220 giesmė

Mūsų Rojus: dabartinis ir būsimasis

(2 Korintiečiams 12:4)

1. Už rojų dvasinį, Jehova,

Mūsų giriamas esi.

Per mūsų sueigas ir maldą

Išminties tu mums teiki.

O, leisk tau dėkoti,

Kad laimini mus,

Kad tavo tarnyba —

Tai darbas džiugus.

Saitas tvirčiausias —

Meilė tau bei savo artimui švelni.

Jis mus tarnyboje susieja,

Kad nekluptume kely.

2. Kristui Karaliui teisingumą

Įgyvendinti davei.

Jis nuo tada, kai sėdo sostan,

Viską valdo nuostabiai.

Tau siunčiame gyrių,

Jehova, už tai:

Surinkti savuosius —

Tavi pažadai.

Elgesiu rodykime vertę

Karalystės skelbiamos,

Kad per mus žmonės nesukluptų,

Kai juos mokome tiesos!

3. Dieve, po tos dienos, kai būsi

Tu laimėjęs kovoje,

Velnią bei demonus sukaustęs

Jau bedugnės gelmėje,

Tarnai tavo tuomet

Išeis iš kapų

Ir Rojuje žemės

Tarnaus su džiaugsmu.

Ištobulėt visiems pagelbės

Kunigaujant Sūnui jie;

Amžiną džiaugsmą teiksi žemei, —

Nesibaigs laikai šitie.