunkinti siekti teisumo „jaunystės žydėjime“?

² Daug — taip, dauguma — krikščionių jaunimo šiandien atlaiko pasaulio spaudimą. Tačiau tu turbūt pastebi, jog nelengva laikytis šio kelio. Kai esi „jaunystės žydėjime“ (NW), tave gali užvaldyti nauji, stiprūs jausmai (1 Korintiečiams 7:36). Tuo pat metu galbūt pajunti padidėjusią atsakomybės naštą mokykloje, namuose ir susirinkime. Patiri net paties Šėtono Velnio spaudimą. Nusistatęs suvedžioti kiek įmanoma daugiau, jis puola tuos, kurie atrodo pažeidžiami, — lygiai taip, kaip darė Edeno sode. Tuo metu jis savo įtikinančią klastą nukreipė ne į vyresnįjį, daugiau žinantį Adomą, bet į jaunesnę ir palyginti nepatyrusią moterį, Ievą (Pradžios 3:1-5). Po daugelio amžių Šėtonas panaudojo panašią taktiką prieš jauną krikščionių susirinkimą Korinte. Apaštalas Paulius pasakė: „Bet aš bijau, kad kaip angis savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų minčių kas nesugadintų ir neatitrauktų nuo tyro atsidavimo Kristui“ (2 Korintiečiams 11:3).

3, 4. Kokius įrankius naudoja Šėtonas Velnias jaunimui suvedžioti ir koks gali būti rezultatas?

³ Šiandien tavo krikščioniški tėvai irgi gali baimintis dėl tavęs. Jie nemano, jog tu esi linkęs į pikta, tačiau iš patirties žino, kad ‘Velnio klastos’ ypač pažeidžia jaunimą (Efeziečiams 6:11, NW, išnaša). Velnio žabangos atrodo anaiptol ne piktos, o gana patrauklios, geidžiamos. Sumanios televizijos laidos, materializmas, atviras seksas, prievartos demonstravimas ir spiritizmo pramoga. Jaunimo protai gali būti pripildyti to, kas visai nėra ‘teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina’ (Filipiečiams 4:8). Bendraamžių spaudimas yra kitas galingas Šėtono įrankis. Bendraamžiai galbūt stipriai vers tave derintis prie jų gyvenimo būdo, drabužių ir išvaizdos (1 Petro 4:3, 4). Laikraščio apžvalgininkas Viljamas Braunas pažymėjo: „Jei paaugliai turi kokį nors vieną pasaulietišką Dievą, tai — konformizmas. ... Paaugliams atrodyti kitaip negu jų vienmečiai yra baisiau už mirtį.“ Viena jauna Liudytoja iš Italijos prisipažino: „Man buvo gėda pasakyti mokyklos draugėms, kad aš Liudytoja. Tačiau žinodama, kad Jehova manimi nesidžiaugia, aš buvau liūdna ir nusiminusi.“

⁴ Neapsigauk — Šėtonas nori tave pražudyti. Daug jaunų pasaulyje nukentės prarasdami savo gyvybes per didįjį sielvartą todėl, kad leidosi suvedžiojami (Ezechielio 9:6). Yra tik vienas būdas išlikti: siekti to, kas teisinga.

Sergėkis blogų draugijų

5, 6. a) Kokius iššūkius patyrė jaunasis Timotiejus gyvendamas Efeze? b) Ką patarė Paulius Timotiejui?

⁵ Tokia buvo apaštalo Pauliaus jaunajam Timotiejui duoto patarimo esmė. Timotiejus daugiau kaip dešimt metų lydėjo apaštalą Paulių jo misionieriškose kelionėse. Tada, kai Timotiejus tarnavo pagonių mieste Efeze, Paulius kalėjo Romoje laukdamas egzekucijos. Artėjant mirčiai Paulius, be abejo, svarstė, kaip seksis Timotiejui. Efezas buvo pagarsėjęs savo turtais, amoralumu bei smukusiomis pramogomis, o Timotiejus jau neturės mylimo patarėjo paramos.

⁶ Todėl Paulius rašė „mylimam sūnui“ taip: „Dideliuose namuose esti ne tik auksinių ir sidabrinių indų, bet ir medinių bei molinių. Pirmieji vartojami garbingiems reikalams, antrieji — negarbingiems. Jeigu kas apsivalys nuo tų ydų, bus indas, skirtas garbei, pašventintas, tinkamas Valdovui, pasiruošęs kiekvienam geram darbui. Saugokis jaunatvės aistrų! leškok teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš grynos širdies šaukiasi Viešpaties“ (2 Timotiejui 1:2; 2:20-22).

7. a) Apie kokius ‘indus, vartojamus negarbingiems tikslams’ perspėjo Paulius? b) Kaip šiandien jaunuoliai gali pritaikyti Pauliaus žodžius?

⁷ Taigi Paulius perspėjo Timotiejų, kad net bendrakrikščionių tarpe gali būti ‘indų, vartojamų negarbingiems tikslams’ — asmenų, kurie nesielgia teisingai. Jei tuo laiku kai kurių pateptųjų krikščionių draugija galėjo būti kenksminga Timotiejui, kaip daug labiau šiandieną krikščionių jaunimui žalingas bendravimas su pasauliečiais! (1 Korintiečiams 15:33). Tai nereiškia, jog tu turi būti nedraugiškas su mokyklos draugais. Tačiau reikėtų saugotis per daug nepritapti prie jų, net jeigu dėl to kartais atrodytų, kad tu esi vienišas. Tai gali būti labai sunku. Viena Brazilijos mergaitė pasakoja: „Tai sunku. Visada mokyklos draugai mane kviečia į vakarus bei ten, kur krikščionių jaunimui netinka būti. Jie sako: ‘Ką! Tu neini? Tu esi pamišusi!’“

8, 9. a) Kodėl net gerai atrodančių pasauliečių draugija gali būti kenksminga krikščioniui? b) Kur jūs galite rasti tikrus draugus?

⁸ Kai kurie pasaulietiški jaunuoliai gali atrodyti visiškai geri, nes jie nerūko, nesikeikia ir nesidomi amoraliu seksu. Tačiau jeigu jie neieško teisumo, tai jų kūniška mąstysena ir pažiūros gali tave lengvai paveikti. Be to, kas bendra gali būti su netikinčiaisiais? (2 Korintiečiams 6:14-16) Na, dvasinės vertybės, kurias tu brangini, jiems tik „kvailystė“! (1 Korintiečiams 2:14) Ar galėtumei palaikyti draugystę su jais be principinių kompromisų?

⁹ Taigi šalinkis kenksmingų draugų. Apsiribok dvasiškai nusiteikusių krikščionių draugija, kurie iš tikrųjų myli Jehovą. Būk atsargus susirinkime net su tais jaunuoliais, kurie yra negatyvūs arba kritiški. Augant dvasiškai matyt keisis ir tavo vertinimas draugų atžvilgiu. Viena paauglė Liudytoja pasakė: „Aš susiradau naujų draugų skirtinguose susirinkimuose. Tai man padėjo suprasti, kaip nereikalingi pasauliečiai draugai.“

Saugokis blogų geismų

10, 11. a) Ką reiškia ‘bėgti nuo jaunystės aistrų’? b) Kaip gali kas nors ‘bėgti nuo paleistuvystės’?

¹⁰ Paulius taip pat įtikinėjo Timotiejų ‘bėgti nuo jaunystės aistrų’ (NW). Kai tu jaunas, gali užvaldyti noras būti populiariam, linksmintis arba patenkinti seksualinį troškimą. Tokie geismai, jei jų nevaldome, gali atvesti į nuodėmę. Todėl Paulius įsakė bėgti nuo žalingų aistrų tarsi tavo gyvybė būtų pavojuje.a

¹¹ Seksualiniai geismai, pavyzdžiui, atvedė daugelį krikščionių jaunuolių į dvasinį žlugimą. Todėl dėl pagrįstų priežasčių Biblija sako mums ‘bėgti nuo paleistuvystės’ (1 Korintiečiams 6:18, NW). Jei pora draugauja, susitikinėja, jiedu gali pritaikyti šį principą, kad išvengtų gundančių aplinkybių: pasilikti vieniems kambaryje ar automobilyje. Turėti drauge palydovą gali atrodyti senamadiškai, bet tai tikrai apsaugo. Ir nors kai kurie žodžiai ir veiksmai tinka meilei išreikšti, tačiau ir tam reikia nustatyti protingas ribas, kad išvengus nedoro elgesio (1 Tesalonikiečiams 4:7). Bėgti nuo paleistuvystės taip pat reikštų vengti filmų ir TV laidų, galinčių sukelti blogus geismus (Jokūbo 1:14, 15). Jei nedoros mintys nekviestos prasiskverbia į tavo vidų, pakeisk mąstymo temą. Eik pasivaikščioti; ką nors skaityk; imkis namų ruošos. Šiuo atveju ypač stipri pagalba yra malda (Psalmių 61:8).b

12. Kaip tu gali išmokti nekęsti to, kas bloga? Paaiškink.

¹² Visų pirma tu privalai išmokti neapkęsti, bjaurėtis ir šlykštėtis tuo, kas bloga (Psalmių 96:10). Kaip tu neapkęsi to, kas pradžioje galbūt džiugu arba malonu? Galvodamas apie pasekmes! „Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tai ir pjaus. Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį“ (Galatams 6:7, 8). Kai gundomas pasiduodi aistroms, pagalvok apie didžiausią pasekmę — Jehovos Dievo įžeidimą. (Palygink Psalmių 77:41.) Taip pat pagalvok apie nepageidaujamo nėštumo ar užsikrėtimo ligomis, tokiomis kaip AIDS, galimybę. Pasvarstyk apie emocinį sukrėtimą ir savigarbos netekimą, kuriuos teks pergyventi. Taip pat gali būti ilgalaikės pasekmės. Viena krikščionė prisipažįsta: „Mano vyras ir aš turėjome lytinius santykius su kitais asmenimis iki mums susipažįstant. Nors šiandien abu esame krikščionys, praeities seksualinis gyvenimas yra mūsų santuokos ginčų ir pavydo šaltinis.“ Atsižvelk ir į tai, kad gali netekti savo teokratinių privilegijų arba būti pašalintas iš krikščionių susirinkimo! (1 Korintiečiams 5:9-13) Ar koks nors akimirksnio malonumas vertas tokios didelės kainos?

Siek artimų ryšių su Jehova

13, 14. a) Kodėl nepakanka bėgti nuo to, kas bloga? b) Kaip kas nors gali ‘stengtis pažinti Jehovą’?

¹³ Tačiau nepakanka bėgti nuo to, kas bloga. Timotiejus taip pat buvo skatinamas ‘ieškoti teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės’. Tai nurodo energingą veiksmą. Pranašas Ozėjas panašiai prašė neištikimą Izraelio tautą: „Ateikite ir grįžkime pas Viešpatį... Stenkimės pažinti Viešpatį“ (Ozėjo 6:1-3). Ar tu pats siekei šito? Tai reiškia daugiau negu tik lankyti sueigas ir lydėti savo tėvus lauko tarnyboje. Viena krikščionė prisipažino: „Tėvai augino mane pagal tiesą ir aš krikštijausi ankstyvame amžiuje. ... Aš retai praleisdavau sueigą ir niekuomet nepraleisdavau tarnybos mėnesio, tačiau niekada neugdžiau artimų tarpusavio santykių su Jehova.“

¹⁴ Kita jaunuolė prisipažino, kad ji taip pat menkai tesužinojo apie Jehovą kaip Draugą ir Tėvą, įsivaizduodama jį daugiau kaip abstrakčią dvasią. Ji nukrypo į amoralumą ir 18-os metų tapo vieniša motina. Nepadarykite tokios pat klaidos! „Stenkitės pažinti Jehovą“ (NW), — ragino Ozėjas. Meldžiantis ir kasdien vaikščiojant su Jehova, tu gali padaryti jį savo patikimu draugu. (Palygink Michėjo 6:8; Jeremijo 3:4.) „Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“, jei mes jo ieškome (Apaštalų darbai 17:27). Todėl būtina reguliari asmeninė Biblijos studijų programa. Tokia praktika neturi būti detalizuota ar paini. „Aš skaitau Bibliją kasdieną apie 15 minučių“, — sako jauna mergaitė, vardu Melodi. Šalia to skirk laiką ir tam, kad perskaitytum kiekvieną Sargybos bokšto bei Awake! (Atsibuskite!) numerį. Būk pasiruošęs susirinkimo sueigoms dėl to, kad galėtum ‘kitus skatinti mylėti ir daryti gerus darbus’ (Žydams 10:24, 25).

Atiduok širdį savo tėvams

15. a) Kodėl kartais sunku paklusti savo tėvams? b) Kodėl paprastai paklusnumas yra jaunimo naudai?

¹⁵ Dievobaimingi tėvai gali būti tikros pagalbos šaltinis ir ramstis. Bet įsidėmėk, kokį vaidmenį tu privalai atlikti: „Klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’ — tai pirmasis įsakymas su pažadu: ‘Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje’“ (Efeziečiams 6:1-3). Tiesa, tu daraisi vyresnis ir tikriausiai nori daugiau laisvės. Tu gal taip pat palaipsniui imi suprasti savo tėvų apribojimus. „Mūsų žmogiškieji tėvai, — prisipažįsta apaštalas Paulius, — gali daryti tik tai, kas jų nuožiūra geriausia“ (Žydams 12:10, The Jerusalem Bible). Galų gale tau vis dėlto naudinga jiems paklusti. Tėvai tave myli ir supranta geriau negu kas nors kitas. Nepaisant to, kad tu galbūt ne visada su jais sutinki, paprastai jie labai rūpinasi tavo gerove. Kam priešintis jų pastangoms auklėti tave ‘drausminant ir mokant Viešpaties vardu’? (Efeziečiams 6:4) Iš tikrųjų tik kvailys „juokiasi iš savo tėvo drausmės“ (Patarlių 15:5). Išmintingas jaunuolis pripažins savo tėvų autoritetą ir parodys jiems tinkamą pagarbą (Patarlių 1:8).

16. a) Kodėl jaunuoliams neišmintinga slėpti savo problemas nuo tėvų? b) Ką turėtų daryti jaunuoliai, kad pagerintų savo bendravimą su tėvais?

¹⁶ Tai reikštų kalbėti tiesą savo tėvams, kad jie žinotų, ar tu turi problemų, tokių kaip priekabios abejonės dėl tiesos arba abejotino elgesio nusižengimas (Efeziečiams 4:25). Slepiant nuo tėvų tokias nerimastingas situacijas, iškyla daugiau problemų (Psalmių 26:4, NTP). Sutinkame, kad kai kurie tėvai mažai stengiasi bendrauti. „Mano mama niekada neatsisėda ir nepasišneka su manimi, — skundėsi viena jauna mergaitė.—Man visada trūksta drąsos pasakyti, ką jaučiu, nes bijau, jog ji ims kritikuoti mane.“ Jei tu esi panašioje situacijoje, išmintingai pasirink tinkamą laiką, kad tėvams pasakytum, ką jauti. „Mano sūnau, duok man savo širdį,“ — skatinama Patarlių 23:26. Reguliariai stenkis apsvarstyti su jais savo reikalus, kol neiškilo rimtos problemos.

Toliau siek teisumo

17, 18. Kas padės jaunimui toliau siekti teisumo?

¹⁷ Baigdamas savo antrąjį laišką Paulius ragina Timotiejų: „Laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs“ (2 Timotiejui 3:14). Tu turi elgtis panašiai. Neleisk niekam nuvilioti tave nuo tiesos siekimo. Šėtono pasaulis — kad ir koks bebūtų kerintis — yra pritvinkęs pikto. Greitai jis ir tie, kurie jam priklauso, patirs sunaikinimą (Psalmių 91:8, 9). Pasiryžk neiti į pražūtį su Šėtono minia.

¹⁸ Galvodamas apie šį ketinimą visada ištirk savo tikslus, troškimus ir interesus. Paklausk savęs: ‘Ar mano kalba ir elgesys pavyzdingi tada, kai tėvai ir susirinkimo nariai manęs nemato? Kokius draugus aš pasirenku? Ar mano aprangą ir išvaizdą nustato bendraamžiai pasauliečiai? Kokius aš pasirinkau tikslus? Mano širdis trokšta nuolatinio tarnavimo ar karjeros merdėjančioje Šėtono daiktų sistemoje?’

19, 20. a) Kodėl jaunuolis neturi jaustis priblokštas Jehovos reikalavimų? b) Kokios priemonės gali būti naudingos jaunuoliams?

¹⁹ Galbūt matai, kad kažkiek reikia pataisyti tavo mąstymą (2 Korintiečiams 13:11). Nesijausk priblokštas. Atsimink, Jehova nesitiki iš tavęs daugiau negu įmanoma. Pranašas Michėjas kvietė: „Ko Viešpats reikalauja iš tavęs, būtent: vykdyti teisybę, mėgti gailestingumą ir rūpestingai vaikščioti su savo Dievu“ (Michėjo 6:8). Tai nebus per daug sunku, jei tu naudosies Jehovos pagalbos priemonėmis. Būk artimas su tėvais. Nuolat bendrauk su krikščionių susirinkimu. Ypač stenkis pažinti susirinkimo vyresniuosius. Jie rūpinasi tavo gerove ir gali būti paramos ir nuraminimo šaltinis (Izaijo 32:2). Be to, ugdyk artimus, šiltus santykius su Jehova. Jis suteiks tau jėgų ir noro siekti teisumo.

²⁰ Tačiau kai kurie jaunuoliai naikina savo pastangas augti dvasiškai klausydamiesi kenksmingos muzikos. Tolesniame straipsnyje mes skirsime šiai temai ypatingą dėmesį.

Saugokis kenksmingos muzikos!

„Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte kaip neišmanėliai, bet išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (EFEZIEČIAMS 5:15, 16).

1. Kodėl muziką galima pavadinti „dieviška dovana“?

„MUZIKA... dieviška dovana.“ Taip parašė Lulu Ramzi Vili savo knygoje Biblinė muzika. Nuo seniausių laikų dievobaimingi vyrai ir moterys laikėsi šios nuomonės. Per muziką žmogus gali išreikšti stipriausius jausmus: džiaugsmą, sielvartą, panieką ir meilę. Todėl muzika atliko svarbią rolę bibliniais laikais ir ji minima visoje šventojoje knygoje (Pradžios 4:21; Apreiškimas 18:22).

2. Kaip muzika buvo taikoma Jehovos garbinimui bibliniais laikais?

² Jehovos garbinimui skirta muzika pasiekė savo tauriausią išraišką. Daugelis didingiausių žodžių, kuriais kada nors aukštino Jehovą, pradžioje buvo pritaikyti muzikai. “Šlovinsiu giesme aš Dievo vardą“, — rašė psalmininkas Dovydas (Psalmių 68:31, Psalmynas). Muzika kaip akompanimentu naudojosi vienumoje maldingiems apmąstymams. „Aš prisiminiau savo skambinimą nakčia, savo širdyje mąsčiau, mano dvasia tyrinėjo“, — rašė Asafas (Psalmių 77:6, NTP, žiūrėk išnašą). Jehovos šventykloje muzika buvo taikoma įspūdingu mastu (1 Kronikų 23:1-5; 2 Kronikų 29:25, 26). Kai kada organizuodavo didelius muzikinius kolektyvus, kaip per šventyklos atidarymą, kai 120 kunigų trimitavo (2 Kronikų 5:12, 13). Neužrašyta, kaip ši didinga muzika skambėjo, bet knygoje The Music of the Bible (Biblijos muzika) pažymima: „Nesunku susidaryti nuomonę apie Šventyklos muzikos bendrą poveikį iškilmingomis progomis... Jei dabar kas nors iš mūsų galėtų persikelti į tokio veiksmo vietą, jį užvaldytų nenugalimas pagarbos ir kilnumo jausmas.“a

Piktnaudžiavimas muzika

3, 4. Kaip Dievo tauta ir jos pagoniški kaimynai piktnaudžiavo muzikos dovana?

³ Tačiau muzika ne visada buvo skiriama kilniam tikslui. Prie Sinajaus kalno su muzika buvo skatinama stabmeldiškai garbinti auksinį veršį (Išėjimo 32:18). Muzika skambėjo girtuokliavimo ir net prostitucijos atveju (Psalmių 69:12, NTP; Izaijo 23:15). Izraelio pagoniški kaimynai ne mažiau buvo kalti dėl piktnaudžiavimo šia dieviška dovana. „Finikijoje ir Sirijoje, — sakoma Biblijos žodyne The Interpreter’s Dictionary of the Bible, — beveik visoje populiarioje muzikoje atsispindėjo vaisingumo deivės Astartės garbinimas. Todėl populiari melodija buvo seksualinių orgijų preliudija.“ Panašiai ir senovės graikai naudojo muziką „erotiniams šokiams“.

⁴ Taip, muzika turi galią sujaudinti, sužavėti ir paveikti. Prieš keletą dešimtmečių Džonas Steineris knygoje The Music of the Bible (Biblijos muzika) netgi tvirtino: „Joks menas neturi žmonijai tokios įtakos kaip muzika.“ Stiprus muzikos poveikis tęsiasi ir šiandien. Todėl blogos rūšies muzika gali kelti rimtą pavojų dievobaimingam jaunimui.

Apdairumo būtinybė

5. a) Kokią didelę rolę atlieka muzika paauglių gyvenime? b) Koks Dievo požiūris į jaunimo linksminimąsį?

⁵ Jei tu jaunas asmuo, tai gerai žinai, kaip svarbi muzika, ypač įvairios pop ir roko formos, daugumai jaunimo. Muzika net pavadinta „paauglių metabolizmo dalimi“. Nustatyta, kad Jungtinėse Valstijose vidutinis jaunuolis per savo paskutiniuosius šešis mokslo metus klausysis roko muzikos virš keturių valandų per dieną. Tai iš tikrųjų parodo pusiausvyros stoką. Nėra nieko blogo džiaugtis tuo, kas teikia jums gėrio ir laimės jausmą. Žinoma, Jehova, džiugios muzikos Kūrėjas, nelaukia, jog jaunimas būtų paniuręs ir nelaimingas. Iš tikrųjų jis nurodo savo tautai: „Linksminkitės Viešpatyje ir džiaukitės, teisieji; ir džiūgaukite visi, kurių širdis tiesi“ (Psalmių 31:11). Jaunuoliui jo Žodis sako: „Linksminkis, jaunikaiti, savo jaunystėje ir tegul būna linksma tavo širdis tavo jaunystės dienomis“ (Ekleziasto 11:9).

6. a) Kodėl jaunuoliai turi būti apdairūs pasirinkdami muziką? b) Kodėl daug labiau nepageidautina šiandieninė negu ankstesniųjų kartų muzika?

⁶ Tačiau tu turi rimtą priežastį būti apdairiam pasirenkant muziką. Apaštalas Paulius pasakė Efeziečiams 5:15, 16: „Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos.“ Kai kurie jaunuoliai gali prieštarauti kaip viena jauna mergaitė: „Mūsų tėvai, būdami jauni, klausėsi savo muzikos. Kodėl mes negalime klausytis savosios?“ Kai kuri muzika, kurios klausėsi tėvai tavajame amžiuje, galbūt taip pat turėjo nepageidautinų aspektų. Atidžiau ištyrus, dauguma populiarių pavyzdžių įprastai turi stebinantį kiekį seksualinių perifrazių ir užslėptų nedorų užuominų. Tačiau kas kažkada buvo tik užuomina, dabar pavaizduojama atvirai. Vienas rašytojas pažymi: „Vaikai dabar apiberiami tiksliomis žiniomis tokiu mastu, kad nieko panašaus nėra buvę kada nors mūsų kultūroje.“

Repas — maišto muzika

7, 8. a) Kas yra repo muzika ir kokios jos populiarumo priežastys? b) Kaip atpažinti asmenį, prisilaikantį repo gyvenimo būdo?

⁷ Apsvarstykime, pavyzdžiui, paplitusį repo siausmą. Pagal laikraštį Time, repas pasidarė „neabejotinai globaliniu, revoliuciniu ritmu“ ir yra nepaprastai populiari Brazilijoje, Europoje, Japonijoje, Rusijoje ir Jungtinėse Valstijose. Ji dažnai neturi melodijos, eilės išsakomos, o nedainuojamos palydint stipriam ritmui. Tačiau šis mušamasis ritmas, atrodo, ir yra pagrindinis repo didelės komercinės sėkmės faktorius. „Kai klausausi repo, — sako jauna japonė, — aš esu sujaudinta, kai šoku, jaučiuosi laisva.“

⁸ Repo eilėraščiai — dažniausiai įžūlus profanacijos ir gatvės žargono mišinys — atrodo yra antroji jos papuliarumo priežastis. Skirtingai nuo tradicinės roko lyrikos, kuri daugiausi išreiškia paauglio romantinius jausmus, repo eilės dažnai yra rimtesnio turinio. Kai kuriuose repo eilėraščiuose pasisakoma prieš neteisybę, rasizmą ir policijos žiaurumą. Tačiau kartais rimuoti priedainiai sukurti pačia, kokia tik įmanoma, nepadoriausia, šokiruojančia kalba. Repas taip pat atrodo yra maištas prieš drabužių, išvaizdos ir seksualinės moralės normas. Nenuostabu, jog repas tapo gyvenimo būdu. Jo šalininkai išsiskiria savo ryškiais gestais, gatvės žargonu ir nutrintais džinsais, atvarstytais, storapadžiais sportbačiais, auksinėmis grandinėlėmis, beisbolo kepuraitėmis ir tamsiais akiniais.

9, 10. a) Į kokius faktorius jaunuoliai turi atkreipti dėmesį nustatydami, ar repo muzika ir gyvenimo būdas „patinka Viešpačiui“? b) Į ką kai kurie krikščionys jaunuoliai, atrodo, žvelgia lengvai?

⁹ Efeziečiams 5:10 yra liepiama krikščionims ‘ištirti, kas patinka Viešpačiui’. Apsvarsčius tą reputaciją, kuria išgarsėjo repas, ar jūs manote, kad ji ‘patiks Viešpačiui’? Ar krikščionių jaunimas nori išsiskirti gyvenimo būdu, kurį net dauguma pasaulio žmonių laiko nepriimtinu? Atkreipk dėmesį, kaip vienas apžvalgininkas aprašė repo koncertą: „Repo dainininkai lenktyniavo vienas su kitu dėl šokiruojančjo patrauklumo savo profanuojančia ir atvira seksualine lyrika. ... Estradoje šokėjai ir šokėjos imitavo seksualinius aktus.“ Vienas iš koncerto rėmėjų apie tokio turinio veiksmus pasakė: „Kas antras žodis, sklindantis iš jų lūpų, yra nešvankus.“

¹⁰ Tačiau muzika, kurią grojo tą vakarą, prilygo repui. Koncertų salės direktorius pasakė: „Tai, ką dabar jūs girdite, prilygsta tam pačiam repui, kurį jaunimas perka parduotuvėse.“ Kaip liūdna pranešti, kad tarp daugiau nei 4000 jaunuolių, atėjusių į koncertą, buvo tokių, kurie pareiškia esą Jehovos Liudytojai! Kai kurie matyt nerimtai reaguoja į tai, kad Šėtonas ‘viešpatauja ore’. Jis valdo ‘dvasią [vyraujantį dvasinį požiūrį], veikiančią neklusnumo vaikuose’ (Efeziečiams 2:2). Kieno interesams tarnautum, jei tave patrauktų repo muzika ar repo gyvenimo būdas? Sutinkame, kad dalis repo savo turiniu gali būti mažiau nepageidaujama. Tačiau kokia prasmė vystyti polinkį bet kokiai muzikos rūšiai, kuri pagrindinai atmeta krikščioniškas normas?

Sunkusis metalas — seksas, prievarta ir satanizmas

11, 12. Kas yra sunkiojo metalo muzika ir kokios nepageidaujamos ypatybės jai būdingos?

¹¹ Kitas populiarus muzikos stilius yra sunkusis metalas. Sunkusis metalas yra stipresnis už daugiadecibelinį sunkųjį roką. Amerikos medikų laikraščio The Journal of the American Medical Association pranešime sakoma: „Sunkiojo metalo muzika... išsiskiria garsiu mušamuoju ritmu ir kupina lyrikos, garbinančios neapykantą, piktnaudžiavimą, seksualinį iškrypimą ir retkarčiais satanizmą.“ Na, vien tik kai kurių populiariausių grupių pavadinimai byloja apie šios roko rūšies ydingumą. Jie susideda iš tokių žodžių kaip „nuodai“, „šautuvai“ ir „mirtis“. Tačiau sunkusis metalas atrodo gana ramus lyginant su smogiančiuoju metalu ir mirties metalu — gretimi muzikos žanrai, išsivystę iš sunkiojo metalo. Šios grupės savo pavadinimams naudoja tokius terminus kaip „kanibalas“ ir „nekrologas“. Daugelio kraštų jaunimas gal neįsivaizduoja, kokie atstumiantys šie pavadinimai, nes jie angliški ar kitos užsienio kalbos.

¹² Sunkiojo metalo muzika dažnai susijusi su paauglių savižudybe, depresija ir narkotikų vartojimu. Dėl jos ryšio su smurtu vienas radijo konsultantas pakrikštijo ją „tavo tėvų nužudymo muzika“. Tai susiję su satanizmu, kuris kelia nerimą daugeliui tėvų... ir policininkų. Vienas tardytojas pareiškė, kad kai kurie jaunuoliai, užsiimantys šėtonišku garbinimu, buvo įtraukti į okultizmą per šią muziką. „Jie nežino, į ką yra įpainiojami“, — užbaigė jis.

13. Koks pavojus tyko, jei patraukia sunkiojo metalo muzika?

¹³ Tačiau krikščionių jaunuoliai neturi būti nežinantys „[Šėtono] kėslų“ (2 Korintiečiams 2:11). Pagaliau „mes grumiamės... su dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Efeziečiams 6:12). Kaip neprotinga būtų kam nors pasirenkant muziką, parsikviesti demonus į savo gyvenimą (1 Korintiečiams 10:20, 21). Tačiau akivaizdu, kad dauguma krikščionių jaunuolių labai mėgsta šią muziką. Kai kurie net griebėsi slaptumo, kad patenkintų savo muzikinius polinkius. Viena jauna mergaitė prisipažino: „Aš klausydavausi sunkiojo metalo kartais per visą naktį. Aš pirkdavau sunkiojo metalo žurnalus ir visa slėpdavau nuo tėvų batų dėžutėse. Aš melavau savo tėvams. Žinau, kad Jehova buvo nepatenkintas manimi.“ Ji ėmė teisingai mąstyti paveikta straipsnio žurnale Awake! [Atsibuskite!]. Kiek dar kitų jaunuolių gali suvilioti tokia muzika?

Ką pasėsi, tą ir pjausi

14, 15. Kodėl gali būti tikras negatyviu kenksmingos muzikos poveikiu? Pateik pavyzdį.

¹⁴ Nesumenkink to pavojaus, kurį gali tokia muzika sukelti. Tiesa, tau neatsirastų polinkis, nužudyti ką nors ar įvykdyti seksualinį nusižengimą tik dėl to, kad klauseisi dainos. Ir vis dėlto Galatams 6:8 sakoma: „Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį.“ Klausymasis muzikos, kuri yra šiurkšti, animalistinė ir net demoniška, gali paveikti tave tik neigiamai. (Palygink Jokūbo 3:15.) Cituojame muzikos profesoriaus Džozefo Stūsio žodžius: „Bet kokios rūšies muzika veikia mūsų nuotaiką, jausmus, pažiūras ir mūsų galutinį elgesį... Kas nors, sakantis ‛Aš galiu klausytis sunkiojo metalo, bet jis manęs neveikia’, aiškiai neteisus. Jis tikrai veikia įvairius žmones skirtingu laipsniu ir skirtingu būdu.

¹⁵ Vienas krikščionis jaunuolis pripažįsta: „Aš buvau taip blogai užsikrėtęs smogiančiuoju metalu, kad visa mano asmenybė pasikeitė.“ Greit jam prasidėjo problemos dėl demonų. „Galop aš atsikračiau savo muzikinių albumų ir išsilaisvinau nuo demonų.“ Kitas jaunuolis prisipažįsta: „Muzika, kurios klausiausi, buvo susijusi su spiritizmu, narkotikais arba seksu. Daug jaunuolių sako, kad ji neveikia jų, bet iš tikrųjų veikia. Iš esmės aš jau nebesilaikiau tiesos.“ Patarlėje klausiama: „Argi gali žmogus paslėpti ugnį savo užantyje, kad jo drabužiai nedegtų?“ (Patarlių 6:27).

Saugokis toliau

16. Ką galima pasakyti apie daugumą šiuolaikinės muzikos autorių ir atlikėjų?

¹⁶ Paulius rašė krikščionims senovės Efeze: „Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės. Jų protavimas aptemęs, jie svetimi Dievo gyvenimui dėl savo dvasinio aklumo bei širdies suakmenėjimo“ (Efeziečiams 4:17, 18). Ar negalėtume to juo labiau tai pasakyti apie šiuolaikinės muzikos autorius ir atlikėjus? Labiau nei kada nors visų žanrų muzika atspindi “šios daiktų sistemos dievo“ (NW), Šėtono Velnio įtaką (2 Korintiečiams 4:4).

17. Kaip jaunuoliai gali įvertinti, arba patikrinti, muziką?

¹⁷ Biblija apie „paskutines dienas“ pranašavo: „Pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn“ (2 Timotiejui 3:1, 13). Todėl labiau nei kada nors tu privalai reikliai stebėti, kokią muziką tu išsirenki. Dažnai nemalonus pavadinimas padarys albumą netinkamą. Jobo 12:11 klausiama: “Argi ne ausis svarsto žodžius ir valgančiojo gomurys skanumą?“ Panašiu būdu tu gali ištirti muziką kritiškai klausydamasis kūrinio. Kokius jausmus tavyje sukelia melodija? Ar ji aktyvina laukinį nuosmūkio elgesį — ūžavimo dvasią? (Galatams 5:19-21). O kaip dėl lyrikos? Ar ji remia seksualinį amoralumą, narkotikų vartojimą arba kitas blogybes, apie kurias gėda ir sakyti? (Efeziečiams 5:12). Biblija sako, kad tokie dalykai neturi būti Dievo tautos „net minimi“, juolab daromi bei kartojami vėl ir vėl (Efeziečiams 5:3). O kokia iliustracija albumo viršelyje? Ar jame ne spiritistiniai arba seksualumą sužadinantys vaizdai?

18. a) Kokie pakeitimai dėl muzikos reikalingi kai kuriems jaunuoliams? b) Kaip gali jaunuoliai išugdyti polinkį sveikesnei muzikai?

¹⁸ Galbūt tau būtini kai kurie pakeitimai pasirenkant muzikos rūšį. Jei turi plokštelių, garso ir vaizdo kasečių bei kompaktinių diskų su amoraliais ir demonistiniais įrašais, reikia nedelsiant jų atsikratyti. (Palygink Apaštalų darbai 19:19.) Tai nereiškia, kad tu negali džiaugtis muzika; ne visa populiari muzika yra nepageidautina. Kai kurie jaunuoliai taip pat išmoko plėsti savo muzikinį skonį ir dabar džiaugiasi kai kuriomis klasikinės, liaudies, lengvojo džazo bei kitomis muzikos rūšimis. Karalystės melodijų įrašai padėjo daugeliui jaunuolių išugdyti polinkį pakiliai orkestrinei muzikai.

19. Kodėl svarbu skirti muzikai saikingą vietą?

¹⁹ Muzika — dieviška dovana. Tačiau daugeliui ji pasidarė nesveiku užsiėmimu. Tokie panašūs į izraelitus, kurie džiaugėsi grodami „styginiu instrumentu, būgnu ir fleita, ... bet jie nepažvelgė į Jehovos veiklą“ (Izaijo 5:12, NW). Siek skirti muzikai saikingą vietą, o Jehovos veikla tebūna tavo pagrindinis užsiėmimas. Būk reiklus ir atsargus pasirinkdamas muziką. Taip tu galėsi tinkamai naudotis, o ne piktnaudžiauti šia dieviška dovana.