Mūsų Didysis Kūrėjas rūpinasi mumis!

¹ Įtikinėdamas nepaklusnųjį Izraelį, Jehova paklausė: „Ar nežinai, ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas yra, kuris sutvėrė pasaulį nuo galo ligi galo“ (Iz 40:28, ŠvR). Mes pažįstame savo Didįjį Kūrėją ir matome, kaip jis meilingai mumis rūpinasi. Tačiau milijonai žmonių abejoja, ar Dievas yra, arba jų samprata apie jį neatitinka to, kas sakoma Biblijoje. Kaip galėtume jiems padėti?

² Tokiems žmonėms skirta nauja knyga Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? Ji skatina mąstančius žmones apsvarstyti faktus. Įdomi šios knygos medžiaga bei įtikinami argumentai turėtų patraukti jos skaitytojus.

³ Susipažink su knyga Kūrėjas. Įsidėmėk jos turinį. 2—5 skyriuose aptariama, kaip atsirado visata, gyvybė bei žmogus ir kokia viso to priežastis. 6—9 skyriuose kalbama apie Bibliją bei jos Autorių ir ypač apie tai, ar Pradžios knygos pranešimas apie sukūrimą yra patikimas. 10 skyriuje duodamas įtikinamas atsakymas į daugiausia žmones jaudinantį klausimą: „Jeigu Kūrėjas rūpestingas, kodėl žmonės taip kenčia?“

⁴ Bandyk samprotauti su tais, kurie abejoja. Knygos Kūrėjas 78—79 puslapiuose pateikiami argumentai, kuriais galėtum pasinaudoti padėdamas kitiems prieiti prie teisingos išvados apie Dievą. Paklausk jų: „Ar visata turėjo pradžią?“ Dauguma atsakys teigiamai. Tada paklausk: „Ar ta pradžia turėjo priežastį, ar ne?“ Dauguma pripažįsta, kad ji turėjo priežastį. Tai veda prie paskutinio klausimo: „Ar visata buvo sukurta tam tikro amžino dalyko ar tam tikros amžinos Būtybės?“ Taip galima paskatinti daugelį suvokti, jog turi būti Kūrėjas.

⁵ Knyga Kūrėjas yra kaip tik tai, ko reikia daugeliui žmonių. Pasiūlyk ją savo giminaičiams, bendradarbiams, mokslo draugams ir kitiems pažįstamiems. Nešiokis ją tarnyboje, kad galėtum įteikti žmonėms, abejojantiems, ar Dievas yra. Kuo geriau susipažinsime su šia knyga, tuo stipresnė taps mūsų meilė Kūrėjui, ir ji skatins mus nuolat laikytis jo aukštų normų (Ef 5:1; Apr 4:11).

„Apsivilkti nauju žmogumi“

¹ Krikščionys džiaugiasi žinodami tiesą! Mes išmokstame, kaip turime gyventi, kad vengtume pasaulio žmonių kelio. Jie yra „svetimi Dievo gyvenimui“, todėl „jų protavimas aptemęs“ (Ef 4:18). Mes esame mokomi neprisitaikyti prie pasaulio mąstymo, bet nusivilkti senąją asmenybę ir apsivilkti naująja (Ef 4:22-24).

² Senoji asmenybė veda į moralinį smukimą, kurio rezultatas — susiteršimas ir mirtis. Todėl tuos, kurie klausosi Karalystės žinios, raginame pamesti piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą ir nešvarias kalbas. Trokštantieji įgyti Dievo palankumą turi ryžtingai ir visiškai nusivilkti senąją asmenybę, taip kaip nusivelkamas nešvarus drabužis (Kol 3:8, 9).

³ Nauja protą sužadinanti jėga. Apsivilkti nauja asmenybe reiškia pasikeisti protą sužadinančia jėga (Ef 4:23, NW). Kaip žmogus atnaujina tą proto jėgą, kad mąstytų teisingai? To pasiekiama reguliariai bei stropiai studijuojant Dievo Žodį ir apmąstant jo reikšmę. Taip ugdoma nauja galvosena, todėl asmuo pradeda suvokti viską Dievo ir Kristaus požiūriu. Žmogaus gyvenimas pasikeičia, kai jis apsivelka tokiomis kaip Kristaus savybėmis — gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu, kantrumu ir meile (Kol 3:10, 12-14).

⁴ Apsivilkdami nauja asmenybe mes atsiskiriame nuo pasaulio. Mes skiriamės savo gyvenimo būdu. Kalbame tiesą ir stengiamės savo kalba ugdyti kitus žmones. Tramdome pyktį, o šiurkštumą, riksmus, piktžodžiavimą ir visas blogybes pakeičiame teisingomis, geromis savybėmis. Būdami atlaidūs, mes darome daugiau negu paprastai iš mūsų reikalaujama; visa tai darome noriai, iš širdies (Ef 4:25-32).

⁵ Niekada nenusivilkime naujos asmenybės. Be jos mes negalime priimtinai tarnauti Jehovai. Tegu ji padeda mums traukti žmones prie tiesos ir šlovinti Jehovą, mūsų nuostabios naujos asmenybės Kūrėją (Ef 4:24).