Mums patikėta geroji naujiena
1 Kokie esame laimingi, kad mums patikėta Dievo geroji naujiena! (1 Tes 2:4) Nors kai kurie šią veiksmingą žinią atmeta, tyraširdžius žmones ji traukia tarsi malonus aromatas. (2 Kor 2:14-16) Tiems, kurie priima gerąją naujieną ir jai paklūsta, tai reiškia išgelbėjimą. (Rom 1:16) Tad ką turime daryti, kad pateisintume tą pasitikėjimą?
2 Jėzus ir apaštalai. Skelbti gerąją naujieną Jėzui buvo visų svarbiausia. (Lk 4:18, 43) Net kai būdavo pavargęs ir alkanas, iš meilės žmonėms ir pagarbos tai žiniai Jėzus dalijosi ja su kitais. (Mk 6:30-34) Žodžiu ir pavyzdžiu jis padėjo mokiniams suprasti, kaip svarbu Karalystės skelbimo darbui skirti pirmąją vietą. (Mt 28:18-20; Mk 13:10)
3 Sekdami Jėzumi apaštalai uoliai skelbė Karalystės žinią. Netgi mušami ir liepiami nebeskelbti, ‘jie nesiliovė mokyti ir skelbti gerąją naujieną’. (Apd 5:40-42) Apaštalas Paulius šį darbą dirbo nenuilsdamas. (1 Kor 15:9, 10; Kol 1:29) Galimybė skleisti gerąją naujieną jam buvo tarsi skola artimui, todėl jis noriai atsisakė patogumų, kad tik įvykdytų tarnystę. (Apd 20:24; Rom 1:14-16)
4 Mums irgi suteikta tokia garbė. Jei branginame mums patikėtą šventą užduotį, stengsimės ieškoti galimybių daugiau darbuotis skelbimo veikloje. (Rom 15:16) Edvardas, nors ir prikaustytas prie invalido vežimėlio, sėdėdavo prie įėjimo į viešbutį ir kalbėdavosi su svečiais apie savo tikėjimą. Tačiau jis troško nuveikti daugiau, tad lengvajame krovininiame automobilyje atviru kėbulu jam buvo įrengta speciali kabina ir naudodamasis šia priemone jis daug metų tarnavo pionieriumi — skelbdamas nukeliavo tūkstančius kilometrų. Šiandien daugelis kaip ir Edvardas pakoregavo savo aplinkybes, kad daugiau prisidėtų prie gerosios naujienos skleidimo.
5 Tad sekdami Jėzumi ir apaštalais visada teikime pirmenybę skelbimo darbui. Taip parodysime, kad mylime žmones ir branginame mums patikėtą gerąją naujieną.