Būk išmintingas: pritaikyk, ką sužinai
1 Daugumos žmonių tikslas — gyventi laimingą, ramų gyvenimą. Tūkstančiai knygų bei straipsnių pataria, kaip santuoką padaryti sėkmingą, kaip auginti vaikus, kaip klestėti finansiškai, kaip sustiprinti ir išsaugoti sveikatą ir dar daugelį dalykų, turinčių pagelbėti žmonėms tapti laimingiems. Nors pasaulietiškuose leidiniuose galima rasti praktinės išminties, dauguma pasaulio žmonių toli gražu ne laimingi ir ne ramūs. Kodėl?
2 Atsakymą randame Biblijoje, Patarlių 1:7; ten sakoma: „Baimė Viešpaties yra išminties pradžia; išmintį ir pamokymą niekina paikieji.“ Asmuo negali tikėtis ramybės ir laimės, jeigu nepripažįsta ir negerbia tikrojo pažinimo bei išminties Šaltinio, Jehovos Dievo.
3 Pasaulis dvasiškai nualintas — badauja. Ironiška, kad ši varginga būklė pačių prisiimta, nes visoje žemėje gausu dvasinio maisto, juo galima stiprintis dovanai (Pat 1:20, 21; Apr 22:17). Pasaulio žmonės atmeta Jehovos išmintį, todėl ir toliau klupinėja dvasinėje tamsoje (Pat 1:22-32). O mes, Jehovos tauta, gerbianti jo įstatymus ir besilaikanti jo nurodymų, gerai dvasiškai maitinamės ir esame laimingi (Iz 65:13, 14). Be to, iš meilės, kurios pertekusi Dievo organizacija, mes atpažįstami kaip Kristaus tikrieji mokiniai (Jn 13:35). Taip, pasaulinė Jehovos Liudytojų brolija yra gyvas įrodymas, kad laikytis Biblijos mokymų išmintinga.
4 Tačiau kai kurie asmenys Jehovos organizacijoje nepatiria visos galimos laimės. Žodžiais ir veiksmais jie gal net pakenkia aplinkinių laimei. Kaip? Ogi jie tiesiog nepritaiko Dievo išminties savo gyvenime. Galbūt jie lanko susirinkimo sueigas, rajono asamblėjas bei srities kongresus. Gal jie žino, kas rašoma naujausiuose Bendrijos leidiniuose, bet savo gyvensena ir elgesiu su kitais, įskaitant bendrakrikščionis, nepritaiko išmoktos tiesos. Ką daryti? Kad savo gyvenimą praturtintų tikrąja laime ir prisidėtų prie aplinkinių laimės, tokie žmonės turi stengtis ‛sėti dvasiai’ (Gal 6:7, 8).
Ką pritaikyti?
5 Jeigu patys apsileisime, pasidarysime nebe tokie budrūs ir pasiduosime Šėtonui, pasauliui ar savo netobulam kūnui, mes prarasime džiaugsmą artimai bendrauti su Jehova. Dabar labiau nei bet kada būtina budriai pritaikyti, ką sužinome susirinkimo sueigose bei asamblėjose ar kaip nors kitaip per organizaciją. Pasaulis, kuriame gyvename, yra pavojinga permaininga vieta. Reikia būti budriems, kad pritaikytume Jehovos patarimą, meilingai duodamą per „ištikimą bei protingą vergą“, pripažintume tai esant maistą, tiekiamą deramu laiku (Mt 24:45-47, NW).
6 Mes gauname daug geros informacijos, kaip išsilaikyti viena kaimene. Duodama praktinių patarimų, kaip atsispirti žalingam poveikiui, pavyzdžiui, nuviliančioms aplinkybėms, pasaulietiškai nepriklausomybės dvasiai bei gaišinančioms laiką pramogoms. Ar mes įgyvendiname puikų patarimą visiškai pasikliauti Jehova ir jo veiksmais, pripažinti teokratinę valdžią ir paklusti jai, būti nuolankūs bei kuklūs ir gerai išnaudoti laiką teokratiniams siekiams? (Mch 6:8; Ef 5:15, 16; Žyd 6:10; 13:17) Ar šeimos nariai padeda vienas kitam laikytis krikščioniško gyvenimo būdo? Patarimas, kurį gauname iš Rašto, turėtų veikti mūsų pasirenkamas pramogas, įpročius bei kasdienius darbus. Jei uoliai nesistengsime pritaikyti, ką sužinome, mūsų dvasinė pažanga bus menka arba visai jos nebus, be to, nukentės mūsų ramybė ir laimė (Fil 4:7-9; Jok 1:22-25).
7 Studijuoti asmeniškai bei šeimoje reikia bendrų pastangų. „Sargybos bokšto bendrijos leidinių indeksas“ (anglų k.) gali nurodyti mums išsamų paaiškinimą, kaip taikyti Biblijos principus. Knyga „Jaunimas klausia...“ (anglų k.) yra puiki priemonė, kurios tėvai gali imtis, kad padėtų vaikams įveikti šiandieninį supainiotą šėtonišką pasaulį. Remdamiesi tokia medžiaga, įgysime Jehovos požiūrį ir galėsime vadovautis teisingais principais. Taip nedaryti — tai tarsi turėti vaistų nuo ligos, bet niekad nevartoti jų, nors žinome, kad jie palengvintų mūsų negalią. Reguliarios asmeninės bei šeimos studijos stiprins mūsų tikėjimą ir duos mums jėgų ištverti. Kai būsime mėginami, mūsų tikėjimas nenuvys, mes neatkrisime (Mt 13:6; Lk 8:13; Žyd 2:1, NTP).
8 Vyresnieji bei tarnybiniai padėjėjai privalo pavyzdingai vadovauti savo šeimoms. Taigi jie turi padėti savo žmonoms bei vaikams pritaikyti, ką sužino iš Dievo Žodžio ir organizacijos, kad šie išsilaikytų dvasiškai tvirti. Tada visa šeima gyvens pavyzdingą krikščionišką gyvenimą; ji bus parama susirinkimo nariams ir pašaliečiams (Ef 6:4; 1 Tim 3:4, 12, 13).
Kam padėti?
9 Minėjimo dalyvių tarpe kasmet yra daug tokių, kuriuos dar reikia palaikyti, kad jie pritaikytų, ką sužino, ir aktyviai bendrautų su organizacija. Biblijos studijuotojams meilingą dėmesį galima parodyti mokant juos, kaip pritaikyti Biblijos principus gyvenime ir kaip vykdyti teisingus Dievo paliepimus. Mes turėtume rūpintis tais, kurie daro pažangą ir ruošiasi tapti mūsų tikėjimo broliais bei seserimis.
10 Visiems, kurie tarnyboje pasidarė nereguliarūs ar neaktyvūs, tebus padedama suprasti poreikį reguliariai darbuotis su organizacija. Jiems reikia atgauti ramybę ir laimę, kurią turėjo daugiau tarnaudami Jehovai (Jn 13:17, NTP). Jeigu maloniai pagelbėsime jiems vėl vertinti tiesą ir ‛atnašauti Dievui šlovinimo auką’, jie įstengs pritaikyti, ką sužino, ir pasilikti kelyje į gyvenimą (Žyd 13:15).
11 Visi Dievo žmonės turi žengti koja kojon su sparčia Jehovos organizacija. Mums nevalia pasidaryti patenkintiems savimi. Mes privalome visada likti dvasingi, sekti naujausias per Dievo organizaciją teikiamas žinias ir tuojau pritaikyti jas. Tam reikia uoliai stengtis, o kartais ir aukotis. Bet Jehova nereikalauja iš mūsų, ko nesugebame padaryti. Jis mūsų Kūrėjas ir jis žino, kas mums geriausia. Todėl pasirodykime išmintingi: toliau leiskimės mokomi Jehovos ir pritaikykime, ką sužinome. Tada jam bus šlovė, o mums — amžina nauda (Iz 48:17, Brb red.; 54:13).