Taisyklinga tartis

NE VISI krikščionys galėjo įgyti gerą pasaulietinį išsilavinimą. Netgi apaštalai Petras ir Jonas buvo pavadinti „paprastais, nemokytais“ žmonėmis (Apd 4:13). Vis dėlto turime vengti blogai tarti žodžius, kad nesumenkintume skelbiamos Biblijos tiesos.

Svarbūs veiksniai. Kiekviena kalba turi savo tarties taisykles. Daugelio kalbų rašto pagrindas yra abėcėlė. Be lotyniškosios abėcėlės, dar yra arabiškoji, graikiškoji, hebrajiškoji bei kirilica. Kinų rašytinė kalba abėcėlės neturi, o garsai užrašomi hieroglifais, sudarytais iš daugelio elementų. Šie hieroglifai paprastai reiškia žodį ar žodžio dalį. Japonai ir korėjiečiai rašmenis pasiskolino iš kinų, tačiau jie gali būti vartojami išreikšti visiškai kitokiems garsams ir turėti kitą reikšmę.

Derama tartis abėcėlę turinčiomis kalbomis reikalauja kiekvienai raidei ar raidžių deriniui vartoti atitinkamą garsą. Jeigu tokia kalba (pavyzdžiui, graikų, ispanų) pagrįsta nuosekliomis taisyklėmis, tai nėra sunku. Tačiau dėl svetimžodžių įtakos kalboje gali atsirasti tarčių, atitinkančių tų svetimų žodžių kilmę. Todėl tam tikra raidė ar raidžių grupė pradedama tarti keleriopai, o kartais visai nebetariama. Tau galbūt reikia atsiminti išimtis ir neignoruoti jų savo kalboje. Norint teisingai tarti kiniškus žodžius, reikia įsiminti tūkstančius hieroglifų. Kai kuriomis kalbomis žodžio reikšmė pakinta pakeitus toną. Neskiriant pakankamai dėmesio šiam kalbos aspektui, galima perteikti neteisingas mintis.

Jeigu kalbos žodžiai sudaryti iš skiemenų, svarbu kirčiuoti reikiamą skiemenį. Daugelyje tokios struktūros kalbų žodinio kirčio pavyzdys yra nusistovėjęs. Esant išimčių, ant parašytų žodžių galbūt dedamas kirčio ženklas. Tuomet tą žodį ištarti teisingai palyginti lengva. Tačiau jei nuoseklaus kirčiavimo pavyzdžio nėra, sunkumas didesnis. Daug dalykų reikia įsiminti.

Kai kuriose kalbose vartojami diakritiniai ženklai, kurių neįmanoma ignoruoti. Šiuos ženklus turi lietuvių bendrinės kalbos raidės ė, č, š, ū, ž (viršuje) ir ą, ę, į, ų (apačioje). Jais lietuvių kalboje laikomi ir ženklai, žymintys kirtį bei priegaidę, pavyzdžiui, è, é, ñ, — jie gali būti parašyti, bet dažniausiai skaitytojas pats turėtų juos nuvokti remdamasis žodžio kontekstu ir kirčiavimo taisyklėmis. Tad gavus užduotį viešai skaityti naudinga gerai pasiruošti.

Reiktų saugotis tam tikrų su tartimi susijusių spąstų. Perdėtai pabrėžiama tartis kalbą daro nenatūralią, net snobišką. Tas pats gali būti su tartimi, kuri jau seniai nebevartojama. Kalbėtojas tuo tik patrauks kitų dėmesį į save. Antra vertus, dera vengti priešingos kraštutinybės — nerūpestingos tarties. Kai kurie šie aspektai jau buvo aptarti pamokoje „Aiškus žodžių tarimas“.

Priimtina kokios nors kalbos žodžių tartis įvairiose šalies vietovėse gali būti nevienoda. Asmuo iš kitos šalies vietine kalba gali kalbėti su ryškiu akcentu. Žodynai kai kuriuos žodžius leidžia tarti keleriopai. Jeigu asmuo negalėjo įgyti pasaulietinio išsilavinimo arba jeigu kalba, kuria jis dabar kalba, nėra jo gimtoji, jam būtų labai naudinga atidžiai klausytis kalbančiųjų taisyklinga vietine kalba ir iš jų mokytis. Mes, Jehovos liudytojai, norime, kad mūsų kalba teiktų skelbiamai žiniai kilnumo ir būtų lengvai suprantama vietiniams žmonėms.

Kasdienėje kalboje paprastai tinkamiausia vartoti gerai žinomus žodžius. Šiaip kalbantis, tarimas nesudaro didelės problemos. Tačiau skaitydamas garsiai aptiksi žodžių, kurių kasdien nevartoji. O Jehovos liudytojams kaip tik tenka nemažai skaityti balsu. Mes skaitome Bibliją liudydami žmonėms. Kai kuriems broliams pavedama skaityti per Sargybos bokšto ar Susirinkimo knygos studijas. Svarbu, kad skaitytume tiksliai ir kad blogu tarimu nesumenkintume žinios.

Kaip išmokti taisyklingai tarti Biblijoje vartojamus tikrinius vardus? Daugumos vardų patvirtintos lietuviškosios formos vartojamos pagrindiniame Bendrijos cituojamame lietuviškame Šventojo Rašto vertime.a Jos taip pat pateiktos Biblijos vardų žodyne.b Šiame leidinyje nurodytos vardų kirčiuotės, pagal kurias galima nustatyti, kaip kirčiuoti vieną ar kitą vardą. Pavyzdžiui, asmenvardžių Izai̇̀jas, Sofoni̇̀jas, Malachi̇̀jas, taip pat žodžio Mesi̇̀jas, kirčiuojami trumpieji skiemenys i, ni, chi ir si, asmenvardžių Ezrà, Rūtà — trumpieji skiemenys ra ir ta, Jèhuvas — trumpasis skiemuo je, Aarònas — trumpasis skiemuo ro, Daniẽlius — ilgasis skiemuo nie.

Kaip pagerinti tartį. Daugelis žmonių nežino, kad turi tarties sunkumų. Jeigu mokyklos prižiūrėtojas pataria tau atkreipti dėmesį į kai kuriuos savo tarimo aspektus, būk dėkingas už gerą patarimą. Žinodamas turįs tokią problemą, ką galėtum daryti?

Gavęs užduotį skaityti balsu, skirk laiko pasižiūrėti į žodyną. Susirask nežinomus žodžius. Jei nesi įpratęs naudotis žodynu, atsiversk jo įvadą, kad išsiaiškintum simbolių reikšmę, arba, jeigu reikia, paprašyk kieno nors tau paaiškinti. Žodyne nurodyta, kurioje vietoje kirčiuoti žodį, sudarytą iš daugiau kaip vieno skiemens. Kai kuriuose žodynuose aiškinama, kaip tarti tam tikrus balsius, priebalsius bei dvigarsius. Kartais žodis gali būti kirčiuojamas dvejopai. Kad ir koks būtų tas žodis, prieš užversdamas žodyną ištark jį garsiai keletą kartų.

Kitas būdas pagerinti tartį yra skaityti garsiai kam nors, kieno tartis gera, ir prašyti jį ištaisyti klaidas.

Trečias būdas — atidžiai klausytis gerų kalbėtojų. Jeigu turi garso kasečių su Šventojo Rašto ar Sargybos bokšto ir Atsibuskite! įrašais, pasinaudok jais. Klausydamasis įsidėmėk žodžius, kurie tariami kitaip, negu tartum tu. Užsirašyk juos ir lavinkis tarti. Per laiką tavo kalboje nebeliks tarties klaidų ir tai labai pagerins kalbėseną.