Naudojimasis planu

KAI kurie baiminasi sakyti kalbą pagal planą. Jiems daug ramiau turėti viską pasirašius ar išmokus atmintinai.

Tačiau kasdien juk šnekame be jokio rankraščio. Nežiūrime į tekstą kalbėdami su šeimos nariais ar draugais, liudydami kitiems, nuoširdžiai melsdamiesi vieni ar už visą grupę.

Koks yra skirtumas sakant kalbą iš rankraščio ir pagal planą? Nors skaitant parengtą tekstą laiduojamas tikslumas ir vartojami kruopščiau parinkti žodžiai, tokia kalba sunku pasiekti širdis. Skaitant daugiau nei vieną sakinį paprastai nusistovi tam tikras tempo ir intonacijos šablonas, nepanašus į natūralų šnekamąjį stilių. Jeigu daugiau dėmesio skiri užrašams nei klausytojams, daugelis jų nebus tokie dėmesingi kaip matydami, jog tikrai galvoji apie juos ir atsižvelgi į jų aplinkybes. Kad kalba būtų iš tiesų skatinanti, geriausia dėstyti improvizuotai.

Teokratinės tarnybos mokykla skirta padėti mums įvairiais gyvenimo atvejais. Kai susitinkame draugus, neišsitraukiame lapo ir neskaitome jiems savo minčių, tarsi norėdami parinkti geriausius žodžius. Skelbimo tarnyboje nesinešiojame rankraščio, lyg bijotume praleisti kai kuriuos punktus, kuriuos ketinome paaiškinti. Mokykloje demonstruodamas, kaip liudyti tokiomis aplinkybėmis, lavinkis kalbėti kuo natūraliau. Būdamas gerai pasiruošęs matysi, jog plano — mintinio ar rašytinio — paprastai užtenka prisiminti pagrindines mintis, kurias nori aptarti. Tačiau kaip įgyti tam reikalingo pasitikėjimo?

Susistemink mintis. Norėdamas naudotis kalbos planu turi susisteminti mintis. Tai nereiškia rinkti žodžius, kuriuos ketini vartoti. Tai tiesiog reiškia galvoti prieš kalbant.

Ūmus žmogus kartais lepteli tai, dėl ko vėliau gailisi. Kai kurie kalba be tikslo, šokinėja nuo minties prie minties. Iš abiejų situacijų yra išeitis: reikia stabtelėti ir prieš kalbant mintyse parengti paprastą planą. Pirmiausia nusistatyk tikslą, paskui pagalvok, kaip jį pasieksi. Tada kalbėk.

Gal ruošiesi į skelbimo tarnybą? Skirk laiko ne tik susikrauti literatūros krepšelį, bet ir susisteminti mintis. Jeigu nusprendei taikyti kurią nors Mūsų Karalystės tarnyboje pasiūlytą įžangą, perskaityk ją keletą kartų, kad pagrindinės mintys įstrigtų galvoje. Nusakyk jas vienu ar dviem trumpais sakiniais. Žodžius rinkis pagal savo būdą ir teritorijos aplinkybes. Tau bus naudinga susikurti mintinį planą. Ką reikėtų į jį įtraukti? 1) Pradžioje galėtum paminėti tai, kas rūpi jūsų regiono žmonėms. Paprašyk šeimininko išsakyti savo nuomonę. 2) Numatyk, ką konkretaus pasakysi ta tema, tarkim, perskaitysi vieną ar dvi Rašto citatas, rodančias Dievo pažadą palengvinti padėtį. Jei bus proga, pabrėžk, jog Jehova tai padarys per savo Karalystę, dangiškąją vyriausybę. 3) Paskatink šeimininką imtis ko nors dėl to, ką aptarėte. Galėtum pasiūlyti literatūros ar Biblijos studijas ir tiksliai susitarti, kaip pratęsite pokalbį.

Šiuo atveju užtenka vienintelio — mintinio plano. Rašytinis — jeigu norėtum į jį pažvelgti prie pirmųjų durų — turėtų būti labai trumpas: keleto žodžių įžanga, viena ar dvi Rašto nuorodos ir pastaba, ką sakysi pabaigoje. Ruošdamiesi bei taikydami tokį planą išvengsime tuščiažodžiavimo ir pateiksime aiškią žinią, kuri išliks atmintyje.

Jei skelbiant teritorijoje daugelis iškelia tą patį klausimą ar prieštaravimą, būtų naudinga paieškoti informacijos ta tema. Paprastai tereikia dviejų ar trijų esminių punktų ir keleto juos pagrindžiančių Rašto citatų. „Biblinės temos pokalbiams“ ar juodo šrifto paantraštės knygoje „Samprotaukime remdamiesi Raštu“ (anglų k.) jau yra reikiamos gairės. Tinkamų citatų galima rasti ir kituose šaltiniuose. Pasirašyk glaustą planelį, pridėk nukopijuotą puslapį su citata ir laikyk tai prie skelbimo tarnybos priemonių. Jei šeimininkas iškelia klausimą ar prieštaravimą, pasakyk jam, kad mielai pasinaudosi proga paaiškinti, kodėl tuo tiki (1 Pt 3:15). Atsakydamas vadovaukis susidarytu planu.

Prieš meldžiantis šeimos, knygos studijų grupės ar susirinkimo vardu, irgi naudinga susisteminti mintis. Pasak Luko 11:2-4 žodžių, Jėzus pateikė savo mokiniams paprastą prasmingos maldos santrauką. Per Jeruzalės šventyklos pašventinimą Saliamonas sakė gana ilgą maldą. Jos temą jis, matyt, apgalvojo iš anksto. Iš pradžių jis atkreipė dėmesį į Jehovą ir jo pažadus Dovydui, paskui — į šventyklą; vėliau paeiliui aptarė tam tikras situacijas bei žmonių grupes (1 Kar 8:22-53). Galime naudotis šiais pavyzdžiais.

Kalbos planas turi būti nesudėtingas. Jeigu ruoši planą kalbai, ką turėtum į jį įtraukti?

Planas skirtas padėti tau prisiminti mintis. Galbūt vertėtų žodis į žodį pasirašyti tik keletą įžanginių sakinių. Tačiau toliau konspektuok mintis, ne žodžius. Jeigu tas mintis išdėstai sakiniais, jie turi būti trumpi. Plane aiškiai išskirk pagrindinius punktus, kuriuos ketini plėtoti. Juos gali pasirašyti didžiosiomis raidėmis, pasibraukti ar pasižymėti tam tikra spalva. Po kiekvieno pagrindinio punkto susidėliok mintis, kurias pasakysi rutuliodamas punktą. Užsirašyk reikiamas Rašto citatų nuorodas. Jas geriausia skaityti tiesiog iš Biblijos. Pasižymėk vartosimus pavyzdžius. Galbūt norėsi pasiremti kokia reikšminga citata iš pasaulietinio šaltinio. Nedvejok plane susirašyti visus konkrečius faktus, kuriuos verta paminėti. Planas bus naudingesnis, jeigu bus tvarkingas.

Kai kurie mėgsta labai glaustą planą. Jį gali sudaryti keletas svarbiausių žodžių, kelios nuorodos į Rašto citatas, oratoriaus cituojamas iš atminties, ir brėžiniai ar paveikslėliai, padedantys rutulioti mintis. Šios paprastos pastabos padeda kalbėtojui išdėstyti medžiagą logiška tvarka ir šnekamuoju stiliumi. Toks ir yra šios pamokos tikslas.

Šios knygos 39—42 puslapiuose rasi skyrelį „Kaip susidaryti planą“. Pritaikant šios pamokos „Naudojimasis planu“ nurodymus, būtų labai naudinga jį perskaityti.

Kaip naudotis planu. Tavo tikslas nėra vien parengti savo kalbai planą. Svarbiausia gerai juo pasinaudoti.

Paimk sudarytą planą į rankas ruošdamasis kalbai. Perskaityk temos pavadinimą bei kiekvieną pagrindinį punktą ir pagalvok, kaip tie punktai siejasi su tema. Pasižymėk, kiek laiko gali skirti kiekvienam pagrindiniam punktui. Dabar grįžk ir pradėk nagrinėti patį pirmąjį. Pakartok argumentus, Rašto citatas, iliustracijas ir pavyzdžius, kuriuos ketini vartoti jį plėtodamas. Peržiūrėk punkto medžiagą keletą kartų, kol ši kalbos dalis įsitvirtins mintyse. Taip pereik visus pagrindinius punktus. Pagalvok, ką galėtum praleisti, jeigu to prireiktų norint baigti kalbą laiku. Paskui pakartok visą kalbą. Sutelk dėmesį į mintis, ne į žodžius. Nesimokyk kalbos atmintinai.

Kalbėdamas turi su auditorija palaikyti gerą žvilgsnio kontaktą. Perskaitęs Rašto eilutę, turi aiškinti ją iš Biblijos nežiūrėdamas į užrašus. Jei duodi pavyzdį, pasakok jį lyg draugams — neskaityk iš užrašų. Kai dėstai, nesek akimis kiekvieno sakinio. Kalbėk nuoširdžiai ir taip pasieksi klausytojų širdis.

Kai išmoksi kalbėti pagal planą, būsi žengęs labai svarbų žingsnį pirmyn kaip geras viešasis kalbėtojas.