Ar tu tikrai vertini Jehovos palaimas?
KENIČIS, vidutinio amžiaus vyriškis, užėjo į vaistinę nusipirkti vaistų nuo slogos. Išgėrus jų, pasireiškė alergija — visą kūną išbėrė niežuliais ir pūslelėmis. Nieko nuostabaus, kad Keničis suabejojo vaistininko dėmesingumu jo poreikiams.
Galbūt kai kas apie Jehovą Dievą galvoja taip kaip Keničis apie vaistininką. Jie abejoja, ar visagalis Dievas Jehova tikrai domisi mumis asmeniškai. Nors pripažįsta Dievą esant gerą, jie nėra tikri, ar jis rūpinasi kiekvienu iš mūsų. Ypač taip esti tada, kai jiems nesiseka ar kai dėl Biblijos principų laikymosi jie turi didelių sunkumų. Kadangi jiems trūksta įžvalgumo, problemos yra tarsi niežuliai ir pūslelės, netikėtai apnikusios Keničį, — lyg Dievas būtų jų kaltininkas (Patarlių 19:3).
Jehova nelygintinas su netobulais žmonėmis. Žmonių žinios ir galimybės ribotos. Jiems, kaip ir Keničio vaistininkui, nepavyksta kiaurai permanyti, kokie yra tikrieji kitų asmenų poreikiai. Priešingai — niekas nelieka Jehovos nepastebėta. Jehova dažnai padeda mums, nors to neįžvelgiame ir nesuprantame, nes esame linkę sutelkti dėmesį į tai, ko neturime, ir nepastebėti daugybės turimų palaimų. Užuot greit apkaltinę Jehovą dėl esamų problemų, turėtume stengtis įžvelgti Jehovos teikiamas palaimas.
Remiantis vienu žodynu, „palaimą“ galima apibūdinti kaip „laimės, gerovės laidą“. Ar supranti, jog tai ypač tinka kalbant apie Jehovos palaimas?
Neprilygstamas Aprūpintojas
Žmona, sakydama, jog vyras rūpestingas, paprastai turi omenyje, kad jis tinkamai rūpinasi šeimos poreikiais — jos laimei ir gerovei parūpina užtektinai maisto, pastogę bei drabužių. Ar Jehova yra geras mūsų Aprūpintojas? Atidžiau patyrinėkime mūsų planetą Žemę, žmogaus namus. Ji yra 150000000 kilometrų nuo saulės — pats tas, kad laikytųsi vidutiniška temperatūra, leidžianti gyvybei egzistuoti žemėje. Mūsų planetos pasvirimo kampas (23,5 laipsnio) idealus, kad keistųsi metų laikai, — o tai lemia gerus derlius. Todėl žemė išmaitina daugiau nei penkis milijardus žmonių. Jehova tikrai nuostabus Aprūpintojas!
Be to, Biblija užtikrina, kad mes patys ir mūsų gerovė labai rūpi Jehovai. Tik pagalvok: Jehova žino vardą kiekvienos žvaigždės, o jų — milijardai; ir nė vienas žvirblis nekrinta žemėn be jo žinios (Izaijo 40:26; Mato 10:29-31). Tad juo labiau jis rūpinasi žmonėmis, mylinčiais jį ir atpirktais brangiu jo mylimojo Sūnaus Jėzaus Kristaus krauju! (Apaštalų darbai 20:28, NW) Gerai pasakė vienas išmintingas žmogus: „Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša“ (Patarlių 10:22, Brb red.).
Palaimos, kurios mus daro turtingus
Mes turime didžiulę brangenybę, už kurią reikėtų būti labai dėkingiems. Kokią? Biblijoje ji įvardijama: „Tavo burnos įstatymas man yra geresnis kaip aukso ir sidabro tūkstančiai“ (Psalmių 118:72; Patarlių 8:10). Brangaus kaip rinktinio aukso Jehovos įstatymo reikia trokšti daug labiau. Tikslus to įstatymo pažinimas, supratimas bei įžvalgumas, Jehovos suteikiamas nuoširdiems tiesos ieškotojams, yra brangintini dalykai. Jie paruošia mus apsisaugoti, įveikti sunkumus, sėkmingai spręsti problemas ir taip būti patenkintus bei laimingus.
Paruošia ir vaikučius. Pažiūrėkime, kaip maža mergaitė vadovaudamasi Jehovos įstatymu išsprendė savo problemas. Ta mergaitė, vardu Akemi, gyvena netoli Tokijo. Jos tėtis ir mama mokė ją pagal Biblijos principus; žodžiu bei pavyzdžiu jie padėjo savo dukrelei pamilti Jehovą ir savo artimą. Numatydami sunkumus, iškilsiančius jai mokykloje, jie stengėsi paruošti ją kuo geriau. Tačiau kai Akemi pradėjo eiti į pradinę mokyklą, kai kurie bendraklasiai ją laikė „kitokia“, nes ji meldėsi prieš valgį ir sąžiningai vengė tam tikrų Rašte smerkiamų darbų. Netrukus ji tapo peštukų būrio taikiniu — po pamokų įspietę ją į kampą pliekdavo per veidą, užlauždavo rankas ir šaipydavosi iš jos.
Mažoji Akemi nekeršijo, bet ir nesigūždavo prieš savo kankintojus. Ne, ji stengėsi pritaikyti, ką išmokusi. Nepriekaištingu elgesiu ir drąsa ji laimėjo daugelio savo bendramokslių pagarbą. Jie pasakė mokytojai, kas dedasi, ir nuo tos dienos niekas mokykloje Akemi nebeskriaudė.
Kas padėjo Akemi sėkmingai įveikti sunkias aplinkybes? Jehovos suteiktas ir tėvų įdiegtas tikslus pažinimas, supratimas bei išmintis. Ji gerai žinojo apie Jėzaus ištvermę ir tai paskatino ją sekti jo pavyzdžiu. Biblija padėjo jai suvokti, kad kai kurių žmonių darbai pikti iš nežinojimo, ir pastūmėjo ją bodėtis tų peštukų daromų blogybių — ne pačių žmonių (Luko 23:34; Romiečiams 12:9, 17-21).
Žinoma, nė vieni tėvai nenorėtų matyti savo vaiko pajuokiamo ir skriaudžiamo. Bet tik pagalvok, kaip Akemi tėvai didžiavosi išgirdę apie visas įvykių smulkmenas. Tokie vaikai tikrai yra Jehovos palaima (Psalmių 126:3; 1 Petro 1:6, 7).
Kantriai laukti Jehovos
Bet kol gausi Jehovos palaimų, kartais turi palaukti. Jehova žino tavo aplinkybes ir pasirūpina kiekvienu poreikiu, kada geriausia (Psalmių 144:16; Ekleziasto 3:1; Jokūbo 1:17). Gal tu mėgsti vaisius, bet ką pagalvotumei, jei šeimininkas paduotų vaisių dar nevalgomą? Ar tai būtų obuolys, apelsinas ar dar kas nors, tu pageidautumei jo prinokusio, sultingo ir saldaus. Taip ir Jehova parūpina, ko tau reikia, pačiu laiku — nei per anksti, nei per vėlai.
Prisimink, ką išgyveno Juozapas. Ne dėl savo kaltės jis atsidūrė niūriame Egipto kalėjime. Kitas kalinys, faraono taurininkas, tikėjosi išeisiąs laisvėn ir pažadėjo atkreipti faraono dėmesį į Juozapą. Tačiau išlaisvintam jam Juozapas visai išėjo iš galvos. Rodosi, Juozapas buvo apleistas. Betgi dvejiems metams praėjus jį paleido iš kalėjimo ir galiausiai paskyrė antruoju Egipto valdovu. Užuot nekantravęs, Juozapas laukė Jehovos. Už tai gavo palaimą, išgelbėjusią ir izraelitų, ir egiptiečių gyvybes (Pradžios 39:1—41:57).
Masašis buvo vieno šiaurės Japonijos susirinkimo vyresnysis. Nors nesėdėjo kalėjime, jis vis tiek turėjo laukti Jehovos. Kodėl? Nuo tada, kai kvalifikuotiems krikščioniškiesiems tarnams rengti Japonijoje buvo įsteigta Tarnybos tobulinimo mokykla, jis užsidegė ryžtu lankyti ją. Jis labai meldė tos privilegijos. Jo pionieriškos tarnybos porininką pakvietė, o Masašio, kad ir kaip jis troško, — ne. Jis be galo nusivylė.
Vis dėlto jis ėmėsi kovoti su savo jausmais. Jis studijavo Bibliją bei Sargybos bokšto bendrijos leidinius ir sutelkdavo dėmesį į tokius klausimus kaip nuolankumas ir savo emocijų valdymas. Pataisęs mąstyseną jis buvo labiau patenkintas savo užduotimi. Paskui mažiausiai to besitikėdamas jis gavo kvietimą lankyti mokyklą.
Išsiugdęs tokias savybes kaip kantrumą ir nuolankumą, jis iš mokyklos turėjo daug daugiau naudos. Vėliau Masašiui teko privilegija tarnauti savo broliams keliaujančiuoju prižiūrėtoju. Taip, Jehova žinojo, ko Masašiui reikia, ir suteikė tada, kai tai labiausiai galėjo išeiti į naudą.
Siek jo palaimų
Taigi Jehova nėra kaip tas vaistininkas. Nors mes galbūt nepastebime Jehovos globos bei rūpinimosi, jis dalija malones įvairiopai — tokiu metu ir būdu, kad padarytų mums daugiausia gero. Tad nepaliaujamai siek jo palaimų. Atmink: tu jau už daug ką turi būti dėkingas. Tu esi laiminamas būtiniausiais dalykais, kad gyventum žemėje. Tau suteiktas Jehovos ir jo tobulų kelių pažinimas. Tau duotas supratimas. Ir tu įgijai įžvalgumą. Visa tai prisideda prie tavo gerovės ir laimės.
Kad patirtumei daugiau Jehovos palaimų, studijuok Bibliją reguliariai. Prašyk Jehovos pagalbos suprasti ir pritaikyti brangakmeniams prilygintus jo įkvėpto Žodžio mokymus. Jie padarys tave tikrai turtingą, tad nieko nestokosi. Taip, jie suteiks tau laimę bei pasitenkinimą dabar ir apsčiai gyvenimo būsimame naujajame pasaulyje (Jono 10:10; 1 Timotiejui 4:8, 9).
[Iliustracija 23 puslapyje]
Jehovos palaima brangesnė už auksą