Senti drauge

1, 2. a) Kokie pasikeitimai vyksta artėjant senatvei? b) Kaip dievobaimingi Biblijos laikų žmonės būdami senyvo amžiaus rado pasitenkinimą?

MUMS senstant vyksta daug pasikeitimų. Dėl fizinio silpnumo tampame nebe tokie energingi. Pažvelgę į veidrodį, matome naujas raukšles ir palaipsniui žylančius ar netgi slenkančius plaukus. Galbūt jaučiame, kad šiek tiek susilpnėjo atmintis. Nauji santykiai formuojasi, kai vaikai sukuria savo šeimas ir kai atsiranda vaikaičiai. Kai kuriems įprastą gyvenimo tvarką pakeičia pasitraukimas iš pasaulietiško darbo.

² Iš tiesų senyvas amžius gali būti išbandymų metas (Ekleziasto 12:1-8). Bet pagalvokime apie Dievo tarnus bibliniais laikais. Nors juos galiausiai nugalėjo mirtis, jie įgijo išminties ir supratimo, o tai jiems senstant teikė didelį pasitenkinimą (Pradžios 25:8; 35:29; Jobo 12:12, ŠvR; 42:17, ŠvR). Kaip jie galėjo būti laimingi, nors ir seno? Be abejo, jie galėjo dėl to, kad gyveno pagal principus, kuriuos šiandien randame užrašytus Biblijoje (Psalmių 118:105; 2 Timotiejui 3:16, 17).

3. Kokį patarimą davė Paulius pagyvenusiems vyrams ir moterims?

³ Savo laiške Titui apaštalas Paulius davė naudingus nurodymus tiems, kurie sensta. Jis rašė: „Kad senieji būtų blaivūs [„saikingi savo įpročiais“, NW], pagarbos verti, santūrūs, sveiki tikėjimu, meile, ištverme; kad taip pat senosios laikytųsi, kaip pritinka šventą tarnybą einančioms, kad jos nebūtų apkalbinėtojos, nė besaikio vyno gėrimo pavergtos, kad jos mokytų gera“ (Titui 2:2, 3, NTP). Šių žodžių laikymasis gali padėti tau įveikti iškylančius sunkumus senstant.

PRISITAIKYK, KAI TAVO VAIKAI DAROSI SAVARANKIŠKI

4, 5. Kaip reaguoja daugelis tėvų, kai jų vaikai palieka namus, ir kaip kai kurie prisitaiko prie naujų aplinkybių?

⁴ Pasikeitus vaidmenims reikia prisitaikyti. To ypač reikia, kai suaugę vaikai palieka namus ir sukuria savo šeimas! Daugeliui tėvų tai pirmiausia primena, jog jie sensta. Nors tėvai ir laimingi, kad jų atžalos jau suaugę, jie dažnai nerimauja, ar padarė viską, ką galėjo, kad paruoštų vaikus savarankiškam gyvenimui. Ir jie gali pasigesti jų namuose.

⁵ Suprantama, kad tėvai nenustoja rūpinęsi savo vaikų gerove net tada, kai vaikai palieka namus. „Būčiau laiminga, jei tik galėčiau pasikalbėti su jais dažniau, kad įsitikinčiau, jog jiems gerai sekasi“, — pasakė viena motina. Vienas tėvas pasakoja: „Kai mūsų duktė paliko namus, mums buvo labai sunku. Mūsų šeimoje dėl to liko didžiulė spraga, nes mes visada viską darydavome kartu.“ Kaip šie tėvai apsiprato su tuo, kad išėjo jų vaikai? Dažniausiai rūpindamiesi kitais žmonėmis ir padėdami jiems.

6. Kas padeda turėti tinkamą požiūrį į šeimos narių tarpusavio santykius?

⁶ Kai vaikai sukuria savo šeimas, tėvų vaidmuo keičiasi. Pradžios 2:24 (ŠvR) pareiškiama: „Paliks vyras savo tėvą ir motiną ir glausis prie savo žmonos ir juodu bus vienas kūnas.“ Dievo nustatytų autoriteto ir geros tvarkos principų pripažinimas padės tėvams turėti tinkamą požiūrį į dalykus (1 Korintiečiams 11:3; 14:33, 40).

7. Kokį puikų požiūrį išsiugdė vienas tėvas, kai jo dukterys ištekėjo ir paliko namus?

⁷ Kai vienos poros dvi dukterys susituokė ir išsikėlė, ta pora jautė savo gyvenime tuštumą. Iš pradžių vyras piktindavosi savo žentais. Bet apmąstęs autoriteto principą jis suprato, jog jo dukterų vyrai dabar yra atsakingi kiekvienas už savo šeimą. Tad kai jo dukterys prašydavo patarimo, tėvas jų paklausdavo, ką mano jų vyrai, ir tada jis stengdavosi palaikyti juos, kiek tai būdavo įmanoma. Jo žentai dabar jį laiko draugu ir priima jo patarimą.

8, 9. Kaip kai kurie tėvai prisitaikė prie to, kad jų suaugę vaikai pasidarė savarankiški?

⁸ O kaip tada, jei neseniai susituokusieji, nors ir nedaro nieko priešinga Raštui, nesielgia taip, kaip tėvams atrodo geriausia? „Mes visada padedame jiems suvokti Jehovos požiūrį, — sako viena pora, turinti susituokusių vaikų, — bet jei nesutinkame su jų sprendimu, mes susitaikome su tuo ir padedame jiems bei padrąsiname juos.“

⁹ Kai kuriose Azijos šalyse kai kurioms motinoms ypač sunku susitaikyti su tuo, kad jų sūnūs tapo savarankiški. Tačiau jei jos gerbia krikščionišką tvarką bei autoritetą, jos pamato, kad nesutarimai su marčiomis sumažėja iki minimumo. Viena krikščionė mano, kad jos sūnų atsiskyrimas nuo šeimos buvo „vis didėjančio dėkingumo priežastis“. Jai nuostabu matyti jų sugebėjimą vadovauti savo naujosioms šeimynoms. Kartu tai reiškia palengvėjimą fizinės ir psichinės naštos, kurią ji ir jos vyras turi nešti savo senatvėje.

IŠ NAUJO STIPRINTI SAVO SANTUOKOS RYŠIUS

10, 11. Koks Rašto patarimas padės žmonėms išvengti kai kurių senyvo amžiaus problemų?

¹⁰ Sulaukę vidutinio amžiaus, žmonės elgiasi įvairiai. Kai kurie vyrai, norėdami atrodyti jaunesni, ima kitaip rengtis. Daugelis moterų nerimauja dėl pokyčių, vykstančių klimakso metu. Gaila, kad kai kurie vidutinio amžiaus asmenys sukelia savo sutuoktinių apmaudą ir pavydą flirtuodami su jaunesniais priešingos lyties asmenimis. Tačiau dievobaimingi pagyvenę vyrai yra „santūrūs“ ir sutramdo netinkamus troškimus (1 Petro 4:7). Subrendusios moterys irgi stengiasi išlaikyti savo santuokas tvirtas iš meilės savo vyrams ir troškimo įtikti Jehovai.

¹¹ Įkvėptas karalius Lemuelis užrašė pagyrimo žodžius „stropiai moteriškei“, kuri atsilygina savo vyrui „geru, o ne piktu per visas savo gyvenimo dienas“. Krikščionis vyras sugebės suprasti, kaip jo žmona stengiasi įveikti bet kokią prislėgtą emocinę būseną, kurią ji patiria būdama nebejauno amžiaus. Jo meilė skatins jį ‛girti ją’ (Patarlių 31:10, 12, 28).

12. Kaip poros gali tapti artimesnės metams bėgant?

¹² Kai buvote užimti augindami savo vaikus, jūs abu galbūt mielai atsisakydavote savo asmeninių troškimų, kad daugiau rūpintumėtės savo vaikų poreikiais. Jiems išėjus, laikas iš naujo sutelkti dėmesį į savo santuokinį gyvenimą. „Kai mano dukros paliko namus, — sako vienas sutuoktinis, — aš vėl pradėjau asistuoti savo žmonai.“ Kitas vyras sako: „Mes rūpinamės vienas kito sveikata ir primename vienas kitam, kad reikia mankštintis.“ Kad nesijaustų vieniši, jis ir jo žmona svetingai priima kitus susirinkimo narius. Taip, rūpinimasis kitais teikia palaimų. Be to, tai patinka Jehovai (Filipiečiams 2:4, NTP; Žydams 13:2, 16).

13. Kiek atvirumas ir nuoširdumas yra svarbus porai senstant?

¹³ Neleisk atsirasti bendravimo spragoms tarp tavęs ir tavo sutuoktinio. Kalbėkitės atvirai (Patarlių 17:27, ŠvR). „Mes geriau suprantame vienas kitą, kai esame rūpestingi ir atidūs“, — sako vienas vyras. Jo žmona sutinka su tuo sakydama: „Sendami mes pajutome malonumą kartu gerti arbatą, šnekučiuotis ir bendradarbiauti vienas su kitu.“ Atvirumas ir nuoširdumas gali padėti sutvirtinti tavo santuokos ryšį bei suteikti jam stangrumo, padedančio atremti Šėtono, santuokos griovėjo, atakas.

DŽIAUKIS SAVO VAIKAIČIAIS

14. Koks buvo akivaizdus Timotiejaus senelės įnašas auklėjant jį krikščioniu?

¹⁴ Vaikaičiai yra pagyvenusiųjų „vainikas“ (Patarlių 17:6). Bendravimas su jais gali būti tikrai malonus — pagyvinantis ir atgaivinantis. Biblijoje gerai atsiliepiama apie senelę Loidę, kuri su dukterimi Eunike savo įsitikinimus perteikė savo vaikaičiui, dar kūdikiui, Timotiejui. Šis vaikas augo žinodamas, kad ir jo motina, ir senelė vertina Biblijos tiesą (2 Timotiejui 1:5; 3:14, 15).

15. Ką vertingo seneliai gali duoti savo vaikaičiams, bet ko seneliai turėtų vengti?

¹⁵ Tad tai yra ypatinga sritis, kurioje senelių indėlis gali būti labai vertingas. Seneliai, jūs jau dalijotės savo žiniomis apie Jehovos tikslus su savo vaikais. Dabar jūs galite panašiai daryti su antrąja karta! Daugelis mažų vaikų su jauduliu klausosi, kai jų seneliai pasakoja ką nors iš Biblijos. Žinoma, jūs neturite perimti tėvo atsakomybės įdiegti Biblijos tiesas jo vaikams (Pakartoto Įstatymo 6:7). Greičiau jūs papildote tai. Tad melskitės kaip psalmininkas: „Neapleisk manęs, pasenusio, Dieve, bei pražilusio tol, kol nebūsiu Tavo galybės apsakęs vaikų vaikams ir Tavo stiprybės dar užgimsiantiems“ (Psalmių 71:18, ŠvR; 77:5, 6).

16. Kaip seneliai gali išvengti sukelti įtampą savo šeimoje?

¹⁶ Gaila, tačiau kai kurie seneliai taip lepina mažuosius, kad tarp senelių bei jų suaugusių vaikų atsiranda įtampa. Tačiau tavo nuoširdus gerumas galbūt padės tavo vaikaičiams išsipasakoti tau, kai jie nebus linkę atskleisti dalykų savo tėvams. Kartais mažieji tikisi, kad jų nuolaidūs seneliai stos su jais vienon pusėn prieš jų tėvus. Kaip tada? Būk išmintingas ir paskatink savo vaikaičius būti atvirus savo tėvams. Tu gali paaiškinti, kad tai malonu Jehovai (Efeziečiams 6:1-3). Jeigu reikia, tu gali pasisiūlyti iš anksto patarti vaiko tėvams, kaip išspręsti jo problemą. Atvirai pasakok savo vaikaičiams, ko tu metams bėgant išmokai. Tavo nuoširdumas ir atvirumas gali būti jiems naudingas.

METAMS BĖGANT, PRISITAIKYK

17. Kokį psalmininko nusistatymą turėtų imituoti pagyvenę krikščionys?

¹⁷ Metams bėgant tu pamatysi, kad nebegali daryti to, ką buvai įpratęs daryti, arba to, ką norėtum daryti. Kaip prisitaikyti prie senėjimo proceso? Mintyse tu galbūt jautiesi esąs 30-metis, bet žvilgsnis į veidrodį parodo kitokią realybę. Nenusimink. Psalmininkas maldavo Jehovos: „Neatmesk manęs senatvės metu; kai išseks mano jėgos, nepalik manęs.“ Apsispręsk laikytis psalmininko nusistatymo. Jis pasakė: „Aš nuolatos turėsiu viltį ir dauginsiu tau gyrių“ (Psalmių 70:9; 71:14, NTP).

18. Kaip subrendęs krikščionis gali vertingai išnaudoti laiką, kai nebedirba pasaulietiško darbo?

¹⁸ Daugelis ruošėsi iš anksto skirti daugiau laiko šlovinti Jehovą, kai paliks savo pasaulietišką darbą. „Aš pirma laiko planavau, ką darysiu, kai duktė baigs mokyklą, — sako vienas tėvas, dabar pensininkas. — Aš nusprendžiau, kad pradėsiu visalaikę skelbimo tarnybą, ir pardaviau savo verslo įmonę, kad būčiau laisvas daugiau tarnauti Jehovai. Aš prašiau Dievo vadovavimo.“ Jeigu tu artėji prie pensinio amžiaus, guoskis tuo, ką pareiškia mūsų Didysis Kūrėjas: „Iki [„žmogaus“, NW] senatvei aš tas pats ir iki [„jo“, NW] žilų plaukų aš nešiosiu“ (Izaijo 46:4).

19. Koks patarimas duodamas senesniesiems?

¹⁹ Išėjus į pensiją gali būti nelengva prisitaikyti. Apaštalas Paulius patarė pagyvenusiems vyrams būti „saikingiems savo įpročiais“. Tai reikalauja visapusiško susilaikymo ir nepasiduoti polinkiui ieškoti lengvo gyvenimo. Nebedirbant pasaulietiško darbo net dar labiau negu anksčiau gali prireikti nustatytos tvarkos ir savidrausmės. Tad būk užimtas, ‛visuomet pertekęs Viešpaties darbu, žinodamas, kad tavo triūsas neveltui Viešpatyje’ (1 Korintiečiams 15:58, NTP). Stenkis daugiau padėti kitiems (2 Korintiečiams 6:13). Daugelis krikščionių tai daro uoliai skelbdami gerąją naujieną tiek, kiek leidžia jų amžius. Didėjant metų naštai, būk „sveikas tikėjimu, meile, ištverme“ (Titui 2:2, NTP).

IŠTVERTI SAVO SUTUOKTINIO NETEKTĮ

20, 21. a) Kas dabartinėje daiktų sistemoje galiausiai išskiria sutuoktinių porą? b) Kaip Ona parodė puikų pavyzdį tiems, kurie neteko sutuoktinio?

²⁰ Dabartinėje daiktų sistemoje liūdnas, bet tikras faktas tas, kad sutuoktinių poras galiausiai išskiria mirtis. Netekusieji sutuoktinio krikščionys žino, kad jų mylimi žmonės dabar miega, ir yra įsitikinę, kad jie juos vėl pamatys (Jono 11:11, 25). Bet netektis vis tiek yra skausminga. Kaip vienas pasilikęs asmuo gali ištverti tokiu atveju? Ši tema išsamiau svarstoma brošiūroje „Kai miršta tavo mylimas asmuo“ (rusų k.), kurią išleido the Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc.

²¹ Mes gausime pagalbos prisimindami, kaip elgėsi vienas Biblijoje minimas asmuo. Ona tapo našle išgyvenusi santuokoje vos septynerius metus, ir mes apie ją skaitome, kai ji buvo 84 metų. Mes galime būti tikri, kad ji liūdėjo netekusi vyro. Kaip ji ištvėrė? Ji šventai tarnavo Jehovai Dievui šventykloje dieną naktį (Luko 2:36-38). Onos gyvenimas maldingai tarnaujant buvo didelis priešnuodis nuo liūdesio ir vienišumo, kurį ji kaip našlė jautė.

22. Kaip kai kurios našlės ir našliai įveikė vienišumą?

²² „Didžiausias sunkumas man buvo tas, kad nebeturėjau partnerio, su kuriuo galėčiau kalbėtis, — sako viena 72 metų moteris, prieš dešimt metų tapusi našle. — Mano vyras buvo geras klausytojas. Mes kalbėdavomės apie susirinkimą ir savo dalyvavimą krikščioniškoje tarnyboje.“ Kita našlė sako: „Nors laikas gydo, aš supratau, kad būtų tiksliau sakyti, jog asmeniui išgyti padeda tai, kaip jis išnaudoja savo laiką. Taip yra daugiau galimybių padėti kitiems.“ Vienas 67 metų našlys sutinka su tuo sakydamas: „Nuostabus būdas įveikti netekties jausmą yra guosti kitus.“

VERTINAMI DIEVO SENYVAME AMŽIUJE

23, 24. Kokią didelę paguodą Biblija suteikia pagyvenusiesiems, ypač tiems, kurie tapo našliais ar našlėmis?

²³ Nors mirtis atima mylimą sutuoktinį, Jehova visada lieka ištikimas ir patikimas. „Vieno dalyko prašau Viešpatį, — giedojo karalius Dovydas prieš daug metų, — to aš ieškau: kad galėčiau gyventi Viešpaties namuose per visas mano gyvenimo dienas, kad džiaugčiaus Viešpaties saldumu [„meilumu“, NW] ir žiūrėčiau [„su dėkingumu“, NW] į jo šventnamį“ (Psalmių 26:4).

²⁴ „Gerbk našles, kurios yra tikros našlės“, — ragino apaštalas Paulius (1 Timotiejui 5:3). Patarimas, einantis po šio pamokymo, rodo, kad garbingoms našlėms, neturinčioms artimų giminaičių, galbūt reikia materialinės susirinkimo paramos. Bet nurodymas ‛gerbti’ taip pat reiškia vertinti jas. Kokią paguodą dievobaimingos našlės ir našliai gali turėti žinodami, kad Jehova vertina ir palaikys juos! (Jokūbo 1:27).

25. Kokį tikslą vis dar turi turėti pagyvenusieji?

²⁵ „Senių garbė [„puošmena“, NW] — žili plaukai“, — sako Dievo įkvėptas Žodis. Tai „garbės [„grožio“, NW] vainikas, kurs randamas [„jei jis yra“, NW] teisybės keliuose“ (Patarlių 16:31; 20:29). Tad ar būtum susituokęs, ar vėl tapęs vienišas, nenustok Jehovos tarnybos laikyti svarbiausia savo gyvenime. Taip tu įgysi gerą vardą Dievo akyse ir perspektyvą gyventi amžinai pasaulyje, kuriame senatvės skausmų daugiau nebebus (Psalmių 37:3-5, NTP; Izaijo 65:20).