Tikrasis teisingumas — kada ir kaip?

NEKALTASIS neturi dėl ko bijoti tikrojo teisingumo. Žinoma, piliečiai beveik visur pagrįstai jaučiasi dėkingi, jei jų šalyje yra teisinė sistema, kuri stengiasi užtikrinti teisingumą. Tokia sistema tai įstatymų tinklas, policijos pajėgos bei teismai teisingumui vykdyti. Tikrieji krikščionys gerbia savo šalies teisminę sistemą ir laikosi Biblijos perspėjimo ‛būti klusniems viešajai valdžiai’ (Romiečiams 13:1-7).

Tačiau įvairiose šalyse teisminėse sistemose padaroma žalingų bei gluminančių klaidų.a Užuot nuteisus kaltąjį ir išteisinus teisųjį, kartais nekalti žmonės nubaudžiami už nusikaltimus, kurių jie nepadarė. Kiti asmenys prabūna daug metų kalėjime ir išleidžiami prieš baigiantis bausmės laikui, labai suabejojus, ar jie buvo kalti ir ar jų nubaudimas buvo teisėtas. Taigi daugelis klausia, ar kada nors tikrasis teisingumas bus prieinamas visiems? Jei taip, — kada ir kaip? Kam patikėtume apginti nekaltuosius? Ir kokia viltis yra neteisybės aukoms?

Netobula teisėtvarka

Devintajame dešimtmetyje Vokietija buvo liudininkė „vieno iš pokario laikotarpiu sensacingiausių teisminių procesų“, kurio metu motina buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos už dviejų savo dukterų nužudymą. Tačiau po keleto metų įkalčius prieš ją peržiūrėjo ir ją paleido laukti kito bylos nagrinėjimo. Laikraštis Die Zeit 1995-aisiais pranešė, kad ankstesnis teismo sprendimas „gali pasirodyti esąs teisminė klaida“. Iki tol ši moteris praleido kalėjime devynerius metus, nerimstant abejonėms, ar ji kalta, ar ne.

Vieną 1974-ųjų lapkričio vakarą Birmingamo (Anglija) miesto centrą sudrebino dviejų bombų sprogimas, nusinešęs 21 žmogaus gyvybę. Tai buvo įvykis, kurio „Birmingame niekas niekada neužmirš“, — rašė Krisas Mulenas, parlamento narys. Vėliau „už didžiausią žmogžudystę Britanijos istorijoje buvo nuteisti šeši nekalti žmonės“. Po to jiems paskelbtą nuosprendį anuliavo, bet tik tada, kai tie žmonės 16 metų praleido už grotų!

Advokatas Kenas Krispenas pranešė apie bylą, kuri „ypač prikaustė visuomenės dėmesį ir kuriai neprilygo jokia kita byla Australijos teisminės istorijos metraščiuose“. Kai viena šeima stovyklavo netoli Ajers Roko, netikėtai pradingo ir niekada nebebuvo surastas jų kūdikis. Motina buvo apkaltinta žmogžudyste ir nuteista kalėti iki gyvos galvos. 1987-aisiais, po daugiau kaip trejų metų įkalinimo, atlikus oficialų tyrinėjimą paaiškėjo, jog turimų įrodymų nepakako pripažinti ją kalta. Moteris buvo paleista, ir bausmė dovanota.

1986 metais buvo nužudyta 18-metė moteris, gyvenusi Jungtinių Valstijų pietuose. Apkaltino ir myriop nuteisė vieną vidutinio amžiaus vyrą. Jis praleido mirtininkų kameroje šešerius metus, kol buvo nustatyta, kad prie nusikaltimo vyriškis visai neprisidėjo.

Ar šie reti pavyzdžiai yra teisminės klaidos? Dovydas Rudovskis iš Pensilvanijos universiteto Teisės fakulteto pastebi: „Teisminėje sistemoje praleidau apie 25 metus ir mačiau daugybę atvejų. Galiu pasakyti, kad iš nuteistųjų maždaug nuo 5 iki 10% iš tiesų nekalti...“ Krispenas užduoda jaudinantį klausimą: „Gal yra ir kitų nekaltų žmonių, beviltiškai laikomų kalėjimo kamerose?“ Kaip įmanomos tokios baisios klaidos?

Žmonių teisminė sistema, atspindinti žmogiškąsias silpnybes

Britų apeliacinis teismas 1991 metais pabrėžė: „Jokia žmogaus sukurta sistema negali būti tobula.“ Teisminė sistema gali būti teisinga ir patikima tiktai tiek, kiek teisingi ir patikimi žmonės, kurie ją sukūrė ir taiko. Žmonės linkę klysti, apgaudinėti bei turėti išankstinį nusistatymą. Vadinasi, nereikėtų stebėtis, kad žmonių teisminės sistemos pasižymi kaip tik tokiais trūkumais. Apsvarstykime dar kai ką.

Pasak teisėjo Rolfo Benderio iš Vokietijos, 95 procentų visų kriminalinių bylų įkalčius nulemia liudytojų parodymai. Bet ar tokie liudytojai teisme visada patikimi? Teisėjas Benderis mano, kad ne. Jo nuomone, pusė liudytojų, stojančių prieš teismą, kalba netiesą. Panašiai pastebėjo ir Berntas Šunemanas, Miuncheno (Vokietija) universiteto baudžiamosios teisės profesorius. Interviu laikraščiui Die Zeit Šunemanas patvirtino liudytojų parodymus esant pagrindine, nors ir nepatikima, įrodymų forma. „Sakyčiau, jog tipiška teismo klaidų priežastis yra ta, kad teisėjas pasikliauja nepatikimais liudytojų parodymais.“

Liudytojai yra linkę klysti; policija taip pat. Ypač po nusikaltimų, sukeliančių visuomenės pasipiktinimą, policijai daromas spaudimas suimti kaltuosius. Tokiomis aplinkybėmis kai kurie policininkai pasiduoda pagundai suklastoti įkalčius arba priversti įtariamąjį prisipažinti. Kai šeši vyrai, apkaltinti dėl bombų sprogimo Birmingame, buvo paleisti, britų laikraštis The Independent sudomino antrašte: „Dėl nuosprendžio šešetui kalta korumpuota policija“. Pagal The Times: „Policija, siekdama suklaidinti, davė neteisingus parodymus, susimokė, apgaudinėjo.“

Kai kuriais atvejais dėl išankstinio nusistatymo policija bei visuomenė gali įtarti asmenis, priklausančius tam tikrai rasei, religijai ar tautybei. Kaip pastebi U.S.News & World Report, tada išaiškinant nusikaltimą gali būti pereita nuo „proto prie rasizmo“.

Kai bylos patenka į teismą, sprendimui gali turėti įtakos ne tik liudytojų parodymai, bet ir moksliniai duomenys. Tobulėjant ekspertizei, teisėjas arba prisiekusieji gali būti skatinami priimti kaltinantį arba išteisinantį sprendimą, remdamiesi balistika arba tapatybės nustatymu pagal pirštų atspaudus, rašyseną, kraujo grupę, plaukų spalvą, audinio daleles arba DNR pavyzdžius. Vienas teisininkas pastebėjo, kad teismai susiduria su „daugybe mokslininkų, aprašinėjančių gluminančio painumo procedūras“.

Be to, žurnalas Nature pažymi, kad ne visi mokslininkai sutinka su teismo ekspertizės įkalčių aiškinimu. „Tarp teismo ekspertų galimi rimti nesutarimai.“ Apgailėtina, kad „dėl klaidingų teismo ekspertizės įkalčių jau daugelis buvo neteisingai nuteisti“.

Kur begyventume, visos šiuo metu veikiančios teisminės sistemos atspindi žmonių trūkumus. Taigi kam galime patikėti nekaltųjų apsaugą? Ar įmanoma tikėtis, kad kada nors įsigalės tikras teisingumas? Ir kokia yra viltis teisminių klaidų aukoms?

„Aš, Viešpats, mėgstu teisingumą“

Jei tu ar tavo šeimos narys buvo teisminės klaidos auka, Jehova Dievas ir jo Sūnus Jėzus supranta, ką išgyveni. Siaubingiausia visų laikų neteisybė — tai mirties bausmė, įvykdyta Kristui ant kančių stulpo. Apaštalas Petras paaiškina mums, kad Jėzus „nepadarė nuodėmės“. Nepaisant to, jis buvo apkaltintas melagingų liudytojų, pripažintas kaltu ir nubaustas mirtimi (1 Petro 2:22; Mato 26:3, 4, 59-62).

Įsivaizduok, kaip turėjo jaustis Jehova dėl tokio blogo elgesio su jo Sūnumi! Teisingumas yra viena pagrindinių Jehovos savybių. Biblijoje sakoma: „Visi jo keliai pilni teisybės“ (Pakartoto Įstatymo 32:4; Psalmių 32:5).

Jehova davė Izraeliui ypatingą teisminę sistemą. Neišaiškintos žmogžudystės atveju už mirtį buvo permaldaujama auka. Teisėjai nebuvo spaudžiami išaiškinti kiekvieną nusikaltimą, kad nebūtų rizikuojama nuteisti nekaltą asmenį. Niekas negalėjo apkaltinti nužudymu remiantis netiesioginiais ar moksliniais įrodymais; buvo reikalingi bent du įvykį mačiusieji liudytojai (Pakartoto Įstatymo 17:6; 21:1-9). Šie pavyzdžiai rodo aukštus Jehovos reikalavimus ir troškimą, kad teisingumas būtų vykdomas tinkamai. Iš tikrųjų jis sako: „Aš, Viešpats, mėgstu teisingumą“ (Izaijo 61:8, Brb red.).

Žinoma, Izraelio teisminė sistema buvo rankose netobulų žmonių, panašių į mus. Būdavo atvejų, kai įstatymą taikydavo neteisingai. Karalius Saliamonas rašė: „Jei matai spaudžiamą vargšą ir teisingumo bei tiesos iškraipymą krašte, nesistebėk“ (Ekleziasto 5:7, Brb red.).

Jehova galėjo atitaisyti jo Sūnui padarytą neteisybę. Tas neabejotinas faktas sustiprino Jėzų, kuris „vietoj sau priderančių džiaugsmų... iškentėjo kryžių [„kančių stulpą“, NW]“. Panašiai džiaugsminga perspektyva gyventi žemės rojuje, valdant Mesijui ir vyraujant tikrajam teisingumui, sustiprina mus iškęsti neteisybę, apie kurią girdime ar net patiriame šioje senoje sistemoje. Nėra skriaudos, arba žalos, kurios Jehova negalėtų atitaisyti jam tinkamu laiku. Net praradusieji savo gyvybes dėl teisminės klaidos gali būti prikelti (Žydams 12:2; Apaštalų darbai 24:15).

Jei kenčiame kaip neteisybės aukos, turėtume būti dėkingi, kad daugumoje teisminių sistemų yra įstatymo numatytos priemonės, įgalinančios mus pataisyti padėtį. Krikščionys gali jomis pasinaudoti. Tačiau jie neužmiršta šio fakto: netobulos teisminės sistemos yra atspindys žmonių visuomenės, kuriai reikia esminių pertvarkymų. Tai netrukus įvykdys Dievo ranka.

Jehova greit padarys galą šiai neteisingai daiktų sistemai ir pakeis ją naująja, kurioje ‛gyvens teisybė’. Galime visiškai pasitikėti, kad tada mūsų Kūrėjas vykdys teisingumą per savo Mesijiškąjį Karalių Jėzų Kristų. Tikrasis teisingumas visiems jau čia pat! Kokie dėkingi galime būti už šią perspektyvą (2 Petro 3:13).

[Išnaša]

[Anotacija 27 puslapyje]

Netobulos teisminės sistemos yra atspindys korumpuotos vyriausybės, nuvertėjusios religijos bei nedorovingos komercijos — žmonių visuomenės, kuriai reikia esminių pertvarkymų.

[Rėmelis 28 puslapyje]

Paguoda iš Šventojo Rašto

1952-ųjų lapkritį Derikas Bentlis ir Kristoferis Kreigas įsilaužė į sandėlį Kroidone, netoli Londono (Anglija). Bentliui buvo 19, o Kreigui 16 metų. Atvyko policija; Kreigas šovė ir nužudė vieną policininką. Jis praleido kalėjime devynerius metus, o Bentlis 1953-iųjų sausį buvo pakartas už žmogžudystę.

Bentlio sesuo Airis 40 metų stengėsi, kad jos brolį pripažintų nekaltu dėl žmogžudystės, nes jis jos neįvykdė. 1993-iaisiais aukščiausioji valdžia pranešė apie nuosprendžio anuliavimą ir pripažino, kad Derikas Bentlis tikrai neturėjo būti pakartas. Airis Bentli apie šį atvejį knygoje Let Him Have Justice rašė:

„Maždaug prieš metus iki lemtingo šūvio gatvėje jis sutiko Jehovos Liudytoją... Sesuo Lein gyveno netoli mūsų, Fiervjū gatvėje; ji pasikvietė Deriką į namus paklausyti Biblijos pasakojimų. ... Buvo puiku, kad sesuo Lein turėjo Biblijos pasakojimų, įrašytų plokštelėse, ir jas paskolino [mat Derikas buvo prastas skaitytojas]. ... Jis pareidavo ir pasakodavo man, ką ji jam kalbėjusi, pavyzdžiui, kad po mirties mes vėl visi sugrįšime gyventi.“

Prieš nuosprendžio įvykdymą Airis Bentli aplankė savo brolį mirtininkų kameroje. Kaip jis jautėsi? „Tai, ką pasakojo sesuo Lein, padėjo jam nepalūžti tas likusias paskutiniąsias dienas“ [kursyvas mūsų].

Jei patiriate sunkumų dėl teisminių klaidų, jums padėtų Biblijos tiesų skaitymas bei apmąstymas. Tai gali labai paguosti, nes Jehova Dievas yra „gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte“ (2 Korintiečiams 1:3, 4).

[Iliustracija 29 puslapyje]

Siaubingiausia neteisybė buvo mirties bausmės įvykdymas Kristui