Meilė nugali netinkamą pavydą

„Meilė nepavyduliauja“ (1 KORINTIEČIAMS 13:4, NTP).

1, 2. a) Ką Jėzus pasakė savo mokiniams apie meilę? b) Ar įmanoma mylėti ir kartu pavydėti, ir kodėl tu taip atsakai?

MEILĖ yra skiriamoji tikrosios krikščionybės žymė. „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“, — pasakė Jėzus Kristus (Jono 13:35). Apaštalas Paulius buvo įkvėptas paaiškinti, kokį poveikį turi meilė krikščionių santykiams. Tarp kitų dalykų jis nurodė: „Meilė nepavyduliauja“ (1 Korintiečiams 13:4, NTP).

² Rašydamas šiuos žodžius, Paulius turėjo omenyje netinkamą pavydą. Antraip jis nebūtų galėjęs pasakyti tam pačiam susirinkimui: „Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu“ (2 Korintiečiams 11:2). Jo „Dievo pavydas“ kilo dėl vyrų, kurie darė gadinančią įtaką tame susirinkime. Tai paskatino Paulių parašyti Korinto krikščionims antrąjį įkvėptą laišką, kuriame buvo daug meilingų patarimų (2 Korintiečiams 11:3–5).

Pavydas tarp krikščionių

3. Kaip tarp Korinto krikščionių kilo problema, susijusi su pavydu?

³ Paulius savo pirmajame laiške korintiečiams turėjo išspręsti problemą, trukdančią šiems naujiems krikščionims sugyventi vienas su kitu. Jie iškeldavo tam tikrus žmones ‛vieno labui pūsdamiesi prieš kitą’. To pasekmė buvo susiskaldymai susirinkime, kai įvairūs žmonės ėmė sakyti: „Aš esu Pauliaus“, „aš — Apolo“, „aš — Kefo“ (1 Korintiečiams 1:12; 4:6, NTP). Šventosios dvasios vadovaujamas, Paulius galėjo nustatyti tos problemos priežastį. Korintiečiai elgėsi kaip mąstantieji kūniškai, ne kaip „dvasios žmonės“. Todėl Paulius rašė: „Esate kūniški. Jeigu tarp jūsų viešpatauja pavydas ir nesantaika, — argi nesate kūniški, argi nesielgiate grynai žmogiškai?“ (1 Korintiečiams 3:1–3).

4. Kokį pavyzdį panaudojo Paulius, kad padėtų savo broliams susidaryti teisingą požiūrį vienas į kitą, ir ko mes galime išmokti iš to?

⁴ Paulius padėjo korintiečiams susidaryti teisingą požiūrį į įvairių žmonių susirinkime talentus bei gabumus. Jis paklausė: „Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi, lyg nebūtum gavęs?“ (1 Korintiečiams 4:7). 1 Korintiečiams, 12-ame skyriuje, Paulius paaiškino, kad susirinkimo nariai yra lyg skirtingi žmogaus kūno nariai, tokie kaip ranka, akis ar ausis. Jis pabrėžė, jog Dievas sukūrė kūno narius taip, kad jie rūpintųsi vieni kitais. Paulius taip pat rašė: „Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai“ (1 Korintiečiams 12:26). Visi Dievo tarnai turi šiandieną pritaikyti šį principą tarpusavio santykiuose. Užuot pavyduliavę kam nors dėl jo paskyrimo ar pasiekimų Dievo tarnyboje, mes turime džiaugtis su juo.

5. Kas paaiškėja iš žodžių Jokūbo 4:5 (NW) ir kaip Rašte pabrėžiamas šių žodžių teisingumas?

⁵ Žinoma, tai lengviau pasakyti negu padaryti. Biblijos rašytojas Jokūbas primena mums, kad „polinkis pavydėti“ būdingas kiekvienam nuodėmingam žmogui (Jokūbo 4:5, NW). Pirmąkart žmogų ištiko mirtis todėl, kad Kainas pasidavė netinkamam pavydui. Filistinai persekiojo Izaoką todėl, kad pavydėjo jo didėjančios gerovės. Rachelė pavydėjo savo seseriai, kad ji vaisinga vaikais. Jokūbo sūnūs pavydėjo palankumo, rodomo jų jaunesniajam broliui Juozapui. Marija, matyt, pavydėjo savo neizraelitei brolienei. Korė, Datanas ir Abironas iš pavydo surengė sąmokslą prieš Mozę ir Aaroną. Karalius Saulius pradėjo pavydėti Dovydui karinės sėkmės. Be abejo, pavydas taip pat buvo veiksnys, vertęs Jėzaus mokinius ne kartą ginčytis, kuris iš jų didžiausias. Faktas, kad nė vienas netobulas žmogus nėra be nuodėmingo „polinkio pavydėti“ (Pradžios 4:4–8; 26:14; 30:1; 37:11; Skaičių 12:1, 2; 16:1–3; Psalmių 105:16; 1 Samuelio 18:7–9; Mato 20:21, 24; Morkaus 9:33, 34; Luko 22:24).

Susirinkime

6. Kaip gali vyresnieji kontroliuoti polinkį pavydėti?

⁶ Visi krikščionys turi saugotis netinkamo pavydo. Tai liečia ir vyresniųjų, paskirtų rūpintis Dievo tautos susirinkimais, korporacijas. Jei vyresnysis yra kuklios dvasios, jis nemėgins ambicingai pranokti kitų. Kita vertus, jei kuris nors vyresnysis yra labai gabus organizatorius ar viešasis oratorius, kiti džiaugsis tuo kaip palaima susirinkimui (Romiečiams 12:15, 16). Kuris nors brolis gali daryti didelę pažangą parodydamas, kad ugdo Dievo dvasios vaisius savo gyvenime. Svarstydami jo tinkamumą, vyresnieji turi būti atsargūs ir neišpūsti kai kurių nedidelių jo trūkumų kaip pateisinamos priežasties nerekomenduoti jo į tarnybinius padėjėjus ar vyresniuosius. Tai parodytų meilės ir supratingumo trūkumą.

7. Kokia problema gali kilti, jei krikščionis gauna kokią nors teokratinę užduotį?

⁷ Jei kas nors gauna teokratinę užduotį ar dvasinį palaiminimą, kiti susirinkime turi sergėtis pavyduliauti. Pavyzdžiui, kuri nors gabi sesuo gali būti dažniau negu kita skiriama dalyvauti krikščionių sueigų demonstracijose. Tai gali sukelti kai kurių seserų pavydą. Panaši problema galbūt iškilo Evodijai ir Sintichei iš Filipų susirinkimo. Tokioms šiuolaikinėms moterims galbūt reikia malonaus vyresniųjų paskatinimo būti nuolankioms ir „būti vienos minties Viešpatyje“ (Filipiečiams 2:2, 3; 4:2, 3).

8. Kokius nuodėmingus veiksmus gali sukelti pavydas?

⁸ Galbūt kuris nors krikščionis žino praeityje padarytą nusižengimą asmens, kuris dabar yra palaimintas privilegijomis susirinkime (Jokūbo 3:2). Iš pavydo galima susigundyti papasakoti kitiems apie tai ir sukelti abejonę dėl šito asmens paskyrimo susirinkime. Tai būtų priešinga meilei, kuri „uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Pavydžios šnekos gali suardyti taiką susirinkime. „Jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavyduliavimą ir savanaudiškumą, — perspėjo mokinys Jokūbas, — tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai. Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas“ (Jokūbo 3:14, 15).

Savo šeimoje

9. Kaip gali sutuoktiniai kontroliuoti pavydo jausmus?

⁹ Daug santuokų išyra dėl netinkamo pavydo. Rodyti pasitikėjimo santuokiniu partneriu trūkumą nėra meilinga (1 Korintiečiams 13:7). Kita vertus, vienas iš sutuoktinių gali būti nejautrus antrojo pavydo jausmams. Pavyzdžiui, žmona gali pasidaryti pavydi todėl, kad jos vyras skiria dėmesį kam nors dar iš priešingos lyties. Arba vyras gali tapti pavydus, nes jo žmona praleidžia daug laiko rūpindamasi vargstančiu giminaičiu. Trikdomi tokių jausmų, sutuoktiniai gali tylėti ir reikšti savo nusivylimą tokiais būdais, kad problemą dar pasunkina. Bet pavydintis(-ti) sutuoktinis(-ė) turi bendrauti ir atverti savo jausmus. Savo ruožtu antrasis sutuoktinis turi parodyti supratimą ir patikinti jį ar ją dėl savo meilės (Efeziečiams 5:28, 29). Galbūt jie abudu turi malšinti pavydo jausmus vengdami situacijų, dėl kurių jie kyla. Kartais krikščionis prižiūrėtojas galbūt turi padėti savo žmonai suprasti, kad jis skiria ribotą tinkamą dėmesį kitos lyties asmenims atlikdamas savo pareigas kaip Dievo kaimenės ganytojas (Izaijo 32:2). Žinoma, vyresnysis turi būti atsargus, kad niekada nesuteiktų rimto pagrindo pavydui. Jis turi išlaikyti pusiausvyrą ir būti tikras, kad skiria laiko stiprinti savo paties santuokinius ryšius (1 Timotiejui 3:5; 5:1, 2).

10. Kaip gali tėvai padėti savo vaikams įveikti pavydo jausmus?

¹⁰ Tėvai taip pat privalo padėti savo vaikams suprasti, kas yra netinkamas pavydas. Vaikai tankiai įsivelia į kivirčus, virstančius peštynėmis. Dažnai pradinė priežastis būna pavydas. Kadangi kiekvienas vaikas yra savitas, su jais negalima elgtis vienodai. Be to, vaikams reikia suprasti, kad kiekvienas iš jų turi skirtingas stipriąsias ir silpnąsias savybes. Jei vienas vaikas visada skatinamas elgtis taip gerai kaip kitas vaikas, tai gali išugdyti pirmajam pavydą, o antrajam — išdidumą. Todėl tėvai turi mokyti vaikus vertinti savo pažangą pagal pavyzdžius Dievo Žodyje, o ne rungtyniaujant vienas su kitu. Biblijoje sakoma: „Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų [„nerungtyniaukime vieni su kitais“, NW], nepavydėkime vieni kitiems.“ Geriau „tegul kiekvienas ištiria savo darbą ir tuomet galės didžiuotis pats sau, nesilygindamas su kitu“ (Galatams 5:26; 6:4). Visų svarbiausia, krikščionys tėvai turi padėti savo vaikams reguliariu Biblijos studijavimu, išsamiai nušviesdami gerus ir blogus pavyzdžius, pateiktus Dievo Žodyje (2 Timotiejui 3:15).

Pavyzdžiai, kaip įveikiamas pavydas

11. Kaip Mozė parodė puikų pavyzdį savo požiūriu į pavydą?

¹¹ Skirtingai nuo valdžios ištroškusių šio pasaulio vadovų, „Mošė buvo romiausias vyras iš visų žmonių, gyvenusių žemėje“ (Skaičių 12:3). Kai vadovauti izraelitams pasidarė per sunki našta vienam Mozei, Jehova davė savo dvasios 70 kitų izraelitų įgalindamas juos padėti Mozei. Kai du iš šių vyrų pradėjo veikti kaip pranašai, Jozuė pamanė, jog tai netinkamai atitraukia nuo Mozės vadovavimo. Jozuė norėjo uždrausti tiems vyrams, bet Mozė nuolankiai įtikinėjo: „Kam pavydi dėl manęs? Kadgi visa tauta pranašautų ir kad Viešpats jiems duotų savo Dvasios!“ (Skaičių 11:29). Taip, Mozė būdavo laimingas, kai kiti gaudavo tarnybines privilegijas. Jis nebuvo pavydus ir nenorėjo garbės sau.

12. Kas įgalino Jonatą vengti pavydo jausmų?

¹² Puikų pavyzdį, kaip meilė nugali galimus netinkamus pavydo jausmus, parodė Jonatas, izraelitų karaliaus Sauliaus sūnus. Jonatui pirmajam priklausė paveldėti savo tėvo sostą, bet būsimuoju karaliumi Jehova išsirinko Dovydą, Jesės sūnų. Jonato vietoje daugelis būtų pavydėję Dovydui ir žvelgę į jį kaip į varžovą. Tačiau Jonato meilė Dovydui apsaugojo, kad toks jausmas jo neužvaldytų. Sužinojęs apie Jonato mirtį, Dovydas pasakė: „Skaudu man dėl tavęs, tu, mano broli Jonate! Kaipgi mielas tu man buvai! Meilesnė už moterų meilę man buvo tavo meilė“ (2 Samuelio 1:26).

Žymiausi pavyzdžiai

13. Kas yra geriausias pavyzdys sprendžiant klausimą apie pavydą ir kodėl?

¹³ Jehova Dievas yra žymiausias pavyzdys asmens, kuris įveikia net tinkamą pavydą. Jis tobulai kontroliuoja tokius jausmus. Kiekvienas stiprus Dievo pavydo pasireiškimas derinasi su jo meile, teisingumu ir išmintimi (Izaijo 42:13, 14).

14. Kokį pavyzdį, priešingą negu Šėtonas, paliko Jėzus?

¹⁴ Kitas didelis pavyzdys, rodantis, kaip įveikti pavydą, yra Dievo mylimas Sūnus, Jėzus Kristus. „Būdamas dieviškos prigimties“, Jėzus „nesisavino lygių teisių su Dievu“ (Filipiečiams 2:6, ŠvR). Koks didelis skirtumas palyginus su tuo keliu, kurį pasirinko garbėtroška angelas, tapęs Šėtonu Velniu! Kaip ir „Babelės karalius“, Šėtonas pavydžiai geidė „prilygti Aukščiausiam“ pasidarydamas dievu, priešišku Jehovai (Izaijo 14:4, 14, ŠvR; 2 Korintiečiams 4:4). Šėtonas net bandė Jėzų, kad jis ‛parpuolęs pagarbintų’ jį (Mato 4:9). Bet niekas negalėjo nukreipti Jėzaus nuo nuolankaus paklusnumo Jehovos suverenumui kelio. Priešingai negu Šėtonas, Jėzus „apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.“ Jėzus palaikė savo Tėvo valdymo teisėtumą visiškai atsisakydamas Velnio išdidumo bei pavydo kelio. Dėl Jėzaus ištikimybės „Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: Jėzus Kristus yra Viešpats!“ (Filipiečiams 2:7–11).

Įveikti savo pavydą

15. Kodėl turime būti atsargūs ir pažaboti pavydo jausmus?

¹⁵ Skirtingai nuo Dievo ir Kristaus, krikščionys yra netobuli. Būdami nuodėmingi, kartais jie gali veikti skatinami nuodėmingo pavydo. Todėl užuot leidę pavydui skatinti mus kritikuoti bendratikius dėl kai kurių nedidelių trūkumų ar įsivaizduojamų blogybių, svarbu, kad apmąstytume šiuos įkvėptus žodžius: „Nebūk per daug teisus ir nebūk per daug išmintingas, kad nepražudytumei savęs“ (Ekleziasto 7:16).

16. Koks puikus patarimas pavydo klausimu buvo duotas viename sename šio žurnalo numeryje?

¹⁶ Apie pavydą Sargybos bokšto 1911 metų kovo 15 d. numeryje buvo perspėta: „Nors mes ir turime būti labai uolūs, labai atsidavę Viešpaties reikalui, tačiau privalome būti visiškai tikri, kad kito krikščionio tam tikras silpnumas nėra tik asmeninis dalykas, į kurį kiti neprivalo kištis; ir turime apsvarstyti, esame ar nesame ‛besikišantys į svetimus reikalus’. Po to mes taip pat turime apsvarstyti, ar būtų tinkama įtraukti į šį reikalą vyresniuosius ir ar mūsų pareiga eiti pas juos. Mes visi turime būti labai uolūs dėl Viešpaties reikalo ir Viešpaties darbo, bet reikia būti ypač atsargiems, kad tai nebūtų neigiama savybė, ... kitaip tariant, turime būti visiškai tikri, kad tai yra ne pavydas kitam, bet uolumas dėl kito žmogaus, jo interesų, jo didžiausios gerovės“ (1 Petro 4:15, ŠvR).

17. Kaip galime išvengti nuodėmingų pavydo veiksmų?

¹⁷ Kaip galime mes, krikščionys, vengti išdidumo ir pavydo? Tai pasiekiama leidžiant Dievo šventajai dvasiai laisvai veikti mūsų gyvenime. Pavyzdžiui, mums reikia melsti Dievo dvasios ir pagalbos, kad rodytume jos gerus vaisius (Luko 11:13). Mums reikia lankyti krikščionių sueigas, prasidedančias malda, turinčias Dievo dvasią ir palaiminimą. Be to, mums reikia studijuoti Bibliją; ji yra Dievo įkvėpta (2 Timotiejui 3:16). Ir mums reikia dalyvauti Karalystės skelbimo darbe, kuris atliekamas Jehovos šventosios dvasios galia (Apaštalų darbai 1:8). Padėti bendrakrikščionims, prislėgtiems kokių nors sunkių išgyvenimų, — tai dar vienas būdas pasiduoti geram Dievo dvasios poveikiui (Izaijo 57:15; 1 Jono 3:15–17). Uoliai vykdydami visus šiuos krikščionių įsipareigojimus, mes galėsime apsisaugoti nuo nuodėmingo įpročio pavyduliauti, nes Dievo Žodis sako: „Gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams“ (Galatams 5:16).

18. Kodėl mes ne visada turėsime kovoti su netinkamais pavydo jausmais?

¹⁸ Meilė yra pirmoji Dievo šventosios dvasios vaisių sąraše (Galatams 5:22, 23). Jei rodysime meilę, ji padės mums kontroliuoti nuodėmingus polinkius dabar. O kaip ateityje? Milijonai Jehovos tarnų turi viltį gyventi būsimame žemės Rojuje, kuriame jie gali tikėtis pakilti iki žmogiško tobulumo. Tame naujajame pasaulyje vyraus meilė ir nė vienam nebereikės būti užvaldytam netinkamų pavydo jausmų, nes „pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę“ (Romiečiams 8:21).

Punktai apmąstymui

◻ Kokį pavyzdį panaudojo Paulius, kad padėtų neutralizuoti pavydo jausmus?

◻ Kaip gali pavydas suardyti taiką susirinkime?

◻ Kaip gali tėvai išmokyti savo vaikus įveikti pavydą?

◻ Kaip mes galime išvengti nuodėmingų pavydo veiksmų?

[Iliustracija 26 puslapyje]

Neleisk pavydui suardyti taikos susirinkime

[Iliustracija 27 puslapyje]

Tėvai gali išmokyti savo vaikus įveikti pavydo jausmus