Ar atsiliepsi kviečiamas „ateik į Makedoniją“?
1. Kodėl Paulius su bendražygiais pasuko būtent į Makedoniją?
1 Maždaug 49 m. e. m. apaštalas Paulius iš Sirijos Antiochijos išvyko į antrąją misionierišką kelionę. Jis susiruošė į Efezą ir kitus Mažosios Azijos miestus. Tačiau per šventąją dvasią gavo nurodymą keliauti kitur — į Makedoniją. Apaštalas su savo bendražygiais mielai sutiko pasukti tenai ir jiems teko garbė įkurti tame regione pirmą bendruomenę (Apd 16:9, 10; 17:1, 2, 4). Šiandien pasauliniame pjūties lauke kai kur irgi labai reikia daugiau darbininkų (Mt 9:37, 38). Kokios yra tavo galimybės padėti?
2. Kodėl kai kurie negalvoja keltis į svečią šalį?
2 Galbūt tu kaip ir Paulius esi kupinas misionieriškos dvasios, bet niekada rimtai negalvojai apie galimybę persikelti į svečią šalį. Pavyzdžiui, galbūt dėl savo amžiaus ar šeiminės padėties — esi netekėjusi sesė arba turi mažų vaikų, — negali mokytis Gileado mokykloje. Gal neplanuoji kraustytis į užsienį todėl, kad manai negalįs išmokti svetimą kalbą. O gal tu imigrantas, dėl materialinių sunkumų atsikėlęs į kitą šalį, ir kraustytis dar kur nors tiesiog nebesiryžti. Bet su malda visa apsvarstęs, galbūt nuspręsi, kad tavo aplinkybės nekliudo vykti į tokią šalį, kur trūksta skelbėjų.
3. Kodėl nebūtina mokytis misionierių mokykloje, kad galėtum sėkmingai tarnauti svetur?
3 Ar tau būtina baigti misionierių mokyklą? Kas padėjo Pauliui ir jo bendražygiams sėkmingai darbuotis? Jie kliovėsi Jehova ir jo šventąja dvasia (2 Kor 3:1-5). Todėl jei dėl aplinkybių tau neprieinamas specialusis išsilavinimas, sėkmingai skelbti tiesą svetur vis dėlto gali. Nepamiršk, jog nuolat esi lavinamas teokratinės tarnybos mokykloje, taip pat per tarnybos sueigas. Jeigu ateityje ruošiesi stoti į Gileado ar kitą tokią mokyklą ir jau dabar išbandysi jėgas tarnaudamas svetur, kaip darbuojasi misionieriai, tu įgysi vertingos patirties, praversiančios, jei būsi priimtas mokytis, kur planavai.
4. Kodėl pagyvenusiems krikščionims nereikia manyti, esą jie nebetinka tarnauti skelbėjais svetur?
4 Jei esi pagyvenęs. Tie dvasiškai brandūs, pagyvenę krikščionys, kurių sveikata gan gera, yra tikra brangenybė šalyse, kur reikia skelbėjų pagalbos. Gal jau esi pensininkas? Kai kurie liudytojai, gaunantys net ir nedideles pensijas, visai neblogai iš jų pragyvena besivystančiose šalyse, nes ten išlaidos, įskaitant medicinines, daug mažesnės nei gimtinėje.
5. Papasakok apie liudytoją pensininką, persikėlusį į kitą šalį.
5 Štai vienas į pensiją išėjęs liudytojas, tarnaujantis vyresniuoju ir pionieriumi, iš savo anglakalbės šalies persikėlė į vieną turistų mėgstamą Pietryčių Azijos kraštą. Ten jis ėmėsi padėti devynių anglakalbių skelbėjų grupei, kurios teritorijoje gyvena 30000 užsieniečių. Po poros metų sueigas jau lankė 50 žmonių. Brolis rašė: „Tokio džiaugsmo iki persikeldamas tarnauti čia dar nebuvau patyręs! Neužtektų laiko, jei imčiau viską pasakoti.“
6. Papasakok apie netekėjusią sesę, kuri išvyko padėti į kitą šalį.
6 Jei esi netekėjusi sesė. Rūpindamasis šalimis, kur labiau reikia gerosios naujienos skelbėjų, Jehova didelį darbą skiria mūsų sesėms (Ps 68:12 [68:11, Brb]). Viena jauna netekėjusi sesė planavo vykti tarnauti į užsienį, bet tėvams kėlė nerimą, ar jai bus saugu svetur. Suprasdama, kad jie susirūpinę pagrįstai, sesė pasirinko tokią šalį, kurioje politinė ir ekonominė padėtis yra stabili. Laišku kreipėsi į tenykštį filialą ir gavo naudingos, ją dominančios informacijos. Per šešerius tarnybos metus patyrė tenai daug džiaugsmo. Sesė pasakoja: „Savo krašte Biblijos studijuotojų būčiau mažai turėjusi. O tarnaudama, kur reikia pagalbos, vedžiau daug studijų ir tikrai įgijau geresnių mokymo įgūdžių.“
7. Papasakok apie šeimą, persikėlusią į kitą šalį.
7 Jei esate šeima su vaikais. Gal todėl nesiryžtate išvykti ir skleisti gerąją naujieną svetur, kad turite vaikų? Viena šeima, auginanti aštuonerių ir dešimties metų atžalas, vis dėlto nusprendė pamėginti. Štai ką rašo pati mama: „Kaip džiaugiamės, kad mūsų vaikai augo čia, kur galėjo bendrauti su specialiaisiais pionieriais ir misionieriais. Tarnystė šalyje, kur labai reikia pagalbos, praturtino mūsų gyvenimą.“
8. Ar įmanu tarnauti užsienyje, jei nemoki vietinės kalbos? Paaiškink.
8 Jei nerimauji dėl kalbos. Gal vykti į užsienį nedrįsti nerimaudamas, kad reikės mokytis svetimos kalbos? Bet gal kraštuose, kur reikia Karalystės skelbėjų paramos, gyvena žmonių, šnekančių tavo gimtąja kalba. Štai sutuoktinių pora susiruošė išvažiuoti į šalį, kurioje kalbama ispaniškai, bet yra nemažai anglakalbių kaip ir jie patys. Jiedu gavo iš filialo žinių apie anglakalbes bendruomenes, laukiančias skelbėjų pagalbos, ir vienoje jų porą kartų apsilankė. Grįžę namo, sumažino savo mėnesines išlaidas ir taip sutaupė lėšų vieneriems metams. Kai susiruošė persikelti į aną bendruomenę, tenykščiai padėjo jiems susirasti būstą už prieinamą kainą.
9, 10. Apie ką tie, kurie yra palikę savo šalį, galėtų pasvarstyti ir kodėl?
9 Jei emigravai. Gal persikėlei į kitą šalį dar nepažindamas tiesos? Tavo gimtinėje, galimas dalykas, pjūties darbininkų trūksta. Apsvarstyk, ar negalėtum grįžti ir pasisiūlyti į pagalbą? Juk susirasti darbą ir būstą tau būtų paprasčiau nei užsieniečiui. Ir vietinės kalbos tau mokytis nebereikia. Be to, žmonės galbūt noriau klausysis Karalystės žinios iš tavo, o ne iš svetimtaučio lūpų.
10 Vienas albanas paliko savo šalį ir kaip pabėgėlis įsikūrė Italijoje. Rado gerą darbą, siuntinėjo šeimai pinigų. Tapęs liudytoju, albanų kalbos pradėjo mokyti būrelį Italijos specialiųjų pionierių, pasirengusių važiuoti į jo gimtinę padėti vietiniams skelbėjams. Brolis rašo: „Jie vyks į kraštą, kurį aš palikau. Nors ir nemoka kalbos, su džiaugsmu ruošiasi kelionėn. Ką aš, kalba ir kultūra albanas, veikiu čia, Italijoje?“ Liudytojas nusprendė grįžti namo ir skleisti gerąją naujieną. Jis pasakoja: „Ar gailiuosi, kad atsisakiau darbo ir gero užmokesčio Italijoje? Nėmaž! Albanijoje radau tikrą darbą. Manau, jog darbas, kurio išties verta imtis ir kuris teikia neblėstantį džiaugsmą, yra tarnauti visa širdimi Jehovai.“
11, 12. Kaip tam, kuris nusprendė tarnauti svetur, pradėti ruoštis?
11 Kaip viso to imtis. Prieš nukreipiami į Makedoniją, Paulius ir jo draugai ketino keliauti į vakarus, bet „Šventoji Dvasia draudė jiems“, todėl visi patraukė į šiaurę (Apd 16:6). Kai jau buvo netoli Bitinijos, Jėzus jų ten neleido (Apd 16:7). Jehova per Jėzų ir toliau prižiūri evangelizacijos darbą (Mt 28:20). Todėl jei galvoji keltis į kitą šalį, prašyk maldoje Jehovą, kad tau vadovautų (Lk 14:28-30; Jok 1:5; žiūrėk rėmelį „Iš kur žinoti, kad šalyje, į kurią ruošiesi, reikia skelbėjų pagalbos“).
12 Paprašyk savo vyresniųjų ir kitų dvasiškai brandžių krikščionių išsakyti savo objektyvią nuomonę, ar gebėtum tarnauti svetur (Pat 11:14; 15:22). Skaityk mūsų leidiniuose apie skelbėjų tarnystę užsienyje, paieškok informacijos apie tą ar kitą šalį, kur norėtum tarnauti. Ar negalėtum nuvykti tenai apsižvalgyti — galbūt ne dienai kitai, o ilgėliau? Jei jau tvirtai nusistatei tarnauti svetur, gali parašyti užklausą tos šalies filialui ir paprašyti platesnės informacijos (adresą sužinosi iš paskutinio mūsų „Metraščio“). Laišką paduok bendruomenės vyresniesiems: šie papildys jį savo pastabomis ir išsiųs patys. (Skaityk Organizuotai vykdome Jehovos valią, p. 111—112.)
13. Kaip kitos šalies filialas gali tau padėti, tačiau kuo turi rūpintis pats?
13 Filialas apie savo šalį atsiųs tau vertingos informacijos, padėsiančios apsispręsti. Bet filialas negalės duoti rašto su įsipareigojimu būti tavo finansiniu garantu, rūpintis tavo viza, leidimu gyventi šalyje bei kitais juridiniais dokumentais, taip pat neieškos tau būsto. Visa tai iš anksto turi pats detaliai išsiaiškinti ir tvarkyti. Dėl vizos ir leidimo dirbti reikės asmeniškai kreiptis informacijos į ambasadą ar konsulatą. Rūpintis teisiniais bei kitais tau būtinais dalykais tenka pačiam (Gal 6:5).
14. Kodėl reikia būti apdairiam atvykus į šalį, kurioje mūsų veikla ribojama?
14 Šalys, kur mūsų veikla ribojama. Yra kraštų, kur mūsų broliai ir sesės turi būti labai apdairūs (Mt 10:16). Skelbėjams iš svetur atvykus tenai ar keliaujant po šalį, nelauktai gali susiklostyti tokios aplinkybės, dėl kurių į mūsų veiklą nukryptų nepageidautinas dėmesys ir kiltų pavojus vietiniams bendratikiams. Jeigu galvoji keltis į vieną iš tokių šalių, pirmiausia prašom parašyti laišką savo šalies filialui ir įteikti bendruomenės vyresniųjų tarybai — susipažinę jie persiųs toliau.
15. Kaip tie, kuriems aplinkybės neleidžia persikelti svetur, gali išplėsti savo tarnystę?
15 Jei persikelti negali. Jei tau aplinkybės neleidžia persikelti svetur, nenusimink. Galbūt tau atvertos kitos „plačios durys“ (1 Kor 16:8, 9). Rajono prižiūrėtojas tikriausiai žino, kur arčiausiai tavo namų reikia daugiau pagalbininkų. Pavyzdžiui, gal netoliese veikiančioje kitakalbių bendruomenėje arba grupėje. O gal išplėstum tarnystę savo bendruomenėje. Kad ir kokios būtų tavo aplinkybės, svarbiausia — tarnauti Dievui iš visos širdies (Kol 3:23).
16. Kaip turime reaguoti, jei kas nors pasiryžta persikelti į svečią šalį?
16 Gal pažįsti kurį nors dvasiškai brandų krikščionį, siekiantį tarnauti svečioje šalyje? Tokį bendratikį nuoširdžiai palaikyk, paskatink. Štai Pauliui teko palikti Sirijos Antiochiją — trečią didžiausią (po Romos ir Aleksandrijos) Romos imperijos miestą. Tokio didelio miesto bendruomenei tikriausiai reikėjo Pauliaus pagalbos ir tenykščiams skirtis su juo buvo sunku. Bet Biblijoje neužsimenama, kad bendratikiai būtų atkalbinėję Paulių nuo kelionės. Vadinasi, jie galvojo ne vien apie savo poreikius, nes gerai suvokė, jog „dirva — tai pasaulis“ (Mt 13:38).
17. Kodėl verta apsvarstyti galimybę ateiti „į Makedoniją“?
17 Paulius ir jo draugai, atsiliepę į prašymą ateiti į Makedoniją, buvo labai palaiminti. Štai Filipuose, to krašto mieste, jie sutiko Lidiją ir „Viešpats atvėrė jos širdį Pauliaus žodžiams“ (Apd 16:14). Įsivaizduok, kaip džiaugėsi Paulius ir kiti misionieriai, kai Lidija su visais savo namiškiais pasikrikštijo! Tokių tyros širdies žmonių, dar negirdėjusių žinios apie Karalystę, daugelyje šalių yra ir dabar. Tu galėsi džiaugtis, jei ateisi „į Makedoniją“, rasi tokių žmonių ir jiems padėsi.