Ar tai kliūtis skelbti?
1 Dauguma žmonių yra labai užimti. O mes, Jehovos liudytojai, užimti labiausiai, nes studijuojame Dievo Žodį, lankome susirinkimo sueigas ir einame į skelbimo tarnybą. Be to, turime dirbti pasaulietinį darbą, rūpintis namų ruoša, lankyti mokyklą ir atlikti daug kitų pareigų, kurioms reikia skirti laiko. Dėl to ypač nelengva šeimų galvoms.
2 Daugelyje vietovių ekonominės sąlygos nepalankios, todėl vyrai, kad aprūpintų šeimą, turi ilgai ir sunkiai dirbti. Taigi laiko skelbimui jiems lieka nedaug. Suvokdami savo pareigą rūpintis materialiniais šeimos poreikiais, kai kurie galbūt mano, jog truputį paskelbti pakanka (1 Tim 5:8). Suprantama, šiandien kartais sunku įsigyti netgi būtiniausių dalykų. Tačiau pasaulietinis darbas neturi tapti asmeniui kliūtimi skelbti gerąją naujieną (Mk 13:10). Taigi naudinga ištirti save.
3 Kadangi pasaulio padėtis nuolat keičiasi, šeimos galva galbūt linkęs pernelyg ilgai dirbti, tikėdamasis sukaupti piniginių išteklių nenumatytiems atvejams (1 Kor 7:31). Galbūt atrodo, kad ilgiau dirbant galima įsigyti daugiau materialinių daiktų arba lėšų pramogoms, tačiau ar šeima bus laimingesnė ir patenkinta, jeigu dėl to nukentės dvasiniai siekiai bei sueigų lankymas? Turime tikrai vengti visko, kas kenkia mūsų dvasingumui. Išmintinga klausyti Jėzaus patarimo ‛krautis lobį danguje’ ir būti ‛turtingiems pas Dievą’ (Mt 6:19-21; Lk 12:15-21).
4 Pirmiausia ieškok Karalystės. Jėzus mokė savo sekėjus pirmenybę skirti dvasiniams dalykams, ragindamas juos: „Nesisielokite ir neklausinėkite: ‛Ką valgysime?’ — arba: ‛Ką gersime?’ — arba: ‛Kuo vilkėsime?’“ Kodėl jis taip kalbėjo? Štai jo paaiškinimas: „Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.“ Jei tuo tvirtai tikime, mums nebus kliūčių laikytis Jėzaus žodžių: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai [būtini materialiniai dalykai] bus jums pridėta.“ Dievas tikrai pasirūpins, kad jų turėtume (Mt 6:31-33). Tad dabar ne laikas pernelyg rūpintis pragyvenimu ar trokšti didesnių patogumų šioje sistemoje, kuri netrukus praeis (1 Pt 5:7; 1 Jn 2:15-17).
5 Pasaulietinį darbą žmogus dirba tam, kad patenkintų savo materialines reikmes. O kiek mums reikia? Apie tai apaštalas Paulius rašė: „Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti.“ Gal stengiamės įsigyti daugiau negu tai? Jei taip, galime susilaukti pasekmių, dėl kurių Paulius perspėjo: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo“ (1 Tim 6:8, 9; Mt 6:24; Lk 14:33). Kaip galime nustatyti, ar mums trukdo pernelyg dideli troškimai?
6 Jei dėl pasaulietinių siekių imame mažiau skelbti arba nebejaučiame poreikio aukotis dėl gerosios naujienos, būtina kai ką pakeisti (Hbr 13:15, 16). Kad pašalintume skelbimo tarnybai trukdančias kliūtis, gyvenkime paprasčiau. Daugiausia laiko ir energijos visada skirkime Karalystės interesams.
7 Triūsas, kuris nėra veltui. Pauliaus žodžiais esame raginami visada būti „gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad [mūsų] triūsas ne veltui Viešpatyje“ (1 Kor 15:58, Brb). Svarbiausias ‛Viešpaties darbas’ — skelbti Karalystę ir ruošti mokinius (Mt 24:14; 28:19, 20). Kad kuo daugiau atsidėtume tam darbui, turime paskirti laiką, kada kiekvieną savaitę eisime į lauko tarnybą, ir tuo metu stengtis neužsiimti jokiais kitais darbais (Ef 5:15-17). Tada nei pasaulietinis darbas, nei kas nors kitas netaps mums kliūtimi tarnauti.
8 Dalydamiesi Biblijos tiesomis su kitais, patiriame didžiausią laimę, kuri ateina duodant (Apd 20:35). Dirbdami Karalystės skelbimo darbą, galime su pasitikėjimu žvelgti į ateitį, nes ‛Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš mūsų darbų, mūsų meilės, kurią parodėme jo vardui’ (Hbr 6:10).