Jie vykdė Jehovos valią

Elijas išaukština tikrąjį Dievą

JIS buvo labiausiai ieškomas žmogus visame Izraelyje. Jei karalius jį surastų, tikriausiai nužudytų. Kas gi buvo taip persekiojamas? Jehovos pranašas Elijas.

Karaliaus Ahabo ir jo pagonės žmonos Jezabelės pastangomis Baalo garbinimas Izraelyje suklestėjo. Todėl Jehova užtraukė kraštui sausrą; dabar ėjo jau ketvirti sausros metai. Įniršusi Jezabelė ketino išžudyti Jehovos pranašus, o Ahabas ypač ieškojo Elijo. Juk būtent Elijas daugiau nei prieš trejus metus pasakė Ahabui: „Nebus per šiuos metus rasos ir lietaus, jei mano burna nepasakys žodžio“ (3 Karalių 17:1). Ta sausra vis dar tęsėsi.

Tokiomis grėsmingomis aplinkybėmis Jehova pasakė Elijui: „Eik ir pasirodyk Akhabui, kad duočiau lietaus ant žemės paviršiaus.“ Labai rizikuodamas Elijas pakluso Jehovos paliepimui (3 Karalių 18:1, 2).

Susitinka du priešininkai

„Ar tu esi tasai, kurs darai sumišimą Israėlyje?“ — išvydęs Eliją paklausė Ahabas. — „Ne aš padariau sumišimą Israėlyje, — drąsiai atsakė Elijas, — bet tu ir tavo tėvo namai, kurie pametėte Viešpaties [„Jehovos“, NW] įsakymus ir sekėte Baalus.“ Tada Elijas nurodė susirinkti Karmelio kalne visam Izraeliui, įskaitant „keturis šimtus penkias dešimtis Baalo pranašų, ir keturis šimtus girių [„šventojo stulpo“, NW] pranašų“. Paskui Elijas kreipėsi į minią: „Iki kolei jūs šlubuosite į abi pusi?a Jei Viešpats [„Jehova“, NW] yra Dievas, sekite jį; o jei Baalas, jį sekite“ (3 Karalių 18:17-21).

Žmonės tylėjo. Galbūt jie pripažino savo kaltę, kad buvo pametę išimtinį atsidavimą Jehovai (Išėjimo 20:4, 5). O gal jų sąžinė buvo tokia surambėjusi, kad jie nemanė esant nuodėminga dalinti savo ištikimybę Jehovai ir Baalui. Šiaip ar taip, Elijas liepė žmonėms pristatyti du jautukus: vieną Baalo pranašams, kitą — jam. Abu reikėjo paruošti aukai, bet neužkurti ugnies. „Šaukite savo dievų vardus, — sakė Elijas, — ir aš šauksiu savo Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardą. Tas dievas, kuris atsakys ugnimi, yra Dievas“ (3 Karalių 18:23, 24a; 1 Karalių 18:24b, Brb red.).

Jehova išaukštinamas

Baalo pranašai ėmė ‛šlubuoti aplink savo aukurą, kurį buvo pasistatę’. Visą rytą jie šaukė „Baale, išklausyk mus!“ Tačiau Baalas neatsiliepė (1 Karalių 18:26, ŠvR). Tada Elijas pradėjo tyčiotis iš jų: „Šaukite didesniu balsu, juk jis dievas“ (3 Karalių 18:27). Baalo pranašai net ėmė raižytis durklais bei ietimis — tai pagonių paprotys, kurio jie dažnai griebdavosi savo dievų gailesčiui sužadintib (3 Karalių 18:28).

Vidudienis jau praėjo, o Baalo garbintojai vis dar „pranašaudami svaičiojo“ (ŠvR) — ši frazė, kaip matyti iš konteksto, nurodo paklaikusį, nevaldomą elgesį. Vėlyvą popietę Elijas galiausiai pasakė visiems žmonėms: „Eikite prie manęs.“ Visi atidžiai stebėjo, kaip Elijas atstatė Jehovos aukurą, iškasė griovį aplink jį, sukapojo jautuką gabalais ir uždėjo ant aukuro su malkomis. Paskui jautis, aukuras ir malkos buvo permerkti vandeniu, kad net griovys prisipildė vandens (be abejo, pasemto iš Viduržemio jūros). Tada Elijas pasimeldė Jehovai: „Parodyk šiandien, jog tu esi Israėlio Dievas ir jog aš tavo tarnas, ir visus tuos dalykus padariau pagal tavo įsakymą. Išklausyk mane, Viešpatie [„Jehova“, NW], išklausyk mane, kad šita tauta patirtų, jog tu esi Viešpats [„Jehova“, NW] Dievas ir jog tu vėl apgręžei jų širdį“ (3 Karalių 18:29-37).

Staiga ugnis nukrito iš dangaus „ir prarijo deginamąją auką ir malkas, ir akmenis, taipgi dulkes, ir sulaižė vandenį, buvusį griovelyje“. Stebėtojai tuojau parpuolė kniūpsti sakydami: „Jehova yra tikrasis Dievas! Jehova yra tikrasis Dievas!“ (NW) Elijo paliepimu Baalo pranašai buvo suimti, nuvesti prie Kišono upelio ir ten užmušti (3 Karalių 18:38-40).

Pamoka mums

Elijo drąsa gali pasirodyti antžmogiška. Bet Biblijos rašytojas Jokūbas užtikrina, kad „Elijas buvo toks pat žmogus kaip ir mes“ (Jokūbo 5:17, Brb red.). Jis nebuvo apsaugotas nuo baimės ir nerimo. Pavyzdžiui, kai Jezabelė vėliau prisiekė atkeršysianti už Baalo pranašų netektį, pabėgęs Elijas sušuko Jehovai maldoje: „Gana man, Viešpatie! Atimk mano gyvybę“ (3 Karalių 19:4).

Jehova neatėmė Elijui gyvybės. Ne, jis maloningai padėjo (3 Karalių 19:5-8). Dievo tarnai šiandien gali būti tikri: kai juos slėgs dideli rūpesčiai — galbūt persekiojimas, — Jehova padarys tą patį. Tikrai, jeigu jie mels Jehovos pagalbos, jis suteiks jiems „galybės gausą“, todėl net „visaip slegiami“, jie bus „nesugniuždyti“. Šitaip jie, kaip ir Elijas, susilauks pagalbos ištverti (2 Korintiečiams 4:7, 8).

[Išnašos]