Užtikrink savo šeimai patikimą ateitį

1. Koks buvo Jehovos tikslas šeimos atžvilgiu?

KAI Jehova sutuokė Adomą su Ieva, Adomas išreiškė savo džiaugsmą pasakydamas pačius pirmuosius Hebrajų Raštuose užrašytus eiliuotus žodžius (Pradžios 2:22, 23). Tačiau Kūrėjas turėjo mintyse daugiau negu vien tik suteikti malonumą savo žmogiškiems vaikams. Jis norėjo, kad susituokusios poros ir šeimos vykdytų jo valią. Jis pasakė pirmajai porai: „Veiskitės ir dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir ją paverkite, ir viešpataukite jūros žuvims ir dangaus paukščiams, ir visiems gyvuliams, kurie kruta ant žemės“ (Pradžios 1:28). Kokia didinga ir maloni buvo ta užduotis! Kokie laimingi būtų buvę jie ir jų būsimieji vaikai, jeigu Adomas ir Ieva būtų visiškai paklusę Jehovos valiai!

2, 3. Kaip šiandien šeimos gali patirti didžiausią džiaugsmą?

² Šiandien šeimos taip pat yra laimingiausios tada, kai jos kartu stengiasi vykdyti Dievo valią. Apaštalas Paulius rašė: „Maldingumas [„atsidavimas Dievui“, NW] viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas“ (1 Timotiejui 4:8). Šeima, kuri gyvena atsidavusi Dievui ir laikosi Biblijoje esančių Jehovos nurodymų, randa laimę ‛esamajame gyvenime’ (Psalmių 1:1-3; 118:105; 2 Timotiejui 3:16). Netgi jeigu tik vienas šeimos narys pritaiko Biblijos principus, yra geriau negu kad to nedarytų nė vienas.

³ Šioje knygoje buvo aptarta daugelis Biblijos principų, kurie padidina šeimos laimę. Tikriausiai tu pastebėjai, kad kai kurie iš jų šioje knygoje pateikiami ne kartą. Kodėl? Kadangi jie atspindi veiksmingas tiesas, kurios daro teigiamą poveikį visiems įvairiose šeimos gyvenimo srityse. Šeima, kuri stengiasi pritaikyti šiuos Biblijos principus, pamato, jog per atsidavimą Dievui iš tikrųjų jai ‛skirtas esamojo gyvenimo pažadas’. Dar kartą apžvelkime keturis iš šių svarbių principų.

SUSIVALDYMO VERTĖ

4. Kodėl susivaldymas itin svarbus santuokoje?

⁴ Karalius Saliamonas pasakė: „Kaip atdaras miestas ir neapsuptas aplinkui mūrų, taip kas kalbėdamas negali sulaikyti savo dvasios“ (Patarlių 25:28; 29:11). „Sulaikyti savo dvasią“, tai yra susivaldyti, gyvybiškai svarbu tiems, kurie trokšta, kad santuoka būtų laiminga. Pasiduodant žalingoms emocijoms, pavyzdžiui, įniršiui ar amoraliam geismui, žala gali būti tokia, kad jai atitaisyti reikės daugelio metų — jeigu iš viso bus įmanoma ją atitaisyti.

5. Kaip netobulas žmogus gali ugdyti savitvardą ir kokia to nauda?

⁵ Žinoma, nė vienas Adomo palikuonis negali visiškai kontroliuoti savo netobulo kūno (Romiečiams 7:21, 22). Tačiau susivaldymas yra dvasios vaisius (Galatams 5:22, 23). Taigi Dievo dvasia ugdys mumyse susivaldymą, jeigu prašysime šios savybės, pritaikysime tinkamus Rašte esančius patarimus ir bendrausime su tais, kurie patys yra susivaldantys, bei vengsime tų, kurie tokie nėra (Psalmių 118:100, 101, 130; Patarlių 13:20; 1 Petro 4:7). Tai padės mums ‛sergėtis palaidumo’, netgi kai esame gundomi (1 Korintiečiams 6:18). Mes atmesime smurtą ir vengsime alkoholizmo arba įveiksime jį. Tegu visi, įskaitant vaikus, mokosi ugdyti šį gyvybiškai svarbų dvasios vaisių (Psalmių 118:1, 2).

TINKAMAS POŽIŪRIS Į VADOVAVIMĄ

6. a) Kokia yra Dievo nustatyta vadovavimo tvarka? b) Ką turi atsiminti vyras, jeigu nori, kad jo vadovavimas teiktų laimę jo šeimai?

⁶ Kitas svarbus principas yra pripažinti vadovavimą. Paulius nurodė tinkamą visa ko tvarką sakydamas: „Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas“ (1 Korintiečiams 11:3). Tai reiškia, kad šeimai vadovauja vyras, jo žmona ištikimai jį palaiko, o vaikai yra paklusnūs savo tėvams (Efeziečiams 5:22-25, 28-33; 6:1-4). Tačiau įsidėmėk, kad vadovavimas teikia laimę tik tada, kai jis yra tinkamas. Dievui atsidavę vyrai žino, kad vadovavimas nėra diktatūra. Jie imituoja Jėzų, jų Galvą. Nors Jėzus turėjo būti „galva viršum viso“, jis „atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti“ (Efeziečiams 1:22, NTP; Mato 20:28). Panašiai ir krikščionis vyras naudojasi teise vadovauti ne kad įtiktų sau, bet kad rūpintųsi savo žmonos ir vaikų interesais (1 Korintiečiams 13:4, 5).

7. Kokie Rašto principai padės žmonai atlikti jai Dievo numatytą vaidmenį šeimoje?

⁷ O Dievui atsidavusi žmona nerungtyniauja su savo vyru ir nesiekia viešpatauti jam. Ji laiminga galėdama palaikyti jį ir bendradarbiauti su juo. Biblijoje apie žmoną kartais kalbama kaip apie „priklausančią“ savo vyrui ir dėl to akivaizdu, kad jis yra jos galva (Pradžios 20:3, NW). Per santuoką ji tampa pavaldi „vyro įstatymui“ (Romiečiams 7:2, NW). Taip pat Biblija vadina žmoną „padėjėja“ ir „papildymu“ (Pradžios 2:20, NW). Žmona papildo vyrą tomis savybėmis ir sugebėjimais, kurių jam trūksta, ir teikia jam būtiną paramą (Patarlių 31:10-31). Biblijoje taip pat sakoma, kad žmona yra „draugė“, glaudžiai bendradarbiaujanti su savo vyru (Malachijo 2:14). Šie Rašto principai padeda vyrui ir žmonai suprasti vienas kito padėtį ir elgtis vienam su kitu deramai pagarbiai bei kilniai.

‛BŪK GREITAS KLAUSYTIS’

8, 9. Paaiškink kai kuriuos principus, kurie visiems šeimos nariams padės išmokti geriau bendrauti.

⁸ Šioje knygoje dažnai pabrėžiamas būtinumas bendrauti. Kodėl? Kadangi problemas spręsti lengviau, kai žmonės kalbasi ir iš tikrųjų išklauso vienas kitą. Ne kartą buvo pabrėžta, kad bendravimas yra tarsi dvipùsio eismo gatvė. Mokinys Jokūbas išreiškė tai šitokiais žodžiais: „Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti“ (Jokūbo 1:19).

⁹ Taip pat svarbu atidžiai sekti, kaip mes kalbame. Sėkmingo bendravimo nebus, jei kalbama neapgalvotai, priekabiai ar griežtais kritiškais žodžiais (Patarlių 15:1; 21:9; 29:11, 20). Net jeigu sakome tai, kas teisinga, bet kalbame negailestingai, išdidžiai ar nejautriai, tai tikriausiai padarys daugiau žalos negu gero. Mūsų kalba turi būti taktiška, „druska pasūdyta“ (Kolosiečiams 4:6). Mūsų žodžiai turi būti kaip „auksiniai obuoliai sidabriniuose padėkluose“ (Patarlių 25:11). Šeimos, kurios išmoksta gerai bendrauti, būna daug nuveikusios, kad pasiektų laimę.

GYVYBIŠKAI SVARBUS MEILĖS VAIDMUO

10. Kokia meilės rūšis santuokoje gyvybiškai svarbi?

¹⁰ Šioje knygoje nuolat kartojasi žodis „meilė“. Ar tu prisimeni, kokia meilės rūšis buvo nurodyta pirmiausia? Romantiška meilė (graikiškai e’ros), tiesa, vaidina svarbų vaidmenį santuokoje, o sėkmingose santuokose tarp vyro ir žmonos stiprėja prisirišimas ir draugystė (graikiškai phi·liʹa). Tačiau dar svarbesnė yra meilė, nurodoma graikišku žodžiu a·gaʹpe. Tai meilė, kurią ugdome Jehovai, Jėzui ir savo artimui (Mato 22:37-39). Tokią meilę Jehova parodo žmonijai (Jono 3:16). Kaip nuostabu, kad mes galime parodyti tokią pat meilę savo sutuoktiniui ir vaikams! (1 Jono 4:19).

11. Kaip meilės dėka santuokoje pasiekiama gerų rezultatų?

¹¹ Tokia kilni meilė santuokoje iš tiesų yra „tobulas vienybės ryšys“ (Kolosiečiams 3:14, NW). Ji sujungia porą draugėn ir skatina juos abu trokšti daryti tai, kas geriausia vienas kitam ir jų vaikams. Kai šeimos atsiduria sunkioje padėtyje, meilė padeda joms spręsti problemą vieningai. Kai pora tampa nebejauna, meilė padeda jiems palaikyti vienas kitą ir nenustoti vertinti vienas kito. „Meilė... neieško savo naudos... Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Korintiečiams 13:4-8).

12. Kodėl parodydama meilę Dievui sutuoktinių pora stiprina savo santuoką?

¹² Santuokos ryšys yra ypač stiprus, kai jis sutvirtintas ne tik sutuoktinių tarpusavio meile, bet pirmiausia meile Jehovai (Ekleziasto 4:9-12). Kodėl? Apaštalas Jonas rašė: „Tai ir yra Dievo meilė — jo įsakymus vykdyti“ (1 Jono 5:3). Taigi pora turi auklėti savo vaikus būti atsidavusius Dievui ne tik dėl to, kad jie labai myli juos, bet kad tai yra Jehovos įsakymas (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Jie turi saugotis amoralumo ne tik dėl to, kad myli vienas kitą, bet svarbiausia dėl to, kad jie myli Jehovą, kuris „ištvirkėlius ir svetimautojus teis“ (Žydams 13:4). Net jei dėl vieno partnerio kyla santuokoje didelių sunkumų, meilė Jehovai paskatins kitą partnerį ir toliau laikytis Biblijos principų. Iš tikrųjų laimingos yra tos šeimos, kuriose meilė vienas kitam sutvirtinta meile Jehovai!

ŠEIMA, VYKDANTI DIEVO VALIĄ

13. Kaip pasiryžimas vykdyti Dievo valią padės asmenims susitelkti į tikrai svarbius dalykus?

¹³ Svarbiausia krikščionio gyvenime yra vykdyti Dievo valią (Psalmių 142:10). Tai ir yra tikrasis atsidavimas Dievui. Dievo valios vykdymas padeda šeimoms neišleisti iš dėmesio tikrai svarbių dalykų (Filipiečiams 1:9, 10). Pavyzdžiui, Jėzus perspėjo: „Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais“ (Mato 10:35, 36). Iš tiesų, kaip perspėjo Jėzus, daugelis jo pasekėjų yra persekiojami šeimos narių. Kaip liūdna ir skaudu! Vis dėlto šeimos ryšiai neturėtų nusverti mūsų meilės Jehovai Dievui ir Jėzui Kristui (Mato 10:37-39). Jeigu nepaisant šeimos priešiškumo asmuo ištveria, priešininkai, matydami gerą atsidavimo Dievui poveikį, gali pasikeisti (1 Korintiečiams 7:12-16; 1 Petro 3:1, 2). Bet jeigu taip ir neįvyktų, neturėsime ilgalaikės naudos, jeigu dėl priešiškumo nustosime tarnauti Dievui.

14. Kaip troškimas vykdyti Dievo valią padės tėvams naudingiausiai veikti savo vaikų labui?

¹⁴ Dievo valios vykdymas padeda tėvams padaryti teisingus sprendimus. Pavyzdžiui, kai kuriose bendruomenėse tėvai linkę žiūrėti į vaikus kaip į įdėtą kapitalą, ir jie tikisi, kad jų vaikai rūpinsis jais jiems pasenus. Nors teisinga ir tinkama, kad suaugę vaikai rūpintųsi savo pagyvenusiais tėvais, tokia nuomonė neturėtų paskatinti tėvų versti savo vaikus laikytis materialistinio gyvenimo būdo. Vaikams nėra naudinga, jeigu jų tėvai auklėdami juos skatina vertinti materialinį turtą labiau negu dvasinius dalykus (1 Timotiejui 6:9).

15. Kokiu atžvilgiu Timotiejaus motina Eunikė buvo puikus pavyzdys motinos, vykdžiusios Dievo valią?

¹⁵ Puikus pavyzdys šiuo atžvilgiu yra Eunikė, jaunojo Pauliaus draugo Timotiejaus motina (2 Timotiejui 1:5). Nors Eunikė buvo ištekėjusi už netikinčio, ji kartu su Timotiejaus senele Loide sėkmingai mokė Timotiejų siekti atsidavimo Dievui (2 Timotiejui 3:14, 15). Kai Timotiejus buvo pakankamai suaugęs, Eunikė leido jam palikti namus ir imtis Karalystės skelbimo darbo kaip Pauliaus misionieriškam bendradarbiui (Apaštalų darbai 16:1-5). Kokia laiminga ji turėjo būti, kai jos sūnus pasidarė žymiu misionieriumi! Jo, kaip suaugusio žmogaus, atsidavimas Dievui gerai atspindėjo jo ankstyvą išauklėjimą. Be abejo, Eunikė buvo patenkinta ir džiaugėsi girdėdama pranešimus apie Timotiejaus ištikimą tarnybą, nors jai tikriausiai būdavo ilgu, kai jo nebūdavo namie (Filipiečiams 2:19, 20).

ŠEIMA IR TAVO ATEITIS

16. Kokį tinkamą dėmesį parodė Jėzus kaip sūnus, tačiau koks buvo jo pagrindinis tikslas?

¹⁶ Jėzus užaugo dievobaimingoje šeimoje ir jau būdamas suaugęs kaip sūnus parodė tinkamą dėmesį savo motinai (Luko 2:51, 52; Jono 19:26). Tačiau pagrindinis Jėzaus tikslas buvo vykdyti Dievo valią, o jam tai reiškė atverti žmonijai kelią į amžinąjį gyvenimą. Tai jis padarė paaukodamas savo tobulą žmogišką gyvybę kaip išpirką už nuodėmingą žmoniją (Morkaus 10:45; Jono 5:28, 29).

17. Kokią didingą perspektyvą atvėrė ištikimas Jėzaus kelias tiems, kurie vykdo Dievo valią?

¹⁷ Po Jėzaus mirties Jehova prikėlė jį gyventi danguje ir suteikė jam didelę valdžią, galiausiai pasodindamas jį Karaliumi dangiškojoje Karalystėje (Mato 28:18; Romiečiams 14:9; Apreiškimas 11:15). Jėzaus auka įgalino kai kuriuos žmones būti išrinktus valdyti su juo toje Karalystėje. O likusiajai teisiosios žmonijos daliai ta auka atvėrė kelią į tobulą gyvenimą žemėje, kurioje bus atkurtos rojaus sąlygos (Apreiškimas 5:9, 10; 14:1, 4; 21:3-5; 22:1-4). Viena iš didžiausių privilegijų, kurią turime šiandien, yra pranešti tą didingą gerąją naujieną kitiems žmonėms (Mato 24:14).

18. Koks priminimas ir padrąsinimas duodamas ir šeimoms, ir atskiriems asmenims?

¹⁸ Kaip nurodė apaštalas Paulius, žmonės, kurie gyvena atsidavę Dievui, gali paveldėti tas palaimas „būsimajame“ gyvenime. Tai, be abejo, pats geriausias kelias į laimę! Prisimink, kad „praeina pasaulis ir jojo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:17). Taigi ar tu būtum vaikas, ar vienas iš tėvų, ar vyras, ar žmona, ar vienišas suaugęs asmuo, turintis vaikų, ar jų neturintis, stenkis vykdyti Dievo valią. Net jeigu tu esi slegiamas ar susiduri su didžiuliais sunkumais, niekada neužmiršk, kad esi gyvojo Dievo tarnas. Tad tegu tavo veiksmai teikia džiaugsmą Jehovai (Patarlių 27:11, ŠvR). Ir tegu tavo elgesys suteikia laimę tau jau dabar ir amžinąjį gyvenimą būsimajame naujajame pasaulyje!