Saugokis simonijos!

SIMONĄ labai gerbė Samarijos gyventojai. Jis gyveno pirmajame m. e. amžiuje ir savo žyniavimu taip stebino žmones, kad jie sakė: „Jis yra Dievo galybė, vadinama ‛Didžioji’“ (Apaštalų darbai 8:9-11).

Tačiau tapęs krikščioniu Simonas pamatė, jog yra galia, daug didesnė negu jo anksčiau turėta. Ją gavę Jėzaus apaštalai galėjo suteikti kitiems stebuklingas šventosios dvasios dovanas. Simoną apstulbino tai; jis pasiūlė pinigų apaštalams ir paprašė: „Duokite ir man tą galią, kad kam uždėsiu rankas, gautų Šventąją Dvasią“ (Apaštalų darbai 8:13-19).

Apaštalas Petras subarė jį: „Kad tu pražūtum su savo pinigais, jei sumanei už pinigus nusipirkti Dievo dovaną! Šitame dalyke tu negali turėti nė mažiausios dalies, nes tavo širdis Dievo akivaizdoje neteisi“ (Apaštalų darbai 8:20, 21).

Iš šio Biblijos pasakojimo kilo žodis „simonija“, tai yra tokia „nuodėmė kaip bažnytinių rangų bei pareigų pirkimas ir pardavimas“. Leidinyje New Catholic Encyclopedia rašoma, kad ypač nuo IX iki XI amžiaus „simonija buvo paplitusi tarp vienuolių, žemesnio rango dvasininkų, vyskupų ir net popiežių“. Devintos laidos enciklopedijoje The Encyclopædia Britannica (1878) rašoma: „Žmogui, tyrinėjančiam popiežiaus rinkimus, nelieka abejonių, kad per juos niekada neapsieita be simonijos ir kad daugiausia tai buvo daroma įžūliai, begėdiškai ir atvirai.“

Šiandieną tikriesiems krikščionims reikia saugotis simonijos. Pavyzdžiui, yra žmonių, besistengiančių nepaprastai išgirti arba dosniai apdovanoti tuos, kurie gali suteikti papildomų privilegijų. O šie galbūt rodo palankumą tiems, kurie gali — dažnai ir trokšta — apipilti juos dovanomis. Ir vieni, ir kiti užsiima simonija, o Biblija aiškiai smerkia tai. „Verčiau apgailėk šią savo nedorybę, — ragino Petras Simoną, — ir melsk Viešpatį — gal jis atleis tavo širdies paklydimą [„šią tavo užmačią“, New Jerusalem Bible]. Kaip matau, tu pilnas tulžies ir esi nedorybės pančiuose“ (Apaštalų darbai 8:22, 23).

Laimei, Simonas suprato, koks blogas jo troškimas. Jis maldavo apaštalų: „Melskite už mane Viešpatį, kad manęs neištiktų jūsų žodžiai“ (Apaštalų darbai 8:24). Atkreipdami dėmesį į šią svarbią pamoką, tikrieji krikščionys stengiasi vengti bet kokios simonijos apraiškos.