Išsilaikyk dvasiškai stiprus, lik tyras Jehovos tarnybai
1 Mūsų akyse pildosi Jehovos pažadas iš Izaijo 60:22 (Brb red.): „Mažiausias taps tūkstančiu ir menkas — galinga tauta. Aš, Viešpats, skubiai tai įvykdysiu reikiamu metu.“ Kai mąstome apie tautą, mintyse iškyla didžiulė grupė žmonių, kuriuos suburia bendri interesai ir valdo teisinė vyriausybė.
2 Iš 1996 metų skelbimo tarnybos ataskaitos matyti, kad didžiausias gerosios naujienos skelbėjų skaičius visame pasaulyje buvo 5413769 — tai 4,4 nuošimčio daugiau nei užpernai. Jehova tikrai yra surinkęs didžiulę minią nuoširdžių žmonių, trokštančių atsiskirti nuo šios žiaurios sistemos ir pasidaryti ištikimai pavaldžiais mesijiškosios Karalystės vyriausybei, kurios galva — jo Sūnus Jėzus Kristus. Metai iš metų surinktųjų vis daugėja. Mes džiaugiamės priklausydami šiai tautai, kurią tikrai galima pavadinti naujojo pasaulio visuomene. Minėjime 1996-aisiais iš viso dalyvavo 12921933. Taigi dar daug daugiau kas gali prisidėti prie mūsų kaip Karalystės pavaldiniai.
3 Aišku, mes pripažįstame, kad ne visi įėję į tą Minėjimo dalyvių skaičių atsiskyrė nuo pasaulio tiek, kiek reikalinga, kad būtų visiškai priimtini Jehovai. Žmonės iš visų tautų ‛plaukia į Viešpaties namus’, bet jie turi būti kaip reikiant ‛išmokyti jo kelių’, kad ‛vaikščiotų jo takais’ (Iz 2:2-4). Daugiau nei penki milijonai dalyvavusiųjų Minėjime leidžiasi Dievo mokomi ir įgyja dvasinių jėgų, kurios jiems yra paskata išlaikyti tyrą elgesį ir tapti tinkamiems dabartiniam Karalystės skelbimo darbui (Mt 24:14). Tokie žmonės turi gerą vardą Jehovos akyse ir džiaugiasi visomis nuostabiomis jo teikiamomis gėrybėmis. Ką daryti privalo likusieji septyni su puse milijono, kad lygiai taip sustiprėtų dvasiškai ir taptų tyri Jehovos tarnybai?
4 Jie turi ryžtingai ‛kovoti už tikėjimą’ (Jud 3). Kai jie nusprendžia eiti Jehovos keliu, juos Velnias ima slėgti išbandymais, gundymais ir bloga įtaka. Kaip ir Paulius, jie turi kreiptis jėgų į Jehovą, kad ištvertų (Fil 4:13). Tokiems Jehova duoda jėgų per tuos, kurie jau yra sustiprėję tikėjimu. Paulius priminė, kad „mes, stiprieji, privalome nešti silpnųjų silpnybes“ (Rom 15:1, 2, NTP). Kai stiprūs ir silpni eina išvien, pakanka jėgų atsilaikyti. „Geriau būti dviese kaip vienam... Jei kas užpuola vieną, du jam pasipriešina“ (Ekl 4:9, 12).
5 Vadinasi, naujokai teisėtai pasikliauna mumis kaip kanalu, per kurį gali gauti iš Jehovos jėgų. Mes, kurie esame pasiaukoję krikščionys, privalome patys likti dvasiškai tvirti, kad įstengtume padėti naujokams. Tvirti krikščionys yra pajėgūs ‛perduoti dvasinių dovanų’, o iš to randasi ‛tarpusavio padrąsinimas’ (Rom 1:11; 1:12, NW). Tai vienas iš pagrindinių būdų, kuriais Jehova suvienija, ‛sutvirtina ir pastiprina’ mus (1 Pt 5:9-11).
6 Mes turėtume užsibrėžti tikslą padėti tiems naujokams, bet nepamiršti ir savo dvasinių reikmių (Mt 5:3, NTP). Dvasingumas yra mūsų galios raktas. Tai tokia ypatybė, kurią reikia puoselėti ir palaikyti reguliariai sotinantis dvasiniu maistu. Per savo organizaciją Jehova pateikia nuosaikias jo Žodžio nagrinėjimo programas. Penkios savaitinės susirinkimo sueigos itin sustiprina mus, ‛skatina mylėti ir daryti gerus darbus’ (Žyd 10:24).
7 Tos sueigos naudingesnės, jei laikomasi gerų įpročių studijuoti asmeniškai ir šeimoje. Visiems mums reikia nusistatyti bent tokį tikslą: perskaityti ir apsvarstyti dienos tekstą, neatsilikti nuo Teokratinės tarnybos mokyklos tvarkaraštyje išdėstytos Biblijos skaitymo programos, pasiruošti Susirinkimo knygos studijoms ir Sargybos bokšto studijoms. Kiekviena šeima tenusprendžia, kaip tai suorganizuoti, ir būtinai tesilaiko reguliarumo. Be to, šeimos galva težiūri, kad studijų programa būtų pritaikyta tam tikriems šeimos dvasiniams poreikiams patenkinti. Tuomet „namai [bus] statomi... ir įtvirtinami“ (Pat 24:3, Brb red.). Jeigu mes sąžiningai laikomės įpročio studijuoti asmeniškai ir šeimoje, galime būti tikri, kad Jehova laimins mus ir jo dvasia padės mums sėkmingai išlaikyti visokius išmėginimus (Jok 1:2, 3; 1 Pt 4:11).
8 Likime tyri ir nepriekaištingi. Jehova, nuoširdžiai kviesdamas mus artintis prie jo, nepalieka abejonių, jog tam reikia rodyti tikėjimą Jėzaus pralietu krauju, kuris „apvalo mus nuo visų nuodėmių“ (1 Jn 1:7; taip pat žiūrėk Žydams 9:14). Savo tikėjimą ir toliau galėtume stiprinti asmeniškai studijuodami Dievo Žodį ir pritaikydami, ką išmokstame. Kai kas vėliau patiria nesėkmę, nes nesisotina dvasiniu maistu arba deda menkas pastangas gyventi juo. Todėl jie pasidaro neatsparūs Šėtono išpuoliams. Kai kurie dvasiškai nusilpsta ir tampa neaktyvūs. Deja, kiti nesusilaiko ir sunkiai nusižengia — su jais tenka nutraukti bendravimą. Paulius perspėjo: „Kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų“ (1 Kor 10:12). Jeigu tyčia nestudijuojame, nelankome sueigų ir neiname tarnybon, mus lengvai gali suvilioti nešventa įtaka ir pagundos (Žyd 2:1; 2 Pt 2:20-22).
9 Mums būtina likti tyriems visu kuo: fiziškai, protiškai, dvasiškai ir morališkai (2 Kor 7:1). Aplinkinis pasaulis kasdien darosi vis nesukalbamesnis ir vis labiau degraduoja. Velnias mums spendžia vis apgaulingesnius spąstus. Išsilaikydami dvasiškai tvirti, tikrai ‛žinosime jo kėslus ir nebūsime apgauti’ (2 Kor 2:11). Jehovos organizacijos mokomi ir gaudami iš jos patarimų, mes įstengsime atpažinti blogą įtaką bei atsispirti jai.
10 Kurie vadovauja susirinkime, tų pareiga yra duoti kitiems gerą pavyzdį: išsilaikyti tvirtiems, likti tyriems. Paulius pabrėžė tą pareigą sakydamas: „Atsiminkite savo vadovus... Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu“ (Žyd 13:7, Brb red.). Itin svarbu, kad paskirti vyresnieji ir tarnybiniai padėjėjai pavyzdingai elgtųsi ir vykdytų savo, kaip šeimų galvų, pareigas. Tegul jie stengiasi sekti jaunuoju Timotiejumi; anas buvo raginamas: „Pasidaryk... pavyzdys žodžiu, poelgiu, meile, tikėjimu, skaistybe“ (1 Tim 4:12, NTP; 1 Pt 5:3). Likusiems mūsiškiams irgi priklauso būti gerais pavyzdžiais — garbingai elgtis. Naujokai apie tiesą ir Jehovos organizaciją dažnai sprendžia iš to, ką mato mumyse. Mums reikia rūpintis, kad jų regimi dalykai pastūmėtų juos prisidėti prie tyros Jehovos organizacijos.
11 Vis veikiau renkami žmonės, pergyvensiantys „didį sielvartą“ (Apr 7:14). Galop išliks tik tie, kurie sutvirtės dvasiškai ir išsilaikys tyri. Daug kas priklauso nuo šių veiksnių: (1) ar laikomės gerų įpročių studijuoti asmeniškai ir apmąstyti Dievo Žodį; (2) ar nuoširdžiai domimės kitais žmonėmis ir norime juos padrąsinti ir (3) ar vieningai stengiamės išlaikyti elgesį tyrą, kad Jehovos vardui būtų garbė. Taip darydami, būsime tikri Jehovos palaimomis ir apsauga, kai šiam pasauliui ateis galas. Mes galime tikėti būsią tarpe „ištikimųjų [kuriuos] apsaugo Viešpats“ (Ps 31:23, Brb red.).