„Štai aš, siųsk mane!“

1. Jehovos vardą šventąjį

Piktieji trypia, šmeižia jį.

Kam silpnas Dievas, kam žiaurus.

„Nėra jo!“ — kvailas tars žmogus.

Jehovos vardą kas apgins,

Giesme jį girt visus vadins?

Štai aš, o Dieve, — siųsk mane!

Tau gyrių liesiu giesmėje.

2. Kam baimė Dievo svetima,

Tas šaipos: „Jo ranka trumpa!“

Vieni tad klūpo prieš stabus,

Kitiems dievu valdovai bus.

Kas griežtą žodį tars tokiems, —

Kad gresia Dievo karas jiems?

Štai aš, o Dieve, — siųsk mane!

Juos perspėsiu širdim drąsia.

3. Romieji rauda — jiems skaudu,

Blogybių kad visur apstu.

Kaip trokšta jie tiesos tikros,

Kuri ramybę dvasios duos!

Paguost romiuosius kas norės,

Tikros tiesos nenutylės?

Štai aš, o Dieve, — siųsk mane!

Juos mokysiu apie tave.