Ar dievobaimingas tavo požiūris į alkoholinius gėrimus?

MAŽDAUG prieš 20 metų Irane, netoli Urmijos miesto, archeologai atkasė seną molio plytų namą. Name jie rado molinį, pasak mokslininkų, tūkstančių metų senumo, ąsotį, padarytą tais laikais, kai ten buvo įkurtos vienos seniausių gyvenviečių. Neseniai buvo panaudota naujausia technologija tam ąsočiui ištirti. Mokslininkai buvo nustebinti ąsotyje radę seniausias chemines medžiagas, liudijančias apie vyno gamybą.

Biblijoje taip pat aiškiai parodoma, kad vynas, alus ir kiti alkoholiniai gėrimai buvo vartojami nuo senų laikų (Pradžios 27:25; Ekleziasto 9:8; Nahumo 1:10, NW). Jehova leidžia mums asmeniškai apsispręsti, ar vartoti alkoholinius gėrimus, ar ne — kaip ir kitokį maistą. Valgydamas Jėzus dažnai išgerdavo vyno. Jonas Krikštytojas susilaikė nuo alkoholio (Mato 11:18, 19).

Biblija draudžia piktnaudžiauti alkoholiu. Pasigėrimas yra nuodėmė Dievui (1 Korintiečiams 6:9-11). Dėl to Jehovos Liudytojai jokiam asmeniui, tapusiam girtuokliu ir neatgailaujančiam dėl to, neleidžia likti krikščionių susirinkime. Susirinkimo nariai, kurie nusprendžia gerti alkoholinius gėrimus, turi tai daryti nuosaikiai (Titui 2:2, NW; 2:3, NTP).

Bedieviškas požiūris

Šiandien daugelio žmonių požiūris į alkoholinius gėrimus nėra dievobaimingas. Nesunku pastebėti, kad Šėtonas skatina piktnaudžiauti šiuo nuo seno gaminamu gėrimu. Pavyzdžiui, kai kuriose pietinės Ramiojo vandenyno dalies salose, pagal paprotį, susirinkę vyrai geria daug naminio rauginto gėrimo. Tokie išgėrimai gali tęstis kelias valandas ir yra rengiami dažnai — daug vyrų daro tai kasdien. Kai kurie mano, kad tai tiesiog kultūros elementas. Kartais vietoj namuose gamintų gėrimų ar kartu su jais geriamas alus ir spiritiniai gėrimai. Dažnai pasigeriama.

Kitoje Ramiojo vandenyno saloje beveik negirdėta, kad vyrai nuosaikiai gertų alkoholinius gėrimus. Paprastai jie geria tam, kad pasigertų. Kaip įprasta, atlyginimo mokėjimo dienomis sueina grupė vyrų ir nusiperka alaus — keletą dėžių po 24 butelius. Jie geria tol, kol alaus nelieka. Dėl to viešas girtuokliavimas ten labai paplitęs.

Afrikos šalyse tradiciškai vartojami tokie gėrimai kaip palmių vynas ir kiti vietinės gamybos raugalai. Pagal kai kurių tautų tradicijas, linksminant svečius turi būti pasiūloma alkoholinių gėrimų. Svetingas šeimininkas, pagal paprotį, parūpina daugiau negu jo svečias gali išgerti. Vienoje vietovėje yra paprotys kiekvienam svečiui pastatyti 12 butelių alaus.

Daugelis Japonijos kompanijų organizuoja savo darbininkams keliones autobusu. Kartu yra vežamasi daug alkoholinių gėrimų, ir į girtuokliavimą žiūrima pro pirštus. Kai kurios iš tų kompanijos išvykų tęsiasi dvi ar tris dienas. Pagal žurnalą Asiaweek, Japonijoje „pradedant ryžių augintojais ir baigiant turtingais politikais vyriškumo matas tradiciškai yra tai, kiek alkoholio jie gali išgerti“. Panašios tradicijos ir kitose Azijos šalyse. Žurnale Asiaweek tvirtinama, kad „pietų korėjiečiai dabar išgeria daugiau alkoholio negu gėrovai bet kurioje kitoje pasaulio vietoje“.

Besaikiai išgėrimai tapo labai populiariu užsiėmimu Jungtinių Valstijų koledžuose. Pagal žurnalą The Journal of the American Medical Association, „dauguma tuose išgėrimuose dalyvaujančių gėrovų nelaiko savęs užkietėjusiais girtuokliais“.a Tai neturėtų stebinti, nes daugelyje šalių informacijos priemonės aukština gėrimą kaip jaudinantį, madingą ir protingą užsiėmimą. Dažnai tai ypač propaguojama jaunimui.

Britanijoje išgeriamo alaus kiekis per 20 metų laikotarpį padvigubėjo, o stipraus alkoholinio gėrimo — patrigubėjo. Dabar žmonės pradeda gerti jaunesni, ir geria vis daugiau moterų. Panašios tendencijos pastebimos Rytų Europos ir Lotynų Amerikos šalyse. Tai rodo atitinkamai didėjantis skaičius alkoholikų ir tų, kurie žūsta autoavarijose būdami neblaivūs. Akivaizdu, kad visame pasaulyje vis labiau piktnaudžiaujama alkoholiu.

Kiek yra per daug?

Biblinis požiūris į alkoholinius gėrimus yra nuosaikus. Viena vertus, Raštas sako, kad vynas yra Jehovos Dievo dovana; jis „linksmina žmogaus širdį“ (Psalmių 103:1, 15). Kita vertus, pasmerkiant persigėrimą Biblijoje vartojami tokie posakiai: „girtavimas“, „girtavimai, pokyliavimai, išgėrimai“, „besaikiai vyno gėrovai“ ir „besaikio vyno gėrimo pavergtos“ (Luko 21:34, ŠvR; 1 Petro 4:3; 1 Timotiejui 3:8; Titui 2:3, NTP). Tačiau kiek yra ‛be saiko’? Kaip krikščionis gali nustatyti, koks yra dievobaimingas požiūris į alkoholinius gėrimus?

Girtumą atpažinti nesunku. Jo pasekmės Biblijoje aprašytos tokiais žodžiais: „Kam vargas, kam rūpesčiai, kam ginčai, kam pasiskundimai, kam nereikalingi sužeidimai, kam paraudusios akys? Būtent tiems, kurie prie vyno sėdi, gerdami, kas įpilta. ... Tada nukryps tavo akys į svetimas moteris [„tavo akys matys keistus dalykus“, NW] ir tu kalbėsi iš savo širdies nepadoriai“ (Patarlių 23:29-33, ŠvR).

Nuo per didelio alkoholio kiekio gali kilti sumaištis, haliucinacijos, galima prarasti sąmonę ir gali atsirasti kitų protinių bei fizinių sutrikimų. Veikiamas alkoholio asmuo gali nebesuvaldyti savo elgesio ir sužaloti save ar kitus. Paprastai girtuokliai elgiasi kvailai, įžeidžiamai arba amoraliai.

Gerti iki girtumo, sukeliančio aukščiau minėtas pasekmes, žinoma, yra per daug. Tačiau asmuo gali būti nenuosaikus ir neturėdamas visų tipiškų girtumo požymių. Todėl klausimas, ar asmuo išgėrė per daug, dažnai yra ginčytinas. Kuo skiriasi saikingas išgėrimas ir persigėrimas?

Saugok savo mąstymo sugebėjimus

Biblija nenustato ribos — nenurodo leistino alkoholio kiekio kraujyje ar kokio nors kito kriterijaus. Kiekvieno žmogaus atsparumas alkoholiui skirtingas. Tačiau Biblijos principai tinka visiems krikščionims ir jie gali mums padėti išsiugdyti dievobaimingą požiūrį į alkoholinius gėrimus.

Pirmasis įsakymas, pasak Jėzaus, yra ‛mylėti Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu’ (Mato 22:37, 38). Alkoholis tiesiogiai paveikia protą, tad persigėrimas tau trukdytų paklusti šiam visų svarbiausiam įsakymui. Alkoholis gali labai trukdyti blaiviai mąstyti, gali mažinti sugebėjimą spręsti problemas, trukdyti susivaldyti ir slopinti kitas svarbias proto funkcijas. Raštas mums pataria: „Saugok praktinę išmintį ir mąstymo sugebėjimą, ir tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas tavo kaklui“ (Patarlių 3:21, 22, NW).

Apaštalas Paulius maldavo krikščionis: ‛Aukokite savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą [„šventą tarnybą savo proto jėga“, NW]’ (Romiečiams 12:1). Ar krikščionis ‛patiktų Dievui’, jeigu gertų alkoholį tol, kol prarastų savo „proto jėgą“? Paprastai be saiko geriantis žmogus palaipsniui įgyja atsparumą alkoholiui. Jis gali manyti, kad daug gerdamas nepasigeria. Tačiau visiškai tikėtina, kad jį pamažu užvaldo žalinga priklausomybė nuo alkoholio. Ar toks asmuo galėtų aukoti savo kūną kaip ‛gyvą, šventą auką’?

Jei alkoholis susilpnina tavo, kaip krikščionio, „praktinę išmintį ir mąstymo sugebėjimą“, jo tau yra per daug.

Kas veikia tavo požiūrį į alkoholį?

Krikščionis turi nustatyti, ar jo požiūrio į gėrimą neveikia šiuolaikinės tendencijos bei tradicijos. Tu tikrai nenorėtum apsispręsti dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vadovaudamasis kultūros kryptimis ar informacijos priemonių skleidžiama propaganda. Nustatydamas savo požiūrį, klausk savęs: ‛Ar jį veikia tai, kas yra priimta visuomenėje? Ar mano požiūris remiasi Biblijos principais?’

Nors Jehovos Liudytojai nėra prieš papročius, jie supranta, kad Jehova nekenčia daugelio įpročių, kurie šiandien yra plačiai priimti. Kai kuriose šalyse atlaidžiai žiūrima į abortą, kraujo perpylimą, homoseksualizmą ar poligamiją. Tačiau krikščionys savo elgesį derina prie Dievo požiūrio į šiuos dalykus. Taip, dievobaimingas požiūris turi skatinti krikščionis nekęsti tokių įpročių nepaisant to, ar jie priimtini visuomenei, ar ne (Psalmių 97:10, ŠvR).

Biblijoje kalbama apie „pagonių valią“, o tai, be kita ko, yra „girtavimas“ ir „gėrimo varžybos“ (NW). Posakis „gėrimo varžybos“ nurodo susibūrimus, kurie rengiami turint konkretų tikslą išgerti daug alkoholio. Atrodo, jog bibliniais laikais kai kurie asmenys, didžiavęsi savo tariamu sugebėjimu gerti ir nepasigerti, stengdavosi išgerti daugiau už kitus arba nustatyti, kas išgers daugiausiai. Apaštalas Petras pavadino tokį elgesį „[„ištvirkimo“, Brb red.] verpetu“, kurio atgailaujantys krikščionys vengia (1 Petro 4:3, 4).

Ar krikščioniui būtų protinga manyti, jog jei jis nepasigėrė, tai iš tikrųjų nesvarbu kur, kada ir kiek jis išgėrė? Galime paklausti: ar tai dievobaimingas požiūris? Biblijoje sakoma: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (1 Korintiečiams 10:31). Galbūt ne visi vyrai, viešai susibūrę išgerti daug alkoholio, pasigers, tačiau ar jų elgesys teiks šlovę Jehovai? Biblija skatina: „Nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2).

Venk suklaidinti kitus

Įdomu, kad dažnai tos žmonių bendruomenės, kurios toleruoja persigėrimą, tam nepritaria, kai girtuoklis tvirtina esąs tikintis žmogus. Vienoje mažoje vietovėje pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje vienas žmogus pasakė: „Aš žaviuosi jumis. Jūs skelbiate tiesą. Tačiau mes pastebime vieną problemą: jūsų vyrai geria per daug grogo.“ Pagal pranešimą, tie asmenys nepasigerdavo, tačiau daugelis vietinių žmonių to nematė. Jie galbūt greitai padarė išvadą, kad, kaip ir kiti išgėrinėjantys vyrai, Liudytojai taip pat pasigeria. Ar krikščionis, dalyvaujantis ilgai trunkančiuose išgėrimuose, gali išlaikyti gerą reputaciją ir atlikti savo viešą tarnybą laisvai kalbėdamas? (Apaštalų darbai 28:31)

Pranešimas iš vienos Europos šalies parodo, kad kartais broliai ir seserys atvyksta į Karalystės salę stipriai dvelkiantys alkoholiu. Tai sudrumsčia kitų sąžinę. Biblija pataria: „Verčiau nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas gali pastūmėti brolį į nuodėmę“ (Romiečiams 14:21). Dievobaimingas požiūris į alkoholinius gėrimus turi paskatinti subrendusį krikščionį būti jautrų kitų sąžinei, netgi jeigu tai reikštų kai kuriomis aplinkybėmis susilaikyti nuo alkoholio.

Krikščionys yra akivaizdžiai kitokie

Apgailėtina, kad šis pasaulis labai įžeidė Jehovą piktnaudžiaudamas geru, kurį Jis yra suteikęs žmonėms, įskaitant alkoholinius gėrimus. Kiekvienas pasiaukojęs krikščionis turi stengtis vengti paplitusių bedieviškų požiūrių. Tada žmonės galės ‛pamatyti, koks skirtumas yra tarp teisiojo ir bedievio ir tarp to, kuris Dievui tarnauja ir to, kuris Jam netarnauja’ (Malachijo 3:18, ŠvR).

„Skirtumas“ tarp Jehovos Liudytojų ir pasaulio alkoholinių gėrimų vartojimo atžvilgiu turi būti akivaizdus. Gerti alkoholinius gėrimus nėra svarbiausia tikrų krikščionių gyvenime. Jie nebando savo atsparumo alkoholiui, todėl vengia pavojaus gerti beveik iki girtumo; jie taip pat neleidžia, kad alkoholiniai gėrimai kenksmingai paveiktų jų tarnybą Dievui ar kaip nors trukdytų tarnauti jam visa savo siela ir savo šviesiu protu.

Kaip grupės, Jehovos Liudytojų požiūris į alkoholinius gėrimus yra dievobaimingas. O koks tavo požiūris? Visi mes galime pasitikėti, kad Jehova laimins, jeigu laikysimės Biblijos nurodymo ‛atsisakyti bedievystės ir pasaulio aistrų ir santūriai, teisingai ir maldingai gyventi šiame pasaulyje’ (Titui 2:12).

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 28 puslapyje]

Paklausyk savo mylimųjų

Be saiko geriantis žmogus dažnai pats paskutinis suvokia, kad turi problemą. Giminaičiai, draugai ir krikščionių vyresnieji turi nedvejodami pasiūlyti pagalbą mylimiems asmenims, kuriems trūksta saiko. Kita vertus, jeigu tavo mylimieji išreiškia susirūpinimą dėl tavo įpročio vartoti alkoholį, jie tikriausiai turi rimtą pagrindą tam. Atkreipk dėmesį į tai, ką jie sako (Patarlių 19:20; 27:6).