Derybos dėl priimtinos išpirkos už nuotaką

ŠIANDIENĄ, kaip ir bibliniais laikais, kai kuriose kultūrose prieš vedybas reikalaujama nuotakos išpirkos. „Aš tau tarnausiu už tavo jaunesniąją dukterį Rakelę septynerius metus“, — pasakė Jokūbas būsimam savo uošviui Labanui (Pradžios 29:18). Jokūbas pamilo Rachelę, todėl pasiūlė didelį užmokestį — septynerių metų uždarbį! Labanas sutiko su pasiūlymu, bet gudrybe pirmiausia apvesdino jį su savo vyresniąja dukra Lėja. Jis ir toliau elgėsi su Jokūbu suktai (Pradžios 31:41). Dėl materialinės naudos vaikymosi Labanas prarado savo dukterų pagarbą. „Ar jis nepalaikė mudviejų tarsi svetimomis ir ar nepardavė, ir nesuvalgė mūsų užmokesčio?“ — klausė jos (Pradžios 31:15).

Deja, ir šiandieniniame materialistiniame pasaulyje daugelis tėvų panašūs į Labaną. O kai kurie elgiasi dar blogiau. Vieno Afrikos laikraščio pranešimu, kai kada tuoktuvės sutariamos „tiesiog godiems tėvams pralobti“. Kitas veiksnys — ekonominis spaudimas, skatinantis kai kuriuos tėvus į savo dukras žiūrėti kaip į išeitį iš finansinės krizės.a

Yra tėvų, delsiančių su dukterų tuoktuvėmis ir laukiančių didesnės išpirkos. Tai gali sukelti rimtų sunkumų. Vienas laikraščio reporteris iš Rytų Afrikos rašė: „Jaunuoliai pabėga, kad nereikėtų mokėti pernelyg didelio kraičio nenuolaidiems uošviams.“ Viena iš problemų, sukeltų dėl aukštos nuotakos išpirkos, — seksualinis palaidumas. Be to, kai kurie jaunuoliai užsikrauna sunkią skolą, kad sumokėtų už žmoną. „Tėvams reikėtų būti supratingiems, — skatina vienas Pietų Afrikos socialinis darbuotojas. — Jie neturėtų reikalauti didelės sumos. Jaunavedžiams reikia prasigyventi... Tad kam stumti jauną vyrą į bankrotą?“

Kaip gali krikščionys tėvai būti supratingumo pavyzdys tardamiesi duoti arba gauti mokestį už nuotaką? Tai svarbus dalykas, nes Biblija liepia: „Savo taurumu būkite visiems žmonėms žinomi“ (Filipiečiams 4:5, ŠvR).

Taurūs Biblijos principai

Ar derėtis dėl nuotakos išpirkos, ar ne, krikščionys tėvai nusprendžia patys. Jei jie apsisprendžia derėtis, turi tai daryti laikydamiesi Biblijos principų. „Gyvenkite be godumo pinigams“, — sakoma Dievo Žodyje (Žydams 13:5). Jei šis principas netaikomas per tuoktuvių derybas, krikščionis tėvas gali pasirodyti nesąs geras pavyzdys. Atsakingi krikščionių susirinkimo vyrai turi būti ‛taurūs’, ‛ne pinigų mylėtojai’ ir ‛negeidžiantys nešvaraus pelno’ (1 Timotiejui 3:3, NW; 3:8). Krikščionis, godžiai ir be apgailestavimo imantis aukštą nuotakos išpirką, net gali būti atskirtas nuo susirinkimo (1 Korintiečiams 5:11, 13; 6:9, 10).

Problemos, kilusios dėl gobšumo, privertė kai kurias vyriausybes įstatymiškai apriboti nuotakos išpirką. Pavyzdžiui, pagal Togo, Vakarų Afrikos šalies, įstatymą, nuotakos išpirka „gali būti sumokėta natūra ar pinigais arba dvejopai“. Įstatyme priduriama: „Jokiu atveju suma neturi viršyti 20 JAV dolerių.“ Biblijoje ne kartą liepiama krikščionims būti įstatymui klusniais piliečiais (Titui 3:1). Jei valdžia net ir neįgyvendina tokio įstatymo, tikras krikščionis noriai paklus jam. Taip jis išsaugos švarią sąžinę prieš Dievą ir nebus akstinas nupulti kitam (Romiečiams 13:1, 5; 1 Korintiečiams 10:32, 33).

Kas atsako už derybas?

Kai kuriose bendruomenėse dėl nuotakos išpirkos yra deramasi tokiu būdu, kad gali būti pažeidžiamas kitas svarbus principas. Biblijos nurodymu, už savo namiškius atsako tėvas (1 Korintiečiams 11:3; Kolosiečiams 3:18, 20). Todėl atsakingais susirinkimo broliais turi būti vyrai, „gerai tvarkantys savo vaikus ir namus“ (1 Timotiejui 3:12).

Tačiau galbūt bendruomenėje priimta svarbias sutuoktuvių derybas patikėti šeimos galvos giminaičiams. O šie reikalauja pasidalyti nuotakos išpirką. Tai išbandymas krikščionio šeimai. Kai kurie šeimų galvos dėl papročio leidžia netikintiems giminaičiams išreikalauti aukštos išpirkos. Dėl to kartais krikščionė mergina išteka už netikinčiojo. Tai prieštarauja patarimui krikščionims tuoktis „tik Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39). Šeimos galva, leidžiantis netikintiems giminaičiams daryti tai, kas žalinga dvasinei jo vaikų gerovei, negali būti laikomas „geru savo namų šeimininku“ (1 Timotiejui 3:4).

O jei krikščionis tėvas, kaip ir dievobaimingas patriarchas Abraomas, tiesiogiai nedalyvauja santuokos derybose? (Pradžios 24:2-4) Jeigu kas nors yra paskirtas tai padaryti, krikščionis tėvas turi būti tikras, kad derybininkas laikysis nurodymų, atitinkančių taurius Biblijos principus. Be to, iki derybų dėl nuotakos išpirkos, krikščionys tėvai turi kruopščiai apgalvoti viską ir nepasiduoti nenuosaikių papročių bei reikalavimų valiai (Patarlių 22:3).

Vengti nekrikščioniškų bruožų

Biblija smerkia išdidumą ir „gyvenimo puikybę“ (1 Jono 2:16; Patarlių 21:4). Tačiau kai kurie krikščionių susirinkimo nariai per santuokos derybas parodė turį tokių bruožų. Kai kurie sekė pasauliu puikuodamiesi didele duota arba gauta nuotakos išpirka. O vienas Afrikos Sargybos bokšto bendrijos filialas praneša, kad „yra vyrų, neparodančių pagarbos, jei antros pusės reikalavimai nuosaikūs, ir manančių, jog žmona jiems buvo atiduota už ‛ožkos kainą’“.

Yra godumo apimtų krikščionių, panorusių didelės išpirkos už nuotaką, o tai baigiasi tragiškai. Štai iš kito Sargybos bokšto bendrijos filialo gautas toks pranešimas: „Apskritai viengungiams broliams sunku vesti, o seserims — ištekėti. Todėl vis daugiau narių tenka atskirti dėl seksualinio palaidumo. Kai kurie broliai įsidarbina aukso arba deimantų kasyklose, kad sutaupytų pinigų vedyboms. Ten jie užtrunka dvejus metus ar daugiau ir paprastai dvasiškai nusilpsta nebebendraudami su broliais bei susirinkimu.“

Norėdami išvengti liūdnų pasekmių, krikščionys tėvai turi sekti subrendusių susirinkimo narių pavyzdžiu. Apaštalas Paulius nebuvo tėvas, bet tauriai elgėsi su bendratikiais. Jis stengėsi nė vienam nebūti našta (Apaštalų darbai 20:33). Aišku, krikščionys tėvai turi sekti jo nesavanaudišku pavyzdžiu per derybas dėl nuotakos išpirkos. Be abejo, Paulius buvo įkvėptas parašyti: „Broliai, visi būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal mūsų pavyzdį“ (Filipiečiams 3:17).

Taurumo pavyzdžiai

Daugelis krikščionių tėvų yra puikus pavyzdys savo taurumu per santuokos derybas. Štai visalaikių evangelistų Džozefo ir jo žmonos Meib pavyzdys. Jie gyvena vienoje iš Saliamono salų, kur kartais būna sunkumų derybose dėl nuotakos išpirkos. Norėdami to išvengti, Džozefas su Mei savo dukrą Helen ištekino už kaimyninės salos gyventojo. Lygiai taip jie pasirūpino ir antrąja dukra Estere. Džozefas taip pat sutiko, kad jo žentas Piteris sumokėtų daug mažesnę už prieinamo dydžio išpirką. Paklaustas, kodėl jis taip padarė, Džozefas paaiškino: „Aš nenoriu užkrauti naštos savo žentui, tarnaujančiam pionieriumi.“

Daugelis Afrikos Jehovos Liudytojų taip pat yra taurumo pavyzdžiai. Kai kuriose vietose šeimynykščiai apskritai tikisi gauti daug pinigų iš anksto prieš susitardami dėl būsimos išpirkos už nuotaką. O jei jaunasis nori būti tikras, jog gaus tą nuotaką, iš jo laukiama pažado, ateityje sumokėti išpirką ir už jos jaunesniojo brolio nuotaką.

Kosi ir jo žmona Mara pasielgė priešingai. Neseniai jų dukra Beboko ištekėjo už Jehovos Liudytojų keliaujančiojo prižiūrėtojo. Prieš vedybas giminės verste vertė tėvus imti didelę nuotakos išpirką ir pasidalinti su jais. Tačiau tėvai buvo tvirti ir nesutiko su tokiu reikalavimu. Priešingai — jie susitarė tiesiai su savo būsimu žentu ir paprašė mažiausios išpirkos už dukrą, o paskui grąžino pusę sumos jauniesiems jungtuvių išlaidoms.

Štai kaip buvo su kita tos pačios šalies jauna Liudytoja Itongo. Iš pradžių jos šeima paprašė prieinamos išpirkos. Bet giminaičiai reikalavo padidinti sumą. Susidarė įtempta situacija ir atrodė, kad giminės pasieks savo. Nors Itongo drovi, tačiau atsistojo ir pagarbiai pasakė, kad yra nusprendusi tekėti už uolaus krikščionio Sanzi kaip sutarta. Tada ji tvirtai tarė: „Mbi ke (reiškia: „nuspręsta“)“ ir atsisėdo. Ją palaikė krikščionė mama Sambeko. Derybos baigėsi ir pora susituokė kaip buvo suplanuota.

Mylintys tėvai rūpinasi daug labiau kitkuo negu pralobti išpirka. Vienas vedęs kamerūnietis pasakoja: „Mano uošvė kiekviena proga primena man, kad tai, ką aš norėjau mokėti kaip išpirką, panaudočiau jos dukros poreikiams.“ Tėvų meilė verčia juos rūpintis ir dvasine savo vaikų gerove. Pavyzdžiui, zimbabviečiai Ferai ir Rudo daug laiko praleidžia tarnaudami gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbėjais. Jie nedaug uždirba, bet dvi savo dukras ištekino už mažesnę negu įprasta išpirką. Kodėl? Jie norėjo, kad dukterys būtų laimingos susituokusios su vyrais, tikrai mylinčiais Jehovą. „Mums svarbiau buvo abiejų dukterų ir žentų dvasingumas“, — sakė jie. Kaip džiugu! Uošviai, taip meilingai besirūpinantys dvasine bei materialine savo susituokusių vaikų gerove, tikrai pagirtini.

Palaimos už taurumą

Džozefas ir Mei iš Saliamono salų buvo palaiminti už dosnumą ir rūpestingumą tekinant savo dukras. Todėl jų žentai nepateko į skolas. Priešingai — abi poros galėjo daugelį metų būti visalaikiais Karalystės žinios skelbėjais. Prisimindamas praeitį, Džozefas sako: „Aš su šeima esu gausiai palaimintas dėl savo pasirinkimo. Aišku, kartais nesuprantantys mūsų žmonės daug priekaištaudavo, bet mano sąžinė rami ir esu patenkintas, kad matau savo vaikus tvirtai tarnaujančius Jehovai. Ir jie džiaugiasi, ir mudu su žmona esame nepaprastai laimingi.“

Kita nauda — geri santykiai tarp uošvių. Pavyzdžiui, Zondai ir Sibusiso drauge su žmonomis (jos yra kraujo seserys) tarnauja savanoriais Sargybos bokšto bendrijos Zimbabvės filiale. Jų uošvis Dakarai yra visalaikis evangelistas ir uždirba nedaug. Per derybas dėl nuotakos išpirkos jis pasakė sutiksiąs su tuo, ką jam pasiūlys. „Mes nuoširdžiai mylime savo uošvį, — sako Zondai ir Sibusiso, — ir padėtume kuo galėdami, jei jam prireiktų.“

Taip, taurumas per derybas dėl nuotakos išpirkos prisideda prie šeimos laimės. Pavyzdžiui, jaunavedžiai neįklimpsta į skolas ir jiems lengviau pradėti tvarkyti savo vedybinį gyvenimą. Tai paskatino daug jaunų porų siekti dvasinių palaimų — triūsti visalaikiame neatidėliotiname skelbimo bei mokinių ruošimo darbe. Tuo šlovinamas meilingas santuokos Įkūrėjas, Jehova Dievas (Mato 24:14; 28:19, 20).

[Išnašos]

[Rėmelis 27 puslapyje]

JIE GRĄŽINO NUOTAKOS IŠPIRKĄ

Kai kuriose bendruomenėse paniekinamai žvelgiama į nuotaką ir jos tėvus, jeigu jos išpirka maža. Todėl išdidumas bei troškimas puikuotis šeimos padėtimi kartais skatina derėtis dėl didelės išpirkos. Puikų priešingą pavyzdį davė viena šeima Lagose (Nigerija). Jų žentas Dele pasakoja:

„Mano žmonos šeima išlaisvino mane nuo daugelio išlaidų, skiriamų tradicinei nuotakos išpirkos ceremonijai, pavyzdžiui, pirkti rūbams. Net mano šeimai padavus nuotakos išpirką, jų atstovas paklausė: ‛Ar jūs norite imti šią merginą kaip žmoną, ar kaip dukrą?’ Mano šeimynykščiai sutartinai tarė: ‛Mes norime ją imti kaip dukrą.’ Tada nuotakos išpirka buvo mums grąžinta tame pačiame voke.

Iki šiol esu dėkingas savo uošviams už tai, kaip jie suruošė vestuves. Tai paskatino mane labai gerbti juos. Dėl savo puikaus dvasinio požiūrio jie man yra labai artimi giminės. Nuo to nepaprastai priklauso mano požiūris į žmoną. Dėl jos šeimos elgesio su manimi išmokau labai branginti ją. Kai mūsų nuomonės nesutampa, neleidžiu, kad tai pasidarytų problema. Kai tik pagalvoju, iš kokios ji šeimos, nesutarimai silpnėja.

Mano ir jos šeimas vienija glaudi draugystė. Net dabar, po dvejų mūsų sutuoktuvių metų, tėvas vis nusiunčia dovanų bei produktų mano žmonos šeimai.“