Tu gali pagerinti savo atmintį
JEHOVA DIEVAS sukūrė žmogaus smegenis su nuostabiu gebėjimu prisiminti. Jis padarė jas tarsi talpyklą, kurios vertingais ištekliais galima nuolat naudotis nebijant jų prarasti. Dievas taip suprojektavo jas todėl, kad žmogus galėtų gyventi amžinai (Ps 139:14; Jn 17:3).
Bet galbūt tau atrodo, kad diduma to, ką įdedi į savo protą, išnyksta. Bandai ieškoti, tačiau neberandi. Kaip galėtum pagerinti atmintį?
Domėkis
Domėjimasis yra svarbus atminties gerinimo veiksnys. Jeigu stengiamės būti pastabūs, domėtis žmonėmis ir tuo, kas dedasi aplinkui, mūsų protas yra sužadinamas. Tuomet labiau domėsimės ir tuo, ką svarbaus skaitome ar išgirstame.
Daugeliui gana sunku atsiminti žmonių vardus ir pavardes. Mes, krikščionys, žinome, kokie mums svarbūs žmonės — bendratikiai, asmenys, kuriems liudijame, bei tie, su kuriais susiduriame tvarkydami kasdienius reikalus. Kas padėtų mums įsiminti vardus? Apaštalas Paulius, rašydamas vienam susirinkimui, vardais paminėjo 26 jo narius. Pauliaus dėmesys jiems matomas iš to, kad jis ne tik žinojo juos pavardžiui, bet paminėjo kai kuriuos konkrečius dalykus apie daugelį iš jų (Rom 16:3-16). Šiais laikais kai kurie Jehovos liudytojų keliaujantieji prižiūrėtojai vardus puikiai prisimena, nors keliauja kas savaitę iš vieno susirinkimo į kitą. Kaip jiems tai pavyksta? Galbūt kalbėdamiesi su asmeniu jie pasako jo vardą keletą kartų. Be to, stengiasi susieti asmens vardą su jo bruožais. Su daugeliu krikščionių jie dalyvauja lauko tarnyboje ir kartu pietauja. Ar susitikęs ką nors atsiminsi sutiktojo vardą? Pirmiausia surask svarią priežastį jį prisiminti, paskui bandyk pritaikyti jau nurodytus patarimus.
Prisiminti, ką skaitai, irgi būtina. Kas galėtų padėti? Čia svarbu ir domėjimasis, ir supratimas. Kad į skaitomą medžiagą sutelktum visą dėmesį, ji turi tave dominti. Informacijos neprisiminsi, jei skaitydamas leisi mintims klajoti. Suprasti informaciją lengviau, jei susieji ją su žinomais dalykais ar žiniomis. Pamąstyk: ‛Kaip ir kada galiu pritaikyti skaitomą medžiagą savo gyvenime? Kaip galiu pasinaudodamas ja padėti kitiems?’ Suprasti lengviau ir tuomet, kai skaitome ne atskirus žodžius, o frazes. Taip greičiau perprasi mintis ir nustatysi, kurios iš jų pagrindinės. Atsiminti šią informaciją bus lengviau.
Skirk laiko pakartoti
Švietimo specialistai pabrėžia kartojimo vertę. Per vieną paskaitą universiteto profesorius parodė, kaip vieną minutę skiriant trumpam pakartojimui galima įsiminti dvigubai daugiau informacijos. Baigęs skaityti visą medžiagą ar jos dalį, mintyse pakartok svarbiausius punktus, kad juos įsidėmėtum. Pagalvok, kaip naujus išmoktus punktus paaiškintum savais žodžiais. Jei stengsies sužadinti atmintį vos tik perskaitęs mintį, ta mintis galvoje išliks daug ilgiau.
Paskui per kitas dienas ieškok galimybių pakartoti skaitytą medžiagą pasidalydamas ja su kuo nors kitu. Tu gali atpasakoti ją šeimos nariui, kuriam nors bendratikiui, bendraklasiui, kaimynui ar dar kam nors, ką sutiksi skelbimo tarnyboje. Stenkis atkartoti ne tik pagrindines mintis, bet ir jas patvirtinančius Rašto argumentus. Tai bus naudinga tau pačiam — įsidėmėsi svarbius dalykus — bei kitiems.
Svarbius dalykus apmąstyk
Naudinga ne tik pakartoti ką skaitei ir papasakoti kitiems, bet ir apmąstyti reikšmingus dalykus. Taip darė Biblijos rašytojai Asafas ir Dovydas. Asafas sakė: „Mąstau apie Viešpaties darbus; taip, atsimenu ankstesnius tavo stebuklus. Apmąstau visus tavo darbus ir apsvarstau tavo veiksmus“ (Ps 77:12, 13 [77:11, 12, Brb]). Panašiai rašė ir Dovydas: „Per visą naktį mąstau“ ir „prisimenu senąsias dienas, pergalvoju visus tavo darbus“ (Ps 63:7 [63:6, Brb]; 143:5). Ar ir tu taip darai?
Toks nuodugnus, tikslingas Jehovos darbų, savybių bei jo valios apreiškimų apmąstymas padės ne tik įsiminti faktus. Jeigu įprasi visa apmąstyti, tie itin svarbūs dalykai įstrigs širdyje. Jie formuos tavo asmenybę. Tos mintys atspindės tavo jausmus (Ps 119:16).
Dievo dvasios pagalba
Bandydami įsidėmėti Jehovos darbus bei tai, ką kalbėjo Jėzus Kristus, nesame palikti be pagalbos. Vakarą prieš savo mirtį Jėzus tarė mokiniams: „Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas — Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, — jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jn 14:25, 26). Tarp mokinių tąkart buvo ir Matas su Jonu. Ar šventoji dvasia tikrai pasirodė esanti jų padėjėjas? Be jokios abejonės! Po aštuonerių metų Matas užbaigė pirmąjį išsamų pasakojimą apie Kristaus gyvenimą, kuriame perteikė tokius vertingus atsiminimus kaip Kalno pamokslas bei detalus Kristaus dalyvavimo ir dabartinės sistemos pabaigos ženklas. Praėjus 65 metams po Jėzaus mirties, apaštalas Jonas parašė Evangeliją, kurioje smulkiai išdėstė, ką Viešpats Jėzus kalbėjo su apaštalais paskutinį vakarą prieš atiduodamas savo gyvybę. Nėra abejonių, kad Matas ir Jonas gyvai prisiminė Jėzaus žodžius bei darbus, nes buvo su juo kartu; tačiau šventoji dvasia užtikrino, kad jie nepamirštų reikšmingų detalių, kurias Jehova norėjo įtraukti į savo rašytinį Žodį.
Ar šventoji dvasia šiandien yra Dievo tarnų padėjėjas? Neabejotinai! Žinoma, ji neįdeda mums į protą to, ko niekada nesimokėme, bet padeda prisiminti svarbius, jau studijuotus dalykus (Lk 11:13; 1 Jn 5:14). Prireikus mūsų proto sugebėjimai sužadinami ‛atsiminti šventųjų pranašų iš anksto paskelbtus žodžius ir... Viešpaties ir Gelbėtojo įsakymą’ (2 Pt 3:1, 2).
„Saugokis, kad neužmirštum“
Jehova nuolat perspėdavo Izraelį: „Saugokis, kad neužmirštum.“ Jis nereikalavo iš jų viską atsiminti tobulai. Tačiau jie neturėjo tiek pasinerti į asmeninius rūpesčius, kad pamirštų apmąstyti Jehovos darbus. Jie privalėjo nuolat turėti omenyje, kaip Jehova išvadavo juos, kai jo angelas žudė visus egiptiečių pirmagimius, kaip buvo perskirta Raudonoji jūra, kaip ji paskui susiliejo ir palaidojo faraoną su visa armija. Izraelitai turėjo atsiminti, jog Dievas davė jiems Įstatymą prie Sinajaus kalno ir vedė per dykumą į Pažadėtąją žemę. Ką reiškia, kad jie turėjo tai prisiminti? Ogi kad tai turėjo daryti didelę įtaką jų kasdieniam gyvenimui (Įst 4:9, 10; 8:10-18; Iš 12:24-27; Ps 136:15).
Mes irgi negalime tapti užuomaršos. Kovodami su gyvenimo sunkumais, turime atsiminti Jehovą — mąstyti, koks Dievas jis yra ir kokią meilę parodė mums dovanodamas savo Sūnų kaip išpirką už nuodėmes, kad amžinai gyventume tobuli (Ps 103:2, 8; 106:7, 13; Jn 3:16; Rom 6:23). Jei reguliariai skaitome Bibliją, aktyviai dalyvaujame susirinkimo sueigose bei skelbiame, šios brangios tiesos neišblės.
Kai tenka apsispręsti dėl didelių ar mažų dalykų, prisimink šias svarbias tiesas ir leisk joms veikti tavo mąstyseną. Neužmiršk jų. Ieškok Jehovos vadovavimo. Užuot viską vertinęs kūno požiūriu ar pasitikėjęs netobulos širdies impulsais, pagalvok: ‛Koks patarimas ar principai iš Dievo Žodžio turi nulemti mano sprendimą?’ (Pat 3:5-7; 28:26) Tu neprisiminsi to, ko niekada neskaitei ar negirdėjai. Bet augdamas tiksliu pažinimu bei Jehovos meile, plėsi žinių, kurias Dievo dvasia padeda įsiminti, bagažą ir stiprėjanti meilė Jehovai skatins atitinkamai elgtis.