Ar tu būsi ištikimas kaip Elijas?

„Aš siųsiu jums pranašą Eliją, pirma, negu ateis didi ir labai baisi Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena“ (MALACHIJO 4:5).

1. Kokia krizė ištinka Izraelį jam pragyvenus Pažadėtojoje žemėje maždaug 500 metų?

„ŽEMĖ, plūstanti pienu ir medum“ (Išėjimo 3:7, 8). Būtent tai Jehova Dievas davė izraelitams, 16-tame a. p. m. e. išlaisvinęs juos iš Egipto vergijos. Bet štai! Praėjo penki šimtmečiai ir dabar Izraelio dešimties giminių karalystė atsidūrė baisaus bado gniaužtuose. Sunku rasti net žaliuojančios žolės. Gaišta gyvuliai — nė lašo lietaus trejus su puse metų (3 Karalių 18:5; Luko 4:25). Kas kaltas dėl šios nelaimės?

2. Kokia Izraelio nacionalinės krizės priežastis?

² Šią krizę sukėlė atskalūnybė. Pažeisdamas Dievo Įstatymą, karalius Achabas vedė Kanaano princesę Jezabelę ir leido jai įvesti Baalo garbinimą Izraelyje. O blogiausia, kad sostinėje Samarijoje jis tam netikram dievui pastatė šventovę. Todėl izraelitai buvo suvilioti ir patikėjo, kad garbindami Baalą susilauks gausių derlių! Tačiau kaip Jehova ir buvo perspėjęs, dabar jiems grėsė ‛pražūtis iš savo geriausios žemės’ (Pakartoto Įstatymo 7:3, 4; 11:16, 17; 3 Karalių 16:30-33).

Įspūdingas dievystės nustatymas

3. Kaip pranašas Elijas atkreipia dėmesį į tikrąją Izraelio problemą?

³ Prasidėjus badui, ištikimas Dievo pranašas Elijas taria karaliui Achabui: „Kaip gyvas Viešpats, Israėlio Dievas, kurio akivaizdoje aš stoviu, nebus per šiuos metus rasos ir lietaus, jei mano burna nepasakys žodžio“ (3 Karalių 17:1). Kai šie žodžiai baisingai išsipildė, karalius kaltina Eliją varginant Izraelį. Bet Elijas atsako, kad kalti yra Achabas ir jo namai — atskalūnai Baalo garbintojai. Klausimui išspręsti Jehovos pranašas pasiūlė karaliui Achabui surinkti ant Karmelio kalno visą Izraelį kartu su 450 Baalo pranašų ir 400 šventojo stulpo pranašų. Achabas ir jo pavaldiniai susirinko ten galbūt tikėdamiesi, kad dėl tokio įvykio pasibaigs sausra. Bet Elijas atkreipė dėmesį į svarbesnį klausimą. „Iki kolei, — jis paklausė, — jūs šlubuosite į abi pusi? Jei Viešpats yra Dievas, sekite jį; o jei Baalas, jį sekite.“ Izraelitai nežinojo, ką atsakyti (3 Karalių 18:18-21).

4. Ką Elijas pasiūlo dievystės klausimui išspręsti?

⁴ Metų metais izraelitai bandė pramaišiui garbinti Jehovą ir Baalą. Kad būtų išspręstas dievystės klausimas, Elijas dabar pasiūlo varžybas. Vieną jautuką aukai paruoš jis, o kitą — Baalo pranašai. Toliau Elijas sako: „Jūs šaukite savo dievą vardu, o aš šauksiu Viešpatį [„Jehovą“, NW] vardu. Sutarkime: Dievas, kuris atsakys ugnimi, yra iš tikrųjų Dievas“ (1 Karalių 18:23, 24, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys). Įsivaizduok krentančią iš dangaus ugnį — tai ir bus atsakymas į maldą!

5. Kaip parodoma, kad Baalo garbinimas beprasmis?

⁵ Elijas kviečia Baalo pranašus pradėti. Jie paruošia jautį aukai ir paguldo jį ant altoriaus. Tada klūpčioja aplink altorių melsdami: „Baalai, išklausyk mūsų!“ Tai tęsiasi nuo „ryto iki vidudienio“. „Šaukite garsiau!“ — tyčiojasi Elijas. Baalas galbūt užsiėmęs neatidėliotinu reikalu arba jis „galbūt užmigęs ir turi būti pažadintas“. Greitai Baalo pranašus apima neviltis. Štai! Jie raižo save durklais ir iš žaizdų trykšta kraujas. O koks garsas sklinda visiems 450 balsiai šaukiant! Tačiau jokio atsakymo (1 Karalių 18:26-29, Rub).

6. Ko imasi Elijas dievystei ištirti?

⁶ Dabar Elijo eilė. Jis atstato Jehovos altorių, iškasa griovį aplink jį ir kaip pridera paruošia auką. Tada ant malkų ir aukos jis užpila vandens. Dvylika didelių ąsočių vandens išliejama ant altoriaus, kol prisipildo griovys. Įsivaizduok visų lūkestį Elijui meldžiantis: „Viešpatie, Dieve Abraomo, Izaoko ir Izraelio, šią dieną tebūna žinoma, kad tu esi Izraelio Dievas, kad aš esu tavo tarnas ir kad aš visus tuos dalykus padariau tavo įsakymu. Atsakyk man, Viešpatie! Atsakyk man, kad ši tauta žinotų, jog tu, Viešpatie, esi Dievas, jog tu vėl susigrąžini jų širdis“ (1 Karalių 18:30-37, Rub).

7, 8. a) Kaip Jehova atsako į Elijo maldą? b) Koks yra įvykių ant Karmelio kalno rezultatas?

⁷ Atsakymas į Elijo maldą buvo ‛Jehovos ugnis, kritusi iš dangaus ir prarijusi auką, malkas, akmenis bei dulkes, ir sulaižiusi griovyje vandenį’. Žmonės parpuolė kniūbsti ir kalbėjo: „Jehova yra tikrasis Dievas! Jehova yra tikrasis Dievas!“ (1 Karalių 18:38, 39, NW) Dabar Elijas imasi ryžtingų veiksmų. Jis įsako: „Čiupkite Baalo pranašus! Nė vienam neleiskite pabėgti!“ Kai juos nužudo Kisono slėnyje, tamsūs debesys apgaubia dangų. Pagaliau sausra užsibaigia liūtimi! (1 Karalių 18:40-45, Rub; palygink Pakartoto Įstatymo 13:1-5)

⁸ Kokia nepaprasta diena! Per šį įspūdingą dievystės ištyrimą Jehova triumfuoja. Be to, tie įvykiai atgręžia daugelio izraelitų širdis į Dievą. Ir šiuo, ir kitais atvejais Elijas įrodo esąs ištikimas pranašas ir pats suvaidina pranašišką vaidmenį.

„Pranašas Elijas“ dar turi ateiti?

9. Kas buvo išpranašauta Malachijo 4:5, 6?

⁹ Vėliau per Malachiją Dievas išpranašavo: „Štai aš siųsiu jums pranašą Eliją, pirma, negu ateis didi ir labai baisi Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena. Jis atgręš tėvų širdis į sūnus ir sūnų širdis į jų tėvus, kad aš atėjęs neužgaučiau šalies prakeikimu“ (Malachijo 4:5, 6). Elijas gyveno maždaug 500 metų prieš tai, kai buvo ištarti šie žodžiai. Kadangi tai buvo pranašystė, pirmojo m. e. amžiaus žydai laukė jos išsipildymo — Elijo atėjimo (Mato 17:10).

10. Kas buvo išpranašautasis „Elijas“ ir iš kur mes tai žinome?

¹⁰ Tad kas gi tas, dar turėjęs ateiti Elijas? Tai paaiškėjo iš Jėzaus Kristaus žodžių: „Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama ir smarkieji ją sau grobia. Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono, ir jeigu norite priimti, tai jis yra tas Elijas, kuris turi ateiti.“ Taip, išpranašautojo Elijo gyvavaizdis buvo Jonas Krikštytojas (Mato 11:12-14; Morkaus 9:11-13). Angelas pasakė Jono tėvui Zacharijui, kad Jonas turės „Elijo dvasią ir galybę“ ir ‛prirengs Viešpačiui [„Jehovai“, NW] tobulą tautą’ (Luko 1:17). Jono krikštijami žmonės viešai simbolizavo atgailą už nusižengimus Įstatymui, kuris turėjo vesti į Jėzų Kristų (Luko 3:3-6; Galatams 3:24). Taip Jonas savo veikla ‛prirengė tautą Jehovai’.

11. Ką Petras pasakė per Sekmines apie „Jehovos dieną“ ir kada ji atėjo?

¹¹ Jono Krikštytojo — „Elijo“ darbas rodė, kad „Jehovos diena“ arti. Tos dienos, kai Dievas stos prieš savo priešus ir išsaugos savo tautą, artumą taip pat nurodė apaštalas Petras. Jis pabrėžė, kad stebuklingi įvykiai per 33 m. e. m. Sekmines buvo Joelio pranašystės apie Dievo dvasios išliejimą išsipildymas. Petras nurodė, kad tai turėjo įvykti prieš ateinant „didingai ir šlovingai Viešpaties [„Jehovos“, NW] dienai“ (Apaštalų darbai 2:16-21; Joelio 2:28-32). Tai įvyko 70 m. e. m. — Jehova išpildė savo Žodį ir Romos kariuomenė įvykdė Dievo nuosprendį tautai, atmetusiai jo Sūnų (Danieliaus 9:24-27; Jono 19:15).

12. a) Ką Paulius ir Petras kalbėjo apie ateisiančią „Jehovos dieną“? b) Kodėl dar kai kas turėjo vykti, kaip rodė Elijo veikla?

¹² Tačiau dar kai kas turėjo įvykti po 70 m. e. m. Apaštalas Paulius susiejo ateisiančią „Jehovos dieną“ su Jėzaus Kristaus dalyvavimu. Ir apaštalas Petras turėjo omenyje tą dieną kalbėdamas apie būsimą „naują dangų ir naują žemę“ (2 Tesalonikiečiams 2:1; 2 Petro 3:10-13). Žinok, kad Jonas Krikštytojas darė panašų į Elijo darbą prieš ateinant „Jehovos dienai“ 70 m. e. m. Visa tai rodė, kad ir ateityje bus daroma kažkas, ką darė Elijas. Kas gi?

Jie turi Elijo dvasią

13, 14. a) Kuo panaši Elijo ir šiandieninių pateptųjų krikščionių veikla? b) Ką padarė krikščioniškojo pasaulio atskalūnai?

¹³ Elijo darbą galima gretinti ne tik su Jono Krikštytojo veikla, bet taip pat ir su pateptųjų krikščionių darbu šiuo kritišku laikotarpiu, vedančiu į būsimą „Jehovos dieną“ (2 Timotiejui 3:1-5). Su tokia kaip Elijo dvasia ir stiprybe jie ištikimai palaiko teisingą garbinimą. Ir kaip to reikia! Po Kristaus apaštalų mirties prasidėjo atpuolimas nuo tikrosios krikščionybės, prilygstantis Baalo garbintojų klestėjimui Izraelyje Elijo dienomis (2 Petro 2:1). Tie, kurie tvirtino esą krikščionys, ėmė jungti draugėn krikščionybę su klaidingų religijų mokymais bei papročiais. Pavyzdžiui, jie perėmė pagonišką, Raštu nepagrįstą mokymą, esą žmogus turi nemirtingą sielą (Ekleziasto 9:6, 11; Ezechielio 18:4). Krikščioniškojo pasaulio atskalūnai perstojo vartoti vienintelio tikrojo Dievo — Jehovos vardą. Jie garbina ne jį, o Trejybę. Jie taip pat laikosi Baalo garbintojų papročio lenktis prieš Jėzaus ir jo motinos Marijos atvaizdus (Romiečiams 1:23; 1 Jono 5:21). Tačiau tai dar ne viskas.

¹⁴ Nuo 19-to šimtmečio krikščionijos bažnyčių vadai pradėjo reikšti abejones dėl daugelio Biblijos dalių. Pavyzdžiui, jie atmetė Pradžios knygos pranešimą apie kūrimą ir keliaklupsčiavo prieš evoliucijos teoriją pavadindami ją „moksline“. Tai visiškai prieštaravo Jėzaus Kristaus bei jo apaštalų mokymui (Mato 19:4, 5; 1 Korintiečiams 15:47). Tačiau šiandieną dvasia pateptieji krikščionys, kaip ir Jėzus su savo pirmaisiais pasekėjais, palaiko Biblijos pranešimą apie kūrimą (Pradžios 1:27).

15, 16. Kas ir iš kokio šaltinio reguliariai gavo dvasinio maisto, skirtingai nuo krikščioniškojo pasaulio?

¹⁵ Pasauliui įžengus į „pabaigos metą“, krikščionijos bažnyčias apėmė dvasinis badas (Danieliaus 12:4, Rub; Amoso 8:11, 12). Tačiau maža pateptųjų krikščionių grupė reguliariai maitinosi Dievo duodamu dvasiniu maistu „deramu laiku“ — panašiai Jehova rūpinosi, kad Elijas būtų maitinamas per jo dienų badmetį (Mato 24:45; 3 Karalių 17:6, 13-16). Tie ištikimi Dievo tarnai, anksčiau vadinęsi Tarptautiniais Biblijos Tyrinėtojais, remiantis Raštu vėliau gavo Jehovos Liudytojų vardą (Izaijo 43:10).

¹⁶ Elijas veikė pagal savo vardo, reiškiančio „mano Dievas yra Jehova“, prasmę. Sargybos bokštas — oficialus Jehovos žemiškųjų tarnų žurnalas — nuolat vartoja Dievo vardą. Jau antrajame jo numeryje (1879 metų rugpjūtis) buvo išreikštas pasitikėjimas, kad žurnalo rėmėjas yra Jehova. Šis žurnalas bei kiti Sargybos bokšto bendrijos leidiniai demaskuoja Raštu nepagrįstus krikščionijos bažnyčių bei likusios didžiosios Babelės, klaidingos pasaulinės religijos imperijos, dalies mokymus ir iškelia Dievo Žodžio — Biblijos teisingumą (2 Timotiejui 3:16, 17; Apreiškimas 18:1-5).

Ištikimi per išbandymus

17, 18. Kokia buvo Jezabelės reakcija nužudžius Baalo pranašus, tačiau kokios paramos susilaukė Elijas?

¹⁷ Į demaskuojančius faktus dvasininkija reagavo panašiai kaip Jezabelė, sužinojusi, kad Elijas nužudė Baalo pranašus. Ji pasiuntė ištikimam Jehovos pranašui žinią, kad prisiekia jį užmušti. Grėsmė buvo neabejotina, nes Jezabelė jau nužudė daugelį Dievo pranašų. Apimtas baimės, Elijas pabėgo į pietvakarius, Bersabėjon. Palikęs ten savo tarną, jis nukeliavo dar toliau, į dykumą, ir meldė sau mirties. Bet Jehova neapleido savo pranašo. Elijui pasirodė angelas ir parengė jį ilgai kelionei iki Horebo kalno. Taigi jis gavo maisto 40 dienų kelionei; reikėjo eiti daugiau nei 300 kilometrų. Prie Horebo parodęs stulbinančią galią smarkiu vėju, žemės drebėjimu bei ugnimi, Dievas kalbėjo jam. Jehovos nebuvo tuose reiškiniuose. Tai buvo jo šventosios dvasios, arba veikliosios jėgos, pasireiškimas. Paskui Jehova kalbėjo savo pranašui. Pagalvok, kaip toks reiškinys sustiprino Eliją (1 Karalių 19:1-10, 12, Brb red.; 19:11, ŠvR). Gal ir mes kaip Elijas kažkiek išsigąstame, kai mums grasina teisingo garbinimo priešai? Jo išgyvenimai turi padėti mums suprasti, kad Jehova neapleidžia savo žmonių (1 Samuelio 12:22).

¹⁸ Dievas Elijui paaiškino, kad jis, kaip pranašas, dar turi darbo. Be to, nors Elijas manė esąs vienintelis tikrojo Dievo garbintojas Izraelyje, Jehova pasakė, kad 7000 žmonių nenusilenkė Baalui. Paskui Dievas pasiuntė Eliją vykdyti savo užduotį (3 Karalių 19:13-18). Panašiai kaip Eliją, mus galbūt persekioja teisingo garbinimo priešai. Mes galime būti aršiai puolami, kaip išpranašavo Jėzus (Jono 15:17-20). Kartais gali apimti nerimas. Tačiau galime būti tokie kaip Elijas; gavęs Dievo užtikrinimą, jis vėliau ištikimai tęsė Jehovos tarnybą.

19. Kas vyko su pateptaisiais krikščionimis per Pirmąjį pasaulinį karą?

¹⁹ Dėl įnirtingo persekiojimo per Pirmąjį pasaulinį karą kai kurie pateptieji krikščionys pasidavė baimei ir nustojo skelbti. Jie suklydo manydami, kad jų darbas žemėje užsibaigė. Bet Dievas neatstūmė jų. O ne, jis gailestingai sustiprino juos, panašiai kaip buvo aprūpinęs maistu Eliją. Kaip ir Elijas, ištikimi pateptieji leidosi Dievo pataisomi ir pagijo nuo neveiklumo. Jų akys atsivėrė didžiajai privilegijai skelbti Karalystės žinią.

20. Kokia privilegija šiandieną suteikiama tiems, kurie yra ištikimi kaip Elijas?

²⁰ Pranašystėje apie savo dalyvavimą Jėzus pabrėžė pasaulinį darbą, kuris bus užbaigtas prieš šios sugedusios daiktų sistemos pabaigą (Mato 24:14). Šiandieną šį darbą daro pateptieji krikščionys ir milijonai jų draugų, laukiančių gyvenimo rojaus žemėje. Dirbti Karalystės skelbimo darbą, kol jis bus užbaigtas, yra tik tokių žmonių, kurie ištikimi kaip Elijas, privilegija.

Būk ištikimas kaip Elijas

21, 22. a) Kokiam darbui pateptieji krikščionys vadovauja šiandieną? b) Kas padeda dirbti skelbimo darbą ir kodėl to reikia?

²¹ Nedidelis tikrųjų pateptųjų krikščionių likutis taip pat uoliai kaip Elijas atlieka savo pareigą rūpintis į sostą pasodinto Karaliaus, Jėzaus Kristaus, žemiškaisiais interesais (Mato 24:47). Ir dabar jau daugiau kaip 60 metų Dievas panaudoja šiuos pateptuosius vadovauti darbui ruošiant mokiniais žmones, kuriems jis duoda nuostabią amžino gyvenimo rojaus žemėje viltį (Mato 28:19, 20). Kokie dėkingi yra tie milijonai žmonių, kad palyginti mažas pateptųjų likutis uoliai ir ištikimai atlieka savo pareigas!

²² Šį Karalystės skelbimo darbą daro netobuli žmonės ir tik galia, Jehovos suteikiama tiems, kurie maldingai pasitiki juo. „Elijas buvo toks pat žmogus kaip ir mes“, — pasakė mokinys Jokūbas paminėdamas to pranašo pavyzdį, kad parodytų teisaus žmogaus maldos galią (Jokūbo 5:16-18, Brb red.). Elijas ne visada pranašavo arba darė stebuklus. Jo žmogiški jausmai ir silpnumas buvo tokie pat kaip ir mūsų, bet jis ištikimai tarnavo Dievui. Kadangi mums taip pat padeda Dievas ir stiprina mus, galime būti ištikimi kaip Elijas.

23. Kodėl mes turime puikų pagrindą būti ištikimi ir optimistiški?

²³ Turime puikų pagrindą būti ištikimi ir optimistiški. Prisimink, kad Jonas Krikštytojas darė panašų į Elijo darbą prieš užgriūnant „Jehovos dienai“ 70 m. e. m. Su tokia pat kaip Elijo dvasia ir galia pateptieji krikščionys daro panašų Dievo duotą darbą visoje žemėje. Tai aiškiai parodo, kad didi „Jehovos diena“ arti.

Kaip tu atsakytumei?

◻ Kaip buvo įrodyta Jehovos dievystė ant Karmelio kalno?

◻ Kas buvo ‛Elijas, kuris turėjo ateiti’, ir ką jis darė?

◻ Kaip šiandieniniai pateptieji krikščionys parodo, kad jie turi Elijo dvasią?

◻ Kodėl ir mes galime būti ištikimi kaip Elijas?

[Rėmelis 15 puslapyje]

Į kokį dangų pakilo Elijas?

„KAI juodu [Elijas su Eliziejumi] keliavo toliau ir beeidamu šnekėjosi, štai ugninis vežimas ir ugniniai arkliai perskyrė juodu, ir Elijas pakilo viesule į dangų“ (4 Karalių 2:11).

Ką šiuo atveju reiškia žodis „dangus“? Tuo žodžiu kartais vadinama dvasinė sritis, kurioje gyvena Dievas ir jo angeliškieji sūnūs (Mato 6:9; 18:10). „Dangus“ gali reikšti ir visatą (Pakartoto Įstatymo 4:19). Biblijoje taip pat šiuo žodžiu tiesiog vadinama žemės atmosfera, kur skraido paukščiai ir pučia vėjai (Psalmių 77:26; Mato 6:26).

Į kokį dangų pakilo pranašas Elijas? Matyt, jis buvo žemės atmosfera perkeltas į kitą planetos vietą. Praėjus daugeliui metų Elijas dar gyveno žemėje, nes parašė laišką Judo karaliui Joramui (2 Kronikų 21:1, 12-15). Kad Elijas nepakilo į dvasinę Jehovos Dievo sritį, vėliau patvirtino Jėzus Kristus žodžiais „niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus“, tai yra pats Jėzus (Jono 3:13). Kelias į dangų netobuliems žmonėms pirmą kartą atsivėrė po Jėzaus Kristaus mirties, prikėlimo ir įžengimo ten (Jono 14:2, 3; Žydams 9:24; 10:19, 20).