Padrąsinimas ir sustiprinimas

KAD ir kokie sunkumai ištiktų, Dievo tarnai gali gauti paguodos krikščionių susirinkime. Dėl to reikia stengtis, ypač vyresniesiems, kad jų kalbos ir patarimai būtų padrąsinantys. Iš vyresniųjų tikimasi, jog jie bus „pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros. Jie bus lyg vandens srovės dykumoje, lyg milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje“ (Iz 32:2).

Jei esi vyresnysis, ar tavo kalbos atgaivina ir paguodžia? Ar jos įkvepia tuos, kurie stengiasi ištikimai tarnauti Jehovai? Ar sustiprina ištvermingai vykdyti Dievo valią vyraujant apatijai ir priešiškumui? Galbūt auditorijoje yra nevilties, didelių ekonominių sunkumų ar nepagydomos ligos slegiamų bendratikių? Galėtum „padrąsinti [savo brolius] žodžiais“ (Job 16:5).

Sakydamas kalbas stenkis padėti broliams semtis vilties ir jėgų iš Jehovos ir jo teikiamų priemonių (Rom 15:13; Ef 6:10).

Primink, ką Jehova yra padaręs. Viena galimybė padrąsinti — tai pasakoti, kaip Jehova padėjo savo tarnams ištverti sunkumus praeityje (Rom 15:4).

Jehova liepė Mozei ‛padrąsinti’ ir ‛pastiprinti’ Jozuę prieš Izraeliui įžengiant į Pažadėtąją žemę, tuo metu užimtą priešiškų tautų. Kaip Mozė tai padarė? Jozuės akivaizdoje jis priminė visai tautai Jehovos nuveiktus darbus jų labui traukiantis iš Egipto (Įst 3:28; 7:18). Jis dar paminėjo, kaip Jehova padėjo jiems nugalėti amoritus. Paskui paragino Jozuę: „Būk stiprus ir ryžtingas“ (Įst 31:1-8). Ar primeni broliams, ką Jehova jau padarė dėl jų? Taip jie būtų padrąsinti ir sustiprėtų.

Kartais sunkumai bendratikius taip prislegia, jog jie nebesitiki sulaukti Karalystės palaimų. Primink jiems, kad Jehova patikimai vykdo savo pažadus (Joz 23:14).

Kai kurių šalių vyriausybės uždraudžia mūsų broliams skelbti gerąją naujieną. Tuomet meilingi vyresnieji gali padėti jiems semtis jėgų iš Jėzaus Kristaus apaštalų patirties (Apd 4:1—5:42). O pabrėždami, kaip Dievas pakreipė įvykius, aprašytus Esteros knygoje, jie tikrai įkvėps brolius būti drąsius.

Kai kurie žmonės lanko susirinkimo sueigas, bet nedaro pažangos. Galbūt jie mano, kad Dievas jiems niekada neatleis už ankstesnius blogus darbus. Tokiu atveju galėtum papasakoti, kaip Jehova pasielgė su karaliumi Manasu (2 Met 33:1-16). Arba galėtum nurodyti senovės korintiečius, kurie pakeitė savo gyvenseną, tapo krikščionimis ir buvo Dievo pripažinti teisiais (1 Kor 6:9-11).

Gal kai kurie galvoja, jog patiriami sunkumai rodo juos netekus Dievo malonės? Tiktų priminti, ką kentėjo Jobas ir kaip buvo dosniai palaimintas už ištikimybę Jehovai (Job 1:1-22; 10:1; 42:12, 13; Ps 34:20 [34:19, Brb]). Tariamieji Jobo guodėjai klaidingai tvirtino, kad jis greičiausiai padarė kokią nuodėmę (Job 4:7, 8; 8:5, 6). O Paulius ir Barnabas, stiprindami mokinius ir ‛ragindami juos išlaikyti tikėjimą’, sakė: „Per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę“ (Apd 14:21, 22). Panašiai galima sustiprinti tuos, kurie šiandien kenčia išbandymus. Paaiškink, jog visiems krikščionims reikia iškęsti mėginimus ir kad ištvermė didžiai brangi Dievo akyse (Pat 27:11; Mt 24:13; Rom 5:3, 4; 2 Tim 3:12).

Paskatink klausytojus pamąstyti, kaip Jehova įgyvendino savo pažadus jų pačių gyvenime. Tada jie galės suvokti, jog Jehova jau padėjo kiekvienam iš jų, kaip buvo žadėjęs. Psalmyno 32:8 skaitome: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis.“ Prisimindami, kaip Jehova juos vedė ir stiprino, tavo klausytojai patys įžvelgs, jog Jehova rūpinasi jais ir tikrai padės, kad ir kokie vargai ištiktų (Iz 41:10, 13; 1 Pt 5:7).

Džiaukis tuo, ką Jehova daro dabar. Norėdamas padrąsinti brolius atkreipk dėmesį į tai, ką Jehova daro dabar. Kalbėdamas apie tuos dalykus su pasigėrėjimu, sužadinsi panašius jausmus ir savo klausytojų širdyse.

Apsvarstyk, kaip Jehova padeda ištverti gyvenimo sunkumus. Jis rodo mums geriausią kelią (Iz 30:21). Paaiškina, kodėl klesti nusikalstamumas, neteisybė, skurdas, ligos, mirtis; pasako, kaip visa tai bus pašalinta. Dievas apsupa mus meilinga brolija, duoda brangią maldos dovaną, suteikia galimybę būti jo liudytojais. Jis atskleidžia, kad Kristus jau sėdosi į sostą danguje ir kad senosios sistemos paskutinės dienos visai baigiasi (Apr 12:1-12).

Be šių palaimų, paminėk susirinkimo sueigas, asamblėjas ir kongresus. Jeigu apie šias dovanas kalbi su tikru dėkingumu, sustiprinsi kitų ryžtą nepraleisti sambūrių su broliais (Hbr 10:23-25).

Pranešimai, kaip Jehova laimina mūsų skelbimo veiklą, irgi labai sustiprina. Pirmajame amžiuje, keliaudami į Jeruzalę, Paulius ir Barnabas suteikė „daug džiaugsmo visiems broliams“ pasakodami apie kitataučių atsivertimą (Apd 15:3). Tu irgi gali pradžiuginti brolius papasakodamas jiems tikėjimą stiprinančių atsitikimų.

Drąsos žmogui įkvepia ir supratimas, kokia vertinga jo veikla. Pagirk bendratikius už krikščionišką tarnybą. Pagirk tuos, kurie dėl senatvės ar ligos nedaug begali nuveikti, tačiau nenustoja ištikimai tarnauti. Primink, kad Jehova nepamirš meilės, kurią jie rodo jo vardui (Hbr 6:10). Išbandytas tikėjimas yra neįkainojamas turtas (1 Pt 1:6, 7). Broliams reikia apie tai priminti.

Entuziastingai kalbėk apie ateities viltį. Įkvėpti pažadai apie būsimus dalykus labai padrąsina visus Dievą mylinčius žmones. Galbūt dauguma tavo klausytojų ne kartą juos girdėjo. Tačiau jei parodai, kaip tuos pažadus brangini, gali juos atgaivinti, įkvėpti tikėjimo jų išsipildymu ir pripildyti klausytojų širdis dėkingumo. Taikydamas patarimus, gautus Teokratinės tarnybos mokykloje, sugebėsi tai daryti.

Jehova yra didžiausias savo tautos Drąsintojas ir Stiprintojas. Tačiau ir tu bendradarbiaudamas su juo gali drąsinti ir stiprinti kitus. Kalbėdamas susirinkimui tai ir daryk.