Biblijos požiūris

Kaip tau bijoti meilės Dievo?

„PALAIMINTAS ŽMOGUS, KURS BIJO VIEŠPATIES [„JEHOVOS“, NW]“ (Psalmių 111:1).

JEIGU „Dievas yra meilė“, kaip aprašoma Biblijoje, kodėl reikėtų jo bijoti? (1 Jono 4:16) Įprasta manyti, kad meilė ir baimė nesuderinamos. Taigi kiek svarbi baimė mūsų santykiuose su Dievu? Kodėl reikia bijoti meilės Dievo? Tai geriau suprasime atidžiai patyrinėję žodžio „baimė“ vartojimą Biblijoje.

Daugumoje kalbų tas pats žodis, atsižvelgiant į kontekstą, gali turėti įvairių reikšmės atspalvių. Pavyzdžiui, Lietuvoje sakoma: „Kuo svečius mylėsime?“ ir „Jis myli savo vaikus“. Čia labai skirtingai išreikštas meilės stiprumas bei jos pobūdis. Biblijoje kalbama ir apie skirtingas baimės rūšis. Kai tas žodis joje vartojamas kalbant apie Dievo garbinimą, juo nenurodomas siaubas, išgąstis ar artėjančios bausmės pojūtis. Ne, Dievo baimė išreiškia sveikus jausmus — nuostabą, nuolankumą ir didelę pagarbą. Šie kilnūs jausmai susiję su meile Dievui ir noru artėti prie Dievo, o ne bėgti ar slėptis nuo jo.

Dievo baimė išstumia liguistą, slegiančią baimę. Apie Dievo bijantį vyrą psalmininkas rašė: „Jis nebijos liūdnos žinios, stipri yra jo širdis: jis turi vilties Viešpatyje“ (Psalmių 111:7). Nei blogų žmonių, nei paties Šėtono grasinimai negali sumažinti mūsų didelės pagarbos ir nuolankumo Jehovai (Luko 12:4, 5, NTP). Mums taip pat nereikia bijoti kreiptis į Dievą malda. Iš tiesų šia prasme „meilė išveja baimę“ (1 Jono 4:18).

Dangūs ir Dievo didybė

Senovės laikų karalius Dovydas buvo dievobaimingas vyras. Su pagarbia baime jis mąstydavo apie kūrybos grožį bei sudėtingumą. Jis sušuko: „Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino“ (Psalmių 139:14, Brb red.). Įdėmiai žvelgdamas į nakties dangų, jis šūktelėjo: „Dangūs skelbia Dievo šlovę“ (Psalmių 19:1, Brb red.). Gal manai, kad dangaus didybė gąsdino Dovydą? Priešingai, tai skatino jį giedoti Jehovai gyrių.

Vis augant dangaus pažinimui, šiandien turime dar svaresnę priežastį jausti pagarbią baimę. Naudodamiesi Hablio kosminiu teleskopu, astronomai neseniai pažvelgė į erdves daug giliau negu bet kuris ankstesnis tyrinėtojas. Išsirinkę dangaus sritį, kuri, žiūrint pro žemėje esančius teleskopus, atrodė tuščia, jie nukreipė Hablio teleskopą į plotą, ištiestos rankos atstumu atrodantį kaip smėlio grūdelis. Gautoje nuotraukoje mirgėjo ne tik atskiros žvaigždės, bet ir spiečiai galaktikų — milžiniškų sistemų su milijardais žvaigždžių, — ko niekada anksčiau nebuvo matęs žmogus!

Visatos dydis, paslaptingumas bei nuostabumas atidžiam tyrinėtojui kelia pagarbią baimę. Tačiau tie nuostabūs dalykai tėra Kūrėjo šlovės ir galybės atšvaitas. Biblijoje Jehova Dievas vadinamas „dangaus šviesulių Tėvu“ ir sakoma, kad jis „žvaigždes suskaičiuoja, jas visas vardais vadina“ (Jokūbo 1:17, NW; Psalmių 147:4, Brb red.).

Visatos didybė matoma ir iš dangaus reiškinių trukmės. Iš Hablio kosminiu teleskopu nufotografuotų galaktikų šviesa keliavo erdve milijardus metų! Ar trumpa žmogaus egzistencija bei jo menkumas, palyginus su dangaus pastovumu, neturėtų mums sukelti baimės ir didelės pagarbos Tam, kuris sukūrė žvaigždes? (Izaijo 40:22, 26, NW) Suvokimas, kad visus dalykus sukūręs Dievas dar ‛atsimena žmogų ir juo rūpinasi’, padidina mūsų pagarbą Kūrėjui ir sukelia troškimą pažinti jį bei įtikti jam (Psalmių 8:4, 5). Tokia didi pagarba bei pripažinimas ir yra tai, ką Biblija vadina Dievo baime.

Atlaidus Dievas

Mes esame netobuli. Net stengdamiesi daryti tai, kas teisinga, nesąmoningai nusidedame. Ar tokiu atveju turėtume baimintis, kad prarasime Dievo palankumą? Psalmininkas rašė: „Viešpatie, jei Tu neatleisi kalčių, kas, Viešpatie, išsilaikys? Bet Tu atleidi nuodėmes, kad Tavęs bijotų“ (Psalmių 130:3, 4, Brb red.). „Didžiojo Kūrėjo“ gerumas ir atlaidumas sukelia didelį jo garbintojų dėkingumą bei pagarbą (Izaijo 54:5-8, NW).

Dievo baimė skatina mus daryti gera ir vengti to, ką Dievas sako esant bloga. Mūsų santykiai su dangiškuoju Tėvu panašūs į gero tėvo santykius su savo vaikais. Kartais vaikai gali neprisiminti, kodėl jų tėvas neleidžia jiems žaisti gatvėje. Tačiau, kai pagauti impulso nori vytis į judrią gatvę nuriedėjusį kamuolį, mintis, kad tėvas jiems tai uždraudė, sulaiko juos — ir galbūt apsaugo nuo mirties. O jeigu suaugęs žmogus bijo Jehovos, tai jį irgi gali sulaikyti nuo veiksmų, kurie sugriautų jo paties ar kitų gyvenimą (Patarlių 14:27).

Dievo nuosprendžio baimė

Visiškai kitokią baimę jaučia asmuo, kurio sąžinė leidžia jam daryti tai, kas Dievui nepatinka. Kaip žmonių vyriausybės baudžia kriminalinius nusikaltėlius, taip ir Dievas turi teisę bausti užsispyrusius, neatgailaujančius įstatymo pažeidėjus. Dievas laikinai leido egzistuoti blogiui, o tai kai kuriuos paskatino tapti užkietėjusiais piktadariais. Bet Biblija aiškiai parodo, kad greit ateis diena, kai jis pašalins nuo žemės visus blogus elementus (Psalmių 36:9, 10; Ekleziasto 8:11, Brb red.; 1 Timotiejui 5:24). Neatgailaujantys nedorėliai turi pagrindą bijotis Dievo bausmės. Tačiau ši baimės rūšis nėra ta, kurią turėti skatinama Biblijoje.

Biblija susieja Jehovos baimę su gražiais gyvenimo dalykais — giedojimu, džiaugsmu, pasitikėjimu, išmintimi, ilgu gyvenimu, klestėjimu, viltimi bei taika, ir tai tik keletas iš jų.a Jeigu nenustojame vaikščioti Jehovos baimėje, džiaugsimės tokiomis palaimomis amžinai (Pakartoto Įstatymo 10:12-14).

[Išnaša]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]

Leidus Anglo-Australian Observatory, Deivido Malino nuotrauka