BIBLIJOS rankraščiuose originalo kalbomis daugiau kaip 70 kartų pavartotas hebrajiškas žodis šeól ir jo graikiškas atitikmuo háidēs, kurių reikšmė siejama su mirtimi. Kai kuriuose lietuviškuose Biblijos vertimuose jie verčiami „mirusiųjų buveinė“, „mirusiųjų pasaulis“, „kapas“, „pragaras“. Tačiau kituose tiesiog transkribuojami pagal tarimą, nes sunku yra tiksliai perteikti tą prasmę, kurią šie žodžiai turėjo senovės hebrajų ir graikų kalbose. Štai A. Rubšys savo vertime rašo „Šeolas“. A. Jurėnas háidēs kai kuriose eilutėse verčia „hadas“ arba nurodo taip išnašoje. Kokia tikroji šių žodžių reikšmė? Patyrinėkime jų vartoseną Biblijoje.

Mokytojo 9:10 sakoma: „Jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole, į kurį esi pakeliui.“ Ar reikia suprasti, kad šeolas yra kapas, kuriame palaidojame artimą žmogų? Ne. Kalbant apie laidojimo vietą, Biblijoje hebrajų ir graikų kalbomis vartojami kiti žodžiai — ne šeól ir háidēs (Pradžios 23:7-9; Mato 28:1). Žodžiu šeól nevadinamas nei bendras (pavyzdžiui, šeimos) kapas, nei masinė kapavietė (Pradžios 49:30, 31).

Kas tad yra šeolas? Iš Dievo Žodžio akivaizdu, kad šeolas bei hadas yra kai kas daugiau net už didžiausią masinę kapavietę. Štai Izaijo 5:14 sakoma, jog „Šeolas plačiai atvers savo ryklę, pražios savo bedugnę burną“. Nors šeolas, vaizdžiai tariant, jau prarijo begalę mirusiųjų, jam niekuomet negana (Patarlių 30:15, 16). Kapavietėje galima palaidoti ribotą žmonių skaičių, o šeolas „nepasotinamas“ (Patarlių 27:20). Šeolas tarsi bedugnė — niekada neprisipildo. Taigi šeolas, arba hadas, yra ne kokia konkreti vieta, o simbolinė buveinė, į kurią nueina dauguma mirusiųjų.

Dar aiškiau suvokti žodžių šeól ir háidēs prasmę padeda Biblijos žinia apie prikėlimą. Dievo Žodyje šeolas ir hadas siejami su mirtimi, iš kurios žmonės bus pažadinti (Jobo 14:13; Apaštalų darbų 2:27, 31, Jr, išnaša; Apreiškimo 20:13, Jr, išnaša).a Taip pat nurodoma, jog šeole, arba hade, yra ne tik Jehovos garbintojai, bet ir tie, kurie Dievo nepažino (Pradžios 37:35; Psalmyno 55:16 [55:15, Brb]). Todėl Biblija sako būsiant „teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimą“ (Apaštalų darbų 24:15).

KAIP įsivaizduojate Teismo dieną? Daugelio nuomone, tada milijardai žmonių sielų stos prieš Dievo sostą. Esą, kiekvienam bus paskelbtas nuosprendis: vieniems skirtas palaimingas gyvenimas danguje, kitiems — amžinos kančios. Tačiau Biblijoje apie tą dieną kalbama kitaip. Iš Dievo Žodžio sužinome, jog tai bus ne siaubo, o vilčių išsipildymo ir visokeriopos gerovės atkūrimo metas.

Apreiškimo knygoje, 20 skyriaus 11 ir 12 eilutėse, apaštalas Jonas apie Teismo dieną rašo: „Pamačiau didelį baltą sostą ir jame Sėdintįjį, nuo kurio veido pabėgo žemė ir dangus, ir nebeliko jiems vietos. Ir pamačiau numirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais sostą. Ir buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus.“ Kas gi tas soste sėdintis Teisėjas?

Vyriausiasis žmonijos Teisėjas yra Jehova Dievas. Tačiau teismą jis pavedė kitam. Pasak Pauliaus žodžių iš Apaštalų darbų 17:31, Dievas „nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vieną žmogų, kurį tam paskyrė“. Tas Jehovos įgaliotas Teisėjas yra prikeltasis Jėzus Kristus (Jono 5:22). O kada Teismo diena prasidės? Kiek truks?

Iš Apreiškimo knygos aišku, jog Teismo diena prasidės po Armagedono karo, kai bus jau žlugusi Šėtono valdoma pasaulio santvarka (Apreiškimo 16:14, 16; 19:19—20:3).a Tada Šėtonas su savo demonais bus įmestas į bedugnę tūkstančiui metų. Visą tą tūkstantmetį 144 000 Dievo išrinktųjų teis ir „viešpataus su Kristumi“ (Apreiškimo 14:1-3; 20:1-4; Romiečiams 8:17). Taigi Teismo diena truks ne 24 valandas, o ištisą tūkstantį metų.

Jėzus Kristus tuo laikotarpiu „teis gyvuosius ir mirusiuosius“ (2 Timotiejui 4:1). „Gyvieji“ — tai Armagedoną pergyvenusi „milžiniška minia“ (Apreiškimo 7:9-17). Apaštalas Jonas matė ir „numirusius [...], stovinčius priešais [teismo] sostą“. Kaip pažadėjo Jėzus, „gulintieji kapuose išgirs [jo] balsą“ ir prisikels (Jono 5:28, 29; Apaštalų darbų 24:15). O ko bus žiūrima teisiant žmones?

Apaštalas Jonas vizijoje matė „atskleistas knygas“ ir „mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus“. Ar tai — žmonių ankstesnio gyvenimo darbai? Ne, teisme nebus žiūrima, ką žmonės darė iki mirties. Juk Biblijoje sakoma: „Kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės“ (Romiečiams 6:7). Prikeltieji nebus kaltinami už praeityje padarytas nuodėmes. Vadinasi, knygos vaizduoja naujus Dievo nurodymus. Pergyvenusieji Armagedoną ir prikeltieji turės laikytis Dievo nustatytų normų, taigi ir visų naujų priesakų, kuriuos Jehova tą tūkstantmetį paskelbs. Tik šitaip žmonės galės pasiekti amžinąjį gyvenimą. O teisiami jie bus pagal tai, ką darys pačią Teismo dieną.

Milijardai žmonių, anksčiau nepažinę Dievo, Teismo dieną galės sužinoti jo valią ir jam tarnauti. Visi bus mokomi Dievo nuostatų. Tada ‘pasaulio gyventojai pažins teisumą’ (Izaijo 26:9). Tačiau ne visi norės Dievui paklusti. Izaijo 26:10 sakoma: „Nors ir gailestingai elgiamasi su nedorėliu, teisumo jis neišmoksta ir dorumo šalyje daro nedorus darbus, o Viešpaties didybės nemato.“ Tokiems piktiems žmonėms Teismo dieną teks amžinosios mirties nuosprendis (Izaijo 65:20).

Teismo dienos pabaigoje žmonės jau bus tobuli, kitaip sakant, visiškai „atgiję“ (Apreiškimo 20:5). Taigi per Teismo dieną žmonijai bus grąžinta pirmykštė tobulybė (1 Korintiečiams 15:24-28). Vis dėlto dar lauks galutinis išmėginimas: iš savo kalėjimo išleistas Šėtonas turės paskutinę progą suvedžioti žmones (Apreiškimo 20:3, 7-10). Atlaikiusiems išbandymą išsipildys Biblijos pažadas: „Teisieji paveldės kraštą ir jame gyvens amžinai“ (Psalmyno 37:29). Taip, visiems dievobaimingiems žmonėms Teismo diena atneš didžią gerovę!