Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • km 03/1 p. 3–6
  • Laikas ir Šventasis Raštas (pirma dalis)

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Laikas ir Šventasis Raštas (pirma dalis)
  • Mūsų Karalystės tarnyba 2003
Mūsų Karalystės tarnyba 2003
km 03/1 p. 3–6

Laikas ir Šventasis Raštas (pirma dalis)

Biblijoje minimi laiko vienetai, kalendoriai, atskaitos datos ir įdomūs aspektai, susiję su laiko tėkme.

Medžiaga iš knygos „‘Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas’“, p. 278—282. (Teokratinės tarnybos mokyklos 1-ajai užduočiai 2003 m. sausio—gegužės mėnesiams.)

1 Žmogus labai jaučia laiko bėgsmą. Su kiekvienu laikrodžio dūžiu jis žengia dar vieną žingsnį laiko koridoriumi. Tinkamai naudoti laiką, be abejonės, išmintinga. Karalius Saliamonas rašė: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti, laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta. Laikas žudyti ir laikas gydyti, laikas griauti ir laikas statyti. Laikas verkti ir laikas juoktis.“ (Mok 3:1-4) Kaip lekia laikas! 70 gyvenimo metų nepakanka žmogui įgyti išsamų pažinimą ir džiaugtis visais gerais dalykais, kuriuos teikia Jehova. „Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.“ (Mok 3:11, Brb; Ps 90:10)

2 Jehova gyvena visą amžinybę. Tokia Dievo valia, kad jo kūriniai būtų priklausomi nuo laiko. Angelai, įskaitant netgi maištininką Šėtoną, gerai suvokia laiko tėkmę. (Dan 10:13; Apr 12:12) Apie žmoniją pasakyta, kad „visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“. (Mok 9:11, Brb) Laimingas žmogus, kuris visada mąsto apie Dievą ir priima Dievo tiekiamą „maistą reikiamu metu“. (Mt 24:45, Jr)

3 Laikas yra vienkryptis. Nors jis visuotinis, nė vienas žmogus negali jo apibūdinti. Jis toks pat beribis kaip erdvė. Niekas negali paaiškinti, kur laikas prasidėjo ir kur bėga. Tai supranta tik visa žinantis Jehova, nes jis yra Dievas „nuo amžių per amžius“. (Ps 90:2)

4 Tačiau kai kuriuos laiko bruožus galime suvokti. Pavyzdžiui, galime išmatuoti jo trukmę. Be to, jis eina tik viena kryptimi. Kaip ir vienpusis eismas, laikas nepaliaujamai bėga visada pirmyn. Kad ir kokia būtų laiko sparta, jo neįmanoma pasukti atgal. Mes gyvename dabartyje. Tačiau dabartis nepaliaujamai traukiasi. Jos nesustabdysi.

5 Praeitis. Praeitis yra tai, kas praėję, istorija, ir ji niekada nepasikartos. Sugrąžinti praeities neįmanoma, lygiai kaip neįmanoma priversti krioklį kilti aukštyn arba iššautą strėlę grįžti į lanką. Mūsų klaidos laiko tėkmėje palieka žymę, ir tą žymę gali ištrinti tik Jehova. (Iz 43:25) Panašiai ir ankstesni geri žmogaus darbai „jam pačiam sugrįžta“ Jehovos palaimomis. (Pat 12:14, Jr; 13:22) Praėjęs laikas yra arba gerai išnaudotas, arba prarastas. Niekas nebegali jo pakeisti. Apie nedorėlius parašyta: „Juk jie veikiai išnyks kaip žolė ir nuvys kaip žaluma.“ (Ps 37:2)

6 Ateitis. Ateitis kitokia. Ji nuolatos artinasi. Padedami Dievo Žodžio galime atpažinti kelyje laukiančias kliūtis ir pasiruošti jas įveikti. Galime krautis „lobį danguje“. (Mt 6:20) Jo nenusineš laiko tėkmė. Jis liks su mumis visą palaimingą amžinybę. Mes norime išmintingai naudoti laiką, nes nuo to priklauso pažadėtoji ateitis. (Ef 5:15, 16)

7 Laiko matai. Mūsų dienų laikrodžiai matuoja, rodo laiką. Panašiai Kūrėjas, Jehova, paleido į darbą didžiuosius laikmačius: Žemę, kuri sukasi apie savo ašį, Mėnulį, skriejantį apie Žemę, ir Saulę, kad, pagal jo tvarką, žmogus galėtų tiksliai žinoti laiką. „Dievas tarė: ‘Tebūna šviesuliai dangaus skliaute dienai nuo nakties atskirti! Teženklina jie metų laikus, dienas ir metus.’“ (Pr 1:14) Taigi ta daugybė dangaus kūnų, tarnaujančių bendram tikslui, juda tobulai nustatytais ciklais, be paliovos ir neklystamai rodydami vienos krypties laiką.

8 Diena. Žodis „diena“ Biblijoje turi kelias reikšmes, o ir šiais laikais vartojamas labai įvairiai. Kai Žemė vienąkart apsisuka apie savo ašį, praeina diena, lygi 24 valandoms. Šia prasme dieną sudaro diena ir naktis — 24 valandos. (Jn 20:19) Tačiau šviesusis periodas, paprastai trunkantis 12 valandų, irgi vadinamas diena. „Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi.“ (Pr 1:5) Taip atsiranda laiko sąvoka „naktis“, apie 12 valandų trunkantis tamsos periodas. (Iš 10:13) Kita žodžio „diena“ (arba „dienos“) reikšmė — laikotarpis, susijęs su kokiu nors žymiu asmeniu. Pavyzdžiui, Izaijas matė regėjimą „Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis“. (Iz 1:1), o Nojaus ir Loto dienos vadinamos pranašiškomis. (Lk 17:26-30, Brb) Dar viena nekonkreti, simbolinė žodžio „diena“ reikšmė — Petro posakis, kad „viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų“. (2 Pt 3:8) Pradžios knygoje kūrimo diena vadinamas dar ilgesnis laikotarpis — tūkstančiai metų. (Pr 2:2, 3; Iš 20:11) Kokia prasme toje vietoje vartojamas žodis „diena“, matyti iš Biblijos konteksto.

9 Valanda. Dienos skirstymas į 24 valandas siekia Egipto laikus. Valandą dalyti į 60 minučių pradėjo Babilono matematikai, taikę šešiasdešimtainę sistemą (pagrįstą skaičiumi 60). Hebrajiškuosiuose raštuose nėra užsiminta apie laiko skirstymą valandomis.a Ten vartojami laiko matai — „rytas“, „vidudienis“, „vakaras“. (Pr 24:11; 43:16; Įst 28:29; 1 Kar 18:26) Naktis buvo dalijama į tris tarpsnius, vadinamus „nakties budėjimais“ (Ps 63:6, Jr); du iš jų Biblijoje turi konkrečius pavadinimus: „vidurnakčio sargyba“ (Ts 7:19, Brb) ir „ryto sargyba“ (Iš 14:24; 1 Sam 11:11).

10 Tačiau Krikščionių graikiškuosiuose raštuose žodis „valanda“ minimas dažnai. (Jn 12:23; Mt 20:2-6) Valandos buvo skaičiuojamos nuo saulėtekio, tai yra maždaug nuo 6 val. ryto. Biblijoje kalbama apie „trečią valandą“, kuri yra apie 9 val. ryto. „Šešta valanda“ — laikas, kai Jėzų prikalus ant stulpo Jeruzalę apgaubė tamsa. Tai dabar atitinka 12 val. dienos. Jėzaus agonija ant kančių stulpo baigėsi mirtimi „apie devintą valandą“, arba maždaug 3 val. popiet. (Mk 15:25; Lk 23:44; Mt 27:45, 46)b

11 Savaitė. Jau pačioje savo istorijos pradžioje žmogus pradėjo jungti dienas į septynių dienų ciklus. Taip jis sekė savo Kūrėju, kurio šešių dienų kūrybos procesui pasibaigus prasidėjo septintasis periodas, irgi vadinamas diena. Štai Nojus skaičiavo dienas po septynias. Hebrajų kalba „savaitė“ tiesiogiai reiškia septyngubą vienetą arba laikotarpį. (Pr 2:2, 3; 8:10, 12; 29:27)

12 Mėnulio mėnesiai. Biblijoje kalbama apie „mėnulio mėnesius“. (Iš 2:2, NW; Įst 21:13, NW; 33:14, NW; Ezr 6:15, NW) Dabartiniai mėnesiai pagal mėnulį nenustatomi. Jie yra tik 12 Saulės metų sutartinių dalių. Mėnulio mėnuo, dar vadinamas sinodiniu, nustatomas pagal jaunatį. Keturios mėnulio fazės sudaro vieną lunaciją, trunkančią maždaug 29 dienas, 12 valandų ir 44 minutes. Tik pažiūrėjus į mėnulį, iš jo formos galima apytikriai pasakyti, kokia mėnulio mėnesio diena.

13 Atrodo, Nojus neskaičiavo laiko mėnulio mėnesiais, o užrašė įvykius pagal 30 dienų mėnesius. Pagal tai, kaip Nojus skaičiavo laiką laive, suprantame, kad Tvano vandenys laikėsi penkis mėnesius, arba „šimtą penkiasdešimt dienų“. Po 12 mėnesių ir 10 dienų žemė išdžiūvo, ir laive buvusieji išėjo iš jo. Taigi tų reikšmingų įvykių laikas buvo užrašytas tiksliai. (Pr 7:11, 24; 8:3, 4, 14-19)

14 Metų laikai. Ruošdamas žemę gyventi žmonėms, Jehova parodė savo išmintį ir meilę nustatydamas metų laikus. (Pr 1:14) Jie skirtingi dėl to, kad Žemės sukimosi ašis pasvirusi nuo statmens į orbitos plokštumą 23,5° kampu. Kadangi Pietų pusrutulis, o po šešių mėnesių Šiaurės pusrutulis, būna pasisukę į Saulę, metų laikai eina tvarkingai vienas po kito. Dėl jų kaitos galima visa ko įvairovė, taip pat sėjos ir pjūties reguliarumas. Dievo Žodyje laiduojama, kad metų laikai bus visada. „Ligi tik žemė tvers, sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis nesiliaus.“ (Pr 8:22)

15 Metus Pažadėtojoje žemėje paprastai galima suskirstyti į lietingąjį ir sausąjį laikotarpius. Maždaug nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio lyja labai nedaug. Lietingasis periodas dalijamas į ankstyvojo, arba rudens, lietaus metą (spalis—lapkritis); gausaus žiemos lietaus ir šaltesnių orų (gruodis—vasaris) bei vėlyvojo, arba pavasario, lietaus (kovas—balandis). (Įst 11:14; Jl 2:23) Šis suskirstymas sąlyginis, nes dėl atmosferos svyravimų skirtingose šalies vietose metų laikai nesutampa. Ankstyvasis lietus suminkština sausą žemę, todėl spalis ir lapkritis — „arimo“ bei „sėjos“ metas. (Iš 34:21; Kun 26:5) Lietinguoju žiemos laikotarpiu nuo gruodžio iki vasario neretai būna sniego, o sausį ir vasarį aukštesnėse vietose temperatūra kartais nukrenta žemiau nulio. Biblijoje minimas Benajas, vienas iš Dovydo karžygių, „sniegingą dieną“ užmušęs liūtą. (2 Sam 23:20)

16 Kovas ir balandis (pagal žydų kalendorių maždaug sutampa su nisanu ir ijaru) — „pavasario lietaus“ mėnesiai. (Zch 10:1, NW) Toks lietus reikalingas, kad rudenį pasėti grūdai išbrinktų ir būtų geras derlius. (Oz 6:3; Jok 5:7) Kadangi tai ir ankstyvosios pjūties laikotarpis, Dievas liepė izraelitams nisano 16-ąją atnašauti pirmuosius pjūties vaisius. (Kun 23:10; Rūt 1:22) Tai gražus ir džiugus metas. „Gėlės pražydo žemėje, atėjo metas vynmedžius genėti, ir purplelis jau burkuoja mūsų šalyje. Figmedis nokina žalius vaisius, ir vynmedžių žiedai tvinsta maloniais kvapais.“ (Gg 2:12, 13)

17 Apie balandžio vidurį prasideda sausasis metų laikas, tačiau beveik visą šį laikotarpį, ypač pajūrio lygumose ir vakariniuose kalnų šlaituose, gausi rasa teikia drėgmės pasėliams. (Įst 33:28) Gegužės mėnesį pjaunami javai, o jo pabaigoje švenčiama Savaičių (Sekminių) šventė. (Kun 23:15-21) Paskui, šiltėjant orams ir džiūstant dirvai, surenkamos jau prinokusios vynuogės, o vėliau ir kiti vasaros vaisiai: alyvuogės, datulės bei figos. (2 Sam 16:1) Baigiantis sausajam metų laikui ir prasidedant ankstyviesiems lietums, nuimamas visas krašto derlius, o paskui (apie spalio pradžią) rengiama Palapinių šventė. (Iš 23:16; Kun 23:39-43)

18 Metai. Dabar patyrinėkime, kas, Biblijos požiūriu, yra „metai“. Jie minimi nuo pat žmogaus istorijos pradžios. (Pr 1:14) Hebrajiškas žodis „metai“, ša·nahʹ, kyla iš šaknies, reiškiančios „kartoti, vėl daryti“ ir perteikia mintį apie tam tikrą laiko ciklą. Žodis tinkamas, nes kasmet sezonų ciklas kartojasi. Per metus Žemė vieną kartą apsisuka apie Saulę. Ši kelionė trunka 365 dienas, 5 valandas, 48 minutes, 46 sekundes, arba maždaug 365 1/4 dienos. Tai vadinama Saulės metais.

19 Bibliniai metai. Pagal senovinius Biblijos skaičiavimus, metai trukdavo nuo rudens iki rudens. Tai ypač tiko žemdirbystės kraštui, kur metų pradžioje iki spalio pirmosios dalies būdavo ariama ir sėjama, o metams baigiantis nuimamas derlius. Pagal Nojaus skaičiavimą, metai prasidėjo rudenį. Jo pranešimu, Tvanas prasidėjo „antrą mėnesį“, o tai atitinka antrąją spalio ir pirmąją lapkričio pusę. (Pr 7:11) Iki pat šiol daug pasaulio tautų naujus metus pradeda skaičiuoti rudenį. Nuo išėjimo iš Egipto, 1513 m. p. m. e., Jehova paskelbė, kad abibas (nisanas) žydų tautai turi žymėti „mėnesių pradžią“, taigi dabar šventi metai jiems truko nuo pavasario iki pavasario. (Iš 12:2) Tačiau mūsų laikais žydai laikosi pasaulietinių, arba civilinių, metų, prasidedančių pirmąjį rudens (tišrio) mėnesį.

20 Mėnulio-Saulės metai. Iki Kristaus laikų dauguma tautų laiką skaičiavo pagal Mėnulio metus, įvairiais būdais juos koreguodami, kad daugmaž atitiktų Saulės metus. Įprasti Mėnulio metai, susidedantys iš 12 mėnulio mėnesių, turi 354 dienas, o mėnesiai — 29 arba 30 dienų, priklausomai nuo kiekvienos jaunaties pasirodymo. Todėl Mėnulio metai yra apie 11 1/4 dienos trumpesni už Saulės metus, kuriuos sudaro 365 1/4 dienos. Žydai laikėsi Mėnulio metų. Kokius pakeitimus jie darė, kad tie metai atitiktų Saulės metus bei sezonus, Biblijoje nepaaiškinta, bet prireikus jie tikriausiai pridėdavo papildomus, arba keliamuosius, mėnesius. Mėnesių kėlimo tvarka nustatyta penktajame a. p. m. e. ir dabar vadinama Metono ciklu. Pagal jį keliamasis mėnuo pridedamas septynis kartus kas 19 metų, o pagal žydų kalendorių jis būdavo pridedamas po 12-to mėnesio, adaro, ir buvo pavadintas veadaru, arba „antruoju adaru“. Taigi, kai mėnulio kalendorius koreguojamas pagal saulę, metai, sudarantys 12 arba 13 mėnesių, vadinami Mėnulio-Saulės metais.

21 Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai. Kalendorius — tai sistema, fiksuojanti metų pradžią, jų trukmę, tarpsnius ir eilės tvarką. Julijaus kalendorių sudarė Julijus Cezaris 46 m. p. m. e., kad romėnai skaičiuotų laiką ne pagal Mėnulio, o pagal Saulės metus. Pagal Julijaus kalendorių metai susideda iš 365 dienų, su viena išimtimi — kas ketvirti metai (keliamieji metai) pridedama viena diena, kad būtų 366 dienos. Tačiau laikui bėgant buvo nustatyta, kad metai pagal Julijaus kalendorių iš tikrųjų yra 11 su trupučiu minučių ilgesni už Saulės metus. Iki XVI amžiaus pasidarė dešimties dienų neatitikimas. Todėl 1582 metais popiežius Grigalius XIII padarė kalendoriuje nežymias pataisas ir dabar jis vadinamas Grigaliaus kalendoriumi. Pagal popiežiaus raštą, iš 1582 metų buvo atimta dešimt dienų, taigi diena po spalio 4-osios tapo spalio 15-ąja. Pagal Grigaliaus kalendorių, šimtmečio pabaigą žymintys metai, nesidalijantys iš 400, neturi būti laikomi keliamaisiais metais. Pavyzdžiui, skirtingai nei 2000-ieji, 1900-ieji nebuvo padaryti keliamaisiais metais, nes skaičius 1900 nesidalija iš 400. Grigaliaus kalendoriumi dabar vadovaujamasi daugumoje pasaulio šalių.

22 Pranašiški „metai“. Biblijos pranašystėse žodis „metai“ neretai vartojamas konkrečia prasme: tai 12 mėnesių, kurių kiekvienas turi po 30 dienų, iš viso 360. Atkreipk dėmesį, kas viename šaltinyje sakoma apie Ezechielio 4:5, 6: „Reikia manyti, kad Ezechielis žinojo, jog metai turi 360 dienų. Tai ne Saulės ir ne Mėnulio metai, o ‘apytikriai’ metai, kurių kiekvienas mėnuo turi po 30 dienų.“c

23 Pranašiški metai dar vadinami „laikotarpiu“, todėl nagrinėdami Apreiškimo 11:2, 3 ir 12:6, 14 sužinome, kad vienas „laikotarpis“ yra 360 dienų. Pranašystėse „diena“ kartais irgi simboliškai reiškia metus. (Ez 4:5, 6)

[Išnašos]

a A. Rubšio Biblijos vertime žodis „valanda“ (arba „valandėlė“) pavartotas 16 kartų, tačiau tose vietose neturimas omenyje laiko skirstymas į valandas.

b Žiūrėk Lk 23:44 (Jr) ir Mt 27:45 (Jr) išnašas.

c Biblical Calendars, 1961, J. Van Gudoveris, p. 75.

[Rėmelis 5 puslapyje]

IZRAELITŲ METAI

Mėnesio pavadinimas nisanas (abibas)

Apytikris atitikmuo kovas—balandis

Šventieji metai 1-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 7-as mėnuo

Nuorodos Iš 13:4; Neh 2:1

Šventės nisano 14-oji Pascha

nisano 15—21-oji Neraugintos duonos šventė

nisano 16-oji Pirmųjų vaisių atnašos

Mėnesio pavadinimas ijaras (zivas)

Apytikris atitikmuo balandis—gegužė

Šventieji metai 2-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 8-as mėnuo

Nuorodos 1 Kar 6:1

Mėnesio pavadinimas sivanas

Apytikris atitikmuo gegužė—birželis

Šventieji metai 3-ias mėnuo

Pasaulietiniai metai 9-as mėnuo

Nuorodos Est 8:9

Šventės sivano 6-oji Savaičių (Sekminių) šventė

Mėnesio pavadinimas tamūzas

Apytikris atitikmuo birželis—liepa

Šventieji metai 4-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 10-as mėnuo

Nuorodos Jer 52:6

Mėnesio pavadinimas abas

Apytikris atitikmuo liepa—rugpjūtis

Šventieji metai 5-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 11-as mėnuo

Nuorodos Ezr 7:8

Mėnesio pavadinimas elulas

Apytikris atitikmuo rugpjūtis—rugsėjis

Šventieji metai 6-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 12-as mėnuo

Nuorodos Neh 6:15

Mėnesio pavadinimas tišris (etanimas)

Apytikris atitikmuo rugsėjis—spalis

Šventieji metai 7-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 1-as mėnuo

Nuorodos 1 Kar 8:2

Šventės tišrio 1-oji Trimitų šventė

tišrio 10-oji Permaldavimo diena

tišrio 15—21-oji Palapinių šventė

tišrio 22-oji Iškilmingas susirinkimas

Mėnesio pavadinimas hešvanas (bulas)

Apytikris atitikmuo spalis—lapkritis

Šventieji metai 8-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 2-as mėnuo

Nuorodos 1 Kar 6:38

Mėnesio pavadinimas kislevas

Apytikris atitikmuo lapkritis—gruodis

Šventieji metai 9-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 3-ias mėnuo

Nuorodos Neh 1:1

Mėnesio pavadinimas tebetas

Apytikris atitikmuo gruodis—sausis

Šventieji metai 10-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 4-as mėnuo

Nuorodos Est 2:16

Mėnesio pavadinimas šebatas

Apytikris atitikmuo sausis—vasaris

Šventieji metai 11-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 5-as mėnuo

Nuorodos Zch 1:7

Mėnesio pavadinimas adaras

Apytikris atitikmuo vasaris—kovas

Šventieji metai 12-as mėnuo

Pasaulietiniai metai 6-as mėnuo

Nuorodos Est 3:7

Mėnesio pavadinimas veadaras

Apytikris atitikmuo (keliamasis mėnuo)

Šventieji metai 13-as mėnuo

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti