Tėvai, apsaugokite savo vaikus!
VIENOJE Nigerijos vidurinėje mokykloje seksualiniu amoralumu pagarsėjusi mergina mėgdavo aiškinti kitoms mokinėms apie seksą. Abortui sukelti ji siūlė vartoti tamsųjį alų, tirštai primaišytą tabako. Jos pasakojimai, parinkti iš pornografinės literatūros, žavėjo daugelį jos mokyklos draugių. Kai kurios pradėjo užsiiminėti seksu ir viena iš jų pastojo. Norėdama sukelti abortą, ta mergina išgėrė alaus ir tabako mišinio. Po keleto valandų ji ėmė vemti krauju. Praėjus kelioms dienoms ji ligoninėje mirė.
Šiandieniniame pasaulyje daugelis jaunuolių be perstojo kalba apie seksą ir taip pražudo lengvatikius klausytojus. Kur jaunuoliai turėtų kreiptis, kad gautų tikslų pažinimą, kuris juos apsaugotų? Kaip puiku, jeigu jie gali pasitikėti savo dievobaimingais tėvais, kurie įpareigoti auklėti juos „drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Efeziečiams 6:4).
Afrikiečių požiūris į seksualinį auklėjimą
Daugeliui tėvų visame pasaulyje sunku su savo vaikais svarstyti lytinio gyvenimo temą. Tai ypač ryšku Afrikoje. Vienas tėvas iš Siera Leonės, vardu Donaldas, sako: „Apie lytinį gyvenimą niekada nekalbame. Afrikietiškoje kultūroje tai nepriimta.“ Viena nigerietė moteris, kurios vardas Konfident, pritaria: „Mano tėvams seksas yra tema, apie kurią nevalia kalbėti atvirai: kultūriniu požiūriu tai tabu.“
Kai kuriose Afrikos kultūrose vyrauja nuomonė, jog nepadoru minėti tokius seksą liečiančius žodžius kaip varpa, sėkla ar menstruacijos. Viena krikščionė motina net uždraudė savo dukrai vartoti žodį „seksas“, bet pasakė, jog ši gali vartoti žodį „ištvirkavimas“. Tačiau Dievo Žodis, Biblija, atvirai kalba apie lytinį gyvenimą bei lytinius organus (Pradžios 17:11, ŠvR; 18:11, NW; 30:16, 17, NW; Kunigų 15:2, NW). To tikslas nėra šokiruoti ar sujaudinti, o apsaugoti bei pamokyti Dievo tautos žmones (2 Timotiejui 3:16).
Vienas nigerietis tėvas sako, jog kai kurie tėvai vengia šios temos ne tik dėl to, kad tai nepadoru kultūriniu požiūriu, bet ir dėl kitos priežasties: „Jeigu aš kalbėčiau apie seksą su savo vaikais, tai paskatintų juos nedorovingai elgtis.“ Bet ar kilniai pateikta Biblija pagrįsta informacija apie tai skatina vaikus pulti ir viską išbandyti? Ne. Iš tiesų labiau tikėtina, kad kuo paaugliai mažiau žino, tuo greičiau jie pateks į bėdą. ‛Išmintis [pagrįsta tiksliu pažinimu] yra apsauga’, — sakoma Biblijoje (Ekleziasto 7:12, Brb red.).
Jėzaus palyginime išmintingas žmogus, numatydamas, jog gali kilti audros, pasistatė savo namą ant uolos, o kvailas žmogus — ant smėlio ir patyrė nelaimę (Mato 7:24-27). Panašiai elgiasi ir apdairūs krikščionys tėvai: žinodami, kad jų vaikai patirs audringą spaudimą prisitaikyti prie pasaulio palaido elgesio normų, jie stiprina juos tiksliu pažinimu bei supratimu, kuris padėtų jiems išlikti tvirtiems.
Dar vieną priežastį, kodėl daugelis tėvų nekalba apie lytinį gyvenimą su savo vaikais, nurodė viena afrikietė: „Kai buvau paauglė, mano tėvai Liudytojai nesvarstydavo su manimi sekso klausimų, tad ir man neatėjo į galvą kalbėti apie tai su savo vaikais.“ Tačiau dabartiniai jaunuoliai patiria daug didesnį spaudimą negu prieš 10 ar 20 metų. Tai nestebina. Dievo Žodis išpranašavo, kad „paskutinėmis dienomis... pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn klaidindami ir klysdami“ (2 Timotiejui 3:1, 13).
Dar viena problema ta, kad daugelis vaikų nenori ar negali išsipasakoti savo tėvams. Net kasdieniniuose dalykuose nėra abipusio bendravimo. Vienas 19-metis skundėsi: „Aš neaptarinėju reikalų su savo tėvais. Su tėvu bendrauju mažai. Jam tai nerūpi.“
Paaugliai gali baimintis, kad teiravimasis apie lytinius dalykus turės blogų pasekmių. Viena 16-metė pasakė: „Aš nekalbu su savo tėvais apie seksą, nes jie perdėtai į tai reaguoja. Prieš kurį laiką mano vyresnioji sesuo paklausė mamos keleto su seksu susijusių dalykų. Užuot padėjusi jai išspręsti problemą, mama ėmė įtarinėti ją blogais ketinimais. Ji dažnai pasikviesdavo mane ir klausinėdavo apie seserį, kartais darydama užuominų dėl jos moralės. Nenoriu rizikuoti netekti mamos meilės, todėl apie savo problemas su ja nekalbu.“
Kodėl reikia mokyti?
Tinkamai mokyti savo vaikus apie lytinį gyvenimą yra ne tik teisinga; tai meilinga. Jeigu tėvai savo vaikų to nemoko, tai padarys kiti — paprastai greičiau negu tėvai įsivaizduoja, ir visiškai nesivadovaudami dieviškais principais. 13-metė paauglė ištvirkavo, nes, jos bendraklasės teigimu, jeigu ji nepraras savo nekaltybės, tai ateityje kentės baisų skausmą. „Jie iškirps tavo mergystės plėvę su žirklėmis“, — pasakė ji. Vėliau paklausta, kodėl apie tai, ką išgirdo, nepasakė savo krikščionei motinai, mergaitė atsakė, kad tokie dalykai su suaugusiaisiais niekada nebuvo aptarinėjami.
Viena nigerietė mergaitė pasakė: „Mano bendraklasiai bandė įtikinti mane, jog seksu turi užsiimti visi normalūs žmonės. Jie sakė man, kad jeigu neužsiimsiu seksu dabar, tai sulaukusi 21 metų susirgsiu liga, kuri turės pražūtingų pasekmių man tapus moterimi. Taigi norint išvengti tokio baisaus pavojaus, sakė jie, geriau pradėti lytiškai santykiauti prieš santuoką.“
Ji artimai bendravo su savo tėvais, todėl tuoj pat pamatė priešingybę tam, ko buvo jų mokoma namuose. „Parėjusi namo, kaip įprasta, papasakojau mamai, ką jie man kalbėjo mokykloje.“ Jos motina sugebėjo paneigti tokią klaidingą informaciją. (Palygink Patarlių 14:15.)
Suteikdami būtiną pažinimą, padedantį vaikams įgyti dievišką išmintį sekso klausimais, tėvai apginkluoja juos įžvelgti pavojingas situacijas bei atpažinti žmones, norinčius juos išnaudoti. Tai apsaugo nuo širdgėlos, kuri neišvengiama susirgus lytiškai platinama liga ar netikėtai pastojus. Tai padidina jų savigarbą bei kitų pagarbą jiems. Tai išvaduoja juos nuo nesusipratimų bei rūpesčių. Taip jie įgyja sveiką, teigiamą požiūrį į teisėtą lytinį gyvenimą ir būna laimingesni, kai vėliau susituokia. Tai padeda jiems turėti Dievo pritarimą. O kai vaikai mato meilingą jiems rodomą dėmesį, tai gali paskatinti juos dar labiau gerbti bei mylėti savo tėvus.
Artimas bendravimas
Kad tėvai galėtų duoti savo vaikams reikiamą patarimą, turi būti abipusis ryšys. Jeigu tėvai nežino, kas yra jų vaikų protuose ir širdyse, net geras patarimas bus mažai naudingas; būtų taip, lyg gydytojas mėgintų išrašyti vaistus visiškai nežinodamas, kokia paciento liga. Norėdami tinkamai patarti, tėvai turi žinoti, ką jų vaikai iš tikrųjų galvoja ir jaučia. Jie turi suprasti įtampą bei sunkumus, su kuriais jų vaikai susiduria, ir juos kamuojančius klausimus. Svarbu atidžiai išklausyti savo vaikus, tai yra būti ‛greitiems klausytis, bet lėtiems kalbėti’ (Jokūbo 1:19; Patarlių 12:18, Brb red.; Ekleziasto 7:8).
Tėvams reikia laiko, kantrybės bei pastangų ugdyti ir išlaikyti glaudžius santykius su savo vaikais — tokius glaudžius, kad šie jaustųsi galį išsakyti savo giliausius jausmus. Bet kaip malonu, kai yra toks artimas ryšys! Penkių vaikų tėvas iš Vakarų Afrikos sako: „Esu ir tėvas, ir artimiausias draugas. Vaikai laisvai kalba su manimi apie viską, įskaitant seksą. Net mergaitės man išsipasakoja. Mes skiriame laiko aptarti šias problemas. Jie dalijasi su manimi ir savo džiaugsmais.“
Viena iš jo dukterų, Bola, sako: „Aš nieko neslepiu nuo savo tėvo. Tėvas yra atidus ir įsijaučia į mūsų padėtį. Jis nesibara ir nesielgia su mumis šiurkščiai, net kai padarome ką nors ne taip. Užuot pykęs, jis aptaria tai ir parodo, ką turime daryti ar ko turėjome nedaryti. Dažnai jis remiasi knygomis „Jaunystė“ (anglų k.) bei Šeimos laimė.“a
Jeigu įmanoma, tėvams naudinga pradėti aptarti sekso klausimus su savo vaikais, kai šie tebėra maži. Tai padeda pagrindą tolesnėms diskusijoms, kurios paprastai sunkesnės paauglystės metais. Jei šie klausimai nepradedami gvildenti anksti, kartais būna nelengva apie tai kalbėti vėliau; tačiau tai įmanoma. Viena penkių vaikų motina sako: „Aš prisiverčiau kalbėti apie tai, kol galiausiai nesivaržiau nei aš, nei vaikas.“ Kadangi vaiko gerovė pavojuje, tikrai verta dėti pastangas.
Saugūs ir laimingi
Vaikai dėkingi tėvams, kurie meilingai apginkluoja juos apsaugą teikiančiu pažinimu. Pagalvok apie kai kurių Afrikos Jehovos Liudytojų pasisakymus:
24 metų Mogisola sako: „Aš visada būsiu dėkinga savo mamai. Ji man laiku suteikė būtiną supratimą apie seksą. Nors tada varžydavausi, kai ji man kalbėdavo apie tai, dabar matau naudą to, ko mama mane mokė.“
Iniobong pridūrė: „Visuomet džiaugiuosi, kai atsimenu ir mąstau apie tai, ką mama davė man tinkamai mokydama apie seksą. Tai buvo gyvybiškai svarbios pamokos man bręstant. Aš pasižadu lygiai taip pat mokyti savo vaikus.“
Devyniolikmetis Kunle pasakė: „Mano tėvai padėjo man nepasiduoti pasaulio moterų nepadoriems pasiūlymams. Jeigu jie nebūtų manęs mokę, būčiau puolęs į nuodėmę. Visada būsiu dėkingas už tai, ką jie man davė.“
Kristijana pasakė: „Man labai daug naudos davė tai, kad kalbėdavausi su mama apie seksą. Aš išvengiau mirtinų ligų bei nepageidaujamo nėštumo, ir galėjau parodyti gerą pavyzdį savo jaunesniems broliams bei seserims. Įgijau žmonių pagarbą, ir mano būsimasis vyras taip pat gerbs mane. Bet svarbiausia, kad turiu gerus santykius su Jehova Dievu, nes laikausi jo įsakymo.“
Anksčiau paminėtoji Bola sako: „Turėjau klasės draugę, kuri teigė, jog seksu galima užsiimti be jokių santuokinių įsipareigojimų. Jai tai buvo pramoga. Tačiau ji nebematė jokios pramogos, kai tapo nėščia ir nebegalėjo kartu su mumis laikyti mokyklos baigiamųjų egzaminų. Jeigu nebūčiau turėjusi gero tėvo, kuris rūpinosi manimi, gal būčiau patyrusi tokį pat vargą kaip ji.“
Kokia palaima, kai krikščionys tėvai padeda savo vaikams tapti ‛išmintingais išgelbėjimui’ šiame dėl sekso pamišusiame pasaulyje! (2 Timotiejui 3:15, NTP) Biblija pagrįsti jų pamokymai yra kaip brangus vėrinys, papuošiantis vaikus Dievo akyse (Patarlių 1:8, 9, Brb red.). Vaikai jaučiasi saugūs, o tėvai patiria didelį pasitenkinimą. Vienas afrikietis tėvas, nuolat besistengiantis palaikyti artimą ryšį su savo paaugliais, pasakė: „Mes turime dvasios ramybę. Esame įsitikinę, kad mūsų vaikai žino, kas patinka Jehovai; jų negali suklaidinti pašaliniai. Mes tikri, kad jie nedarys to, kas sukeltų skausmą šeimai. Aš dėkoju Jehovai, kad jie pateisina mūsų pasitikėjimą.“
[Išnaša]
a Išleido Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc.
[Iliustracija 10 puslapyje]
Krikščionys jaunuoliai, gaunantys iš savo tėvų Biblija pagrįstų pamokymų, gali atmesti kitų jaunuolių prasimanymus