Jeruzalė, atitinkanti savo pavadinimą
‛Džiaukitės amžinai tuo, ką aš kuriu. Štai aš kuriu Jeruzalę džiaugsmui’ (IZAIJO 65:18, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys).
1. Ką Ezra jautė Dievo išrinktajam miestui?
UOLUS Dievo Žodžio tyrinėtojas, žydų kunigas Ezra, brangino tai, kad Jeruzalė kažkada buvo Jehovos tyro garbinimo centras (Pakartoto Įstatymo 12:5; Ezros 7:27). Jo meilė Dievo miestui matoma iš jo parašytų įkvėptų Biblijos knygų — Pirmos ir Antros Kronikų bei Ezros. Šiuose istoriniuose šaltiniuose Jeruzalė paminėta beveik ketvirtadalį iš daugiau kaip 800 kartų skaičiuojant per visą Bibliją.
2. Kokia yra pranašiška Jeruzalės pavadinimo reikšmė?
2 Biblinėje hebrajų kalboje pavadinimas „Jeruzalė“ gali būti vartojamas dviskaitos forma. Ji dažniausiai tinka pavadinti tokiems poriniams objektams kaip akys, ausys, rankos bei kojos, pavyzdžiui, abi aki, dvi ranki. Jeruzalės pavadinimas dviskaitos forma gali reikšti tai, ko, pasak pranašystės, Dievo tauta turėtų susilaukti: taikos dvejopa prasme — dvasine bei tiesiogine. Rašte nepasakyta, ar Ezra visapusiškai tai suprato. Kaip kunigas, jis darė ką begalėjo, kad žydai džiaugtųsi taika su Dievu. Be abejo, jis uoliai rūpinosi, kad Jeruzalė atitiktų savo pavadinimą — „dvejopos taikos valdos [arba pamatai]“ (Ezros 7:6).
3. Kiek metų praėjo iki naujo pranešimo apie Ezros veiklą ir kokiomis aplinkybėmis jis veikė?
3 Biblijoje nėra informacijos, kur buvo Ezra 12 metų nuo savo apsilankymo Jeruzalėje iki Nehemijo atvykimo. Iš varganos to laikotarpio dvasinės tautos būklės galima spręsti, jog Ezros ten nebuvo. Bet pranešime sakoma, jog vos tik atstačius Jeruzalės sieną Ezra vėl tarnavo tame mieste ištikimu kunigu.
Puikaus sambūrio diena
4. Kuo žymi buvo pirma septintojo Izraelio mėnesio diena?
4 Jeruzalės siena buvo baigta pačiu laiku — prieš tišrio, septintojo mėnesio pagal Izraelio religinį kalendorių, šventę. Pirmąją tišrio dieną vykdavo svarbi jaunaties šventė, vadinama Trimitų švente. Tą dieną kunigai trimituodavo ir aukodavo Jehovai aukas (Skaičių 10:10; 29:1). Izraelitams tai būdavo įžanga į tišrio 10-ąją vyksiančią metinę Permaldavimo dieną ir linksmą Derliaus nuėmimo šventę, švenčiamą to paties mėnesio 15—21 dienomis.
5. a) Kokiam geram dalykui panaudojo Ezra ir Nehemijas „septinto mėnesio pirmą dieną“? b) Kodėl izraelitai verkė?
5 „Septinto mėnesio pirmą dieną“ susirinko „visi žmonės“, matyt, paskatinti Nehemijo bei Ezros. Ten buvo vyrai, moterys ir visi, „galintys suprasti tai, ką girdi“. Todėl ir vaikai atėjo pasiklausyti, kai Ezra stovėdamas ant pakylos skaitė Įstatymą „nuo ankstyvo ryto iki vidudienio“ (Nehemijo 8:1-4, Brb red.). Reguliariais protarpiais levitai aiškino žmonėms, kas skaitoma. Izraelitai verkė supratę, kaip jie bei jų protėviai savo nepaklusnumu nutolo nuo Dievo įstatymo (Nehemijo 8:5-9, Brb red.).
6, 7. Ko gali pasimokyti krikščionys iš to, kaip Nehemijas paskatino žydus nustoti verkus?
6 Tačiau tai nebuvo metas sielvartingai raudoti. Vyko šventė ir žmonės ką tik buvo baigę atstatyti Jeruzalės sieną. Todėl Nehemijas paskatino džiūgauti: „Eikite, valgykite riebalų ir gerkite saldaus gėralo, ir siųskite dalį tiems, kurie nėra sau pasigaminę, nes šita diena pašvęsta Viešpačiui, mūsų Dievui, ir nebūkite nuliūdę, nes Viešpaties džiaugsmas yra mūsų stiprybė.“ Paklusdama „visa tauta nuėjo valgyti ir gerti, ir siųsti dalių, ir didelės linksmybės daryti, nes jie buvo supratę žodžius, kurių jis juos mokė“ (Nehemijo 8:10-12).
7 Šiandieną Dievo tauta gali daug ko pasimokyti iš šio pranešimo. Minėtą pavyzdį vertėtų prisiminti tiems, kuriems yra paskirtos užduotys per sueigas bei asamblėjas. Nors kartais būtina nurodyti, kur reikia pasitaisyti, tokiomis progomis pagrindinį dėmesį vertėtų sutelkti į tai, kaip naudinga ir palaiminga laikytis Dievo reikalavimų. Už gerus darbus reikia pagirti ir paskatinti ištvermei. Po tokių sambūrių Dievo tauta turi skirstytis džiugia širdimi gavusi iš Dievo Žodžio ugdančių pamokymų (Žydams 10:24, 25).
Kitas džiugus sambūris
8, 9. Kokia speciali sueiga vyko antrą septinto mėnesio dieną ir kuo ji buvo naudinga Dievo tautai?
8 Antrą to svarbaus mėnesio dieną „susirinko pas Rašto žinovą Ezdrą visos tautos šeimų vadai, kunigai ir levitai, norėdami suprasti įstatymo žodžius“ (Nehemijo 8:13, Brb red.). Ezra buvo gerai pasiruošęs šiai sueigai, nes jis „buvo prirengęs savo širdį tyrinėti Viešpaties įstatymo ir vykdyti bei mokyti įsakymų ir nutarimų Israėlyje“ (Ezros 7:10). Be abejo, per šią sueigą buvo pabrėžta, kokiose srityse Dievo tautai reikia geriau prisiderinti prie Įstatymo sandoros reikalavimų. Buvo tartasi dėl neatidėliotino reikalo: tinkamai pasirengti artėjančiai Palapinių šventei.
9 Ta savaitę trunkanti šventė vyko kaip derėjo: žmonės gyveno palapinėse iš įvairių medžių šakų bei lapų. Žmonės pasistatė palapines ant savo būsto stogo, savo arba šventyklos kieme bei Jeruzalės aikštėse (Nehemijo 8:15, 16). Kokia tai buvo puiki proga surinkti žmones ir skaityti jiems Dievo įstatymą! (Palygink Pakartoto Įstatymo 31:10-13.) Jį skaitė kiekvieną šventės dieną — „nuo pirmosios dienos iki paskutinei dienai“ ir Dievo tautai buvo „didelis džiaugsmas“ (Nehemijo 8:17, 18).
Mes turime neapleisti Dievo namų
10. Kodėl buvo surengtas ypatingas sambūris septinto mėnesio 24 dieną?
10 Rimtiems Dievo tautos narių nusižengimams taisyti turi būti skiriamas tinkamas laikas ir vieta. Aiškiai tai suvokdami, Ezra ir Nehemijas paskelbė tišrio 24-ąją pasninką. Vėl buvo skaitomas Dievo įstatymas ir žmonės išpažino savo nuodėmes. Paskui levitai papasakojo apie gailestingą Dievo elgesį su neklusnia tauta, puikiais žodžiais išgyrė Jehovą ir sudarė „tvirtą sandorą“; ją užantspaudavo kunigaikščiai, levitai bei kunigai (Nehemijo 9:1-38, Brb red.).
11. Kokia „tvirta sandora“ susaistė save žydai?
11 Visi žmonės prisiekė laikytis surašytos „tvirtos sandoros“. Jie turėjo „elgtis pagal Dievo įstatymą“. Žydai sutiko nesituokti su „žemės tautų“ žmonėmis (Nehemijo 10:28-30). Be to, jie susitarė laikytis šabo, palaikyti tikrą garbinimą kasmetinėmis finansinėmis aukomis, pristatyti malkų aukų altoriui, atiduoti savo bandos pirmagimius aukoms bei žemės derliaus pirmienas į šventyklos sandėlius. Žinoma, jie buvo pasiryžę ‛neapleisti Dievo namų’ (Nehemijo 10:32-39, Brb red.).
12. Ką reiškia neapleisti Dievo namų šiandieną?
12 Šiandieną Jehovos tauta turi stengtis neapleisti privilegijos ‛tarnauti’ Jehovos didžiosios dvasinės šventyklos kiemuose (Apreiškimas 7:15). Tarnauti — tai ir nuolat nuoširdžiai melsti, kad Jehovos garbinimas plėstųsi. Kad mūsų gyvenimas derintųsi su tokiomis maldomis, turime ruoštis krikščionių sueigoms ir dalyvauti jose, skelbti gerąją naujieną bei padėti susidomėjusiems žmonėms lankydami juos pakartotinai, o esant galimybei, studijuoti Bibliją su jais. Daugelis tų, kurie neapleidžia Dievo namų, aukoja skelbimo veiklai ir teisingo garbinimo patalpoms išlaikyti. Mums taip pat gali tekti prisidėti prie būtinų susirinkimo patalpų statybos, jų valymo ir tvarkymo. Svarbus būdas parodyti meilę Dievo dvasiniams namams yra palaikyti taiką tarp bendratikių ir padėti kiekvienam, kuriam reikia materialinės bei dvasinės paramos (Mato 24:14; 28:19, 20; Žydams 13:15, 16).
Džiugi inauguracija
13. Kokį neatidėliotiną reikalą teko išspręsti prieš Jeruzalės sienos inauguraciją ir kokį puikų pavyzdį parodė daugelis izraelitų?
13 Nehemijo laikų užantspauduota „tvirta sandora“ prirengė tuometinę Dievo tautą Jeruzalės sienos inauguracijos dienai. Teko išspręsti dar ir kitą neatidėliotiną klausimą. Dabar, kai Jeruzalę supo didžiulė siena su 12 vartų, mieste turėjo būti daugiau gyventojų. Nors čia gyveno šiek tiek izraelitų, „miestas buvo labai platus ir didelis, o žmonių jame buvo maža“ (Nehemijo 7:4). Buvo nutarta ‛mesti burtą, kad vienas dešimtadalis gyventų Jeruzalėje, šventajame mieste’. Pasiūlymas buvo noriai priimtas ir žmonės palaimino „kiekvieną, kuris savanoriškai sutiko apsigyventi Jeruzalėje“ (Nehemijo 11:1, 2, Brb red.). Koks geras pavyzdys šiuolaikiniams tikriesiems garbintojams, kuriems aplinkybės nekliudo persikelti ten, kur labiau reikia subrendusių krikščionių paramos!
14. Kas vyko Jeruzalės sienos inauguracijos dieną?
14 Netrukus imta kruopščiai ruoštis didžiai Jeruzalės sienos inauguracijos dienai. Iš aplinkinių Judo miestų buvo surinkti muzikantai ir giedotojai. Iš jų sudarė du didelius dėkotojų chorus, paskui kuriuos sekė žmonių procesija (Nehemijo 12:27-31, 36, 38). Chorai ir procesijos pajudėjo sienos viršumi iš toliausios nuo šventyklos vietos (galbūt nuo Slėnio vartų) ir žygiavo priešingomis kryptimis, kol susiėjo prie Dievo namų. „Tą dieną jie daug aukojo ir džiaugėsi, nes Dievas jiems suteikė didelį džiaugsmą. Moterys ir vaikai taip pat džiaugėsi, ir Jeruzalės džiaugsmas buvo toli girdimas“ (Nehemijo 12:43, Brb red.).
15. Kodėl Jeruzalės sienos dedikacinės iškilmės nesuteikė ilgalaikio džiaugsmo?
15 Biblijoje nenurodyta tų džiugių iškilmių data. Be abejo, tai galėjo būti Jeruzalės atstatymo kulminacija, svarbiausias momentas. Žinoma, mieste dar reikėjo daug ką statyti. Per laiką jeruzaliečiai prarado savo dvasingumą. Pavyzdžiui, Nehemijas, lankydamasis mieste antrą kartą, pamatė, kad Dievo namai vėl apleisti, o izraelitai kaip ir anksčiau tuokiasi su stabmeldėmis (Nehemijo 13:6-11, 15, 23). Apie tokią pat blogą padėtį rašė ir pranašas Malachijas (Malachijo 1:6-8; 2:11; 3:8). Todėl Jeruzalės sienos dedikacinės iškilmės nebuvo ilgalaikio džiaugsmo priežastis.
Nesibaigiančio džiaugsmo pagrindas
16. Kokių lemtingų įvykių laukia Dievo tauta?
16 Šiandieną Jehovos tauta labai laukia to meto, kai Dievas nugalės visus savo priešus. Tai prasidės nuo „didžiosios Babelės“ — simbolinio miesto, vaizduojančio visas klaidingos religijos formas, — sunaikinimo (Apreiškimas 18:2, 8). Klaidingos religijos sunaikinimas bus pirmasis didelio suspaudimo etapas (Mato 24:21, 22). Priešakyje laukia dar vienas tikrai svarbus įvykis: Viešpaties Jėzaus Kristaus dangiškosios vestuvės su savo nuotaka, susidedančia iš 144000 „naujosios Jeruzalės“ piliečių (Apreiškimas 19:7; 21:2). Negalime tiksliai pasakyti, kada tos lemtingos jungtuvės baigsis, bet tai, aišku, bus džiugus įvykis. (Žiūrėk Sargybos bokšto rusų k. 1990 metų rugpjūčio 15 dienos numerį, puslapiai 30—31.)
17. Ką mes žinome apie naujosios Jeruzalės užbaigimą?
17 Mes žinome, kad naujosios Jeruzalės surinkimas yra labai arti (Mato 24:3, 7-14; Apreiškimas 12:12). Skirtingai nuo žemiškosios Jeruzalės, ji niekada nenuvils. Jos piliečiai yra dvasia patepti, išmėginti ir apvalyti Jėzaus Kristaus pasekėjai. Visi jie bus įrodę savo amžiną ištikimybę visatos Valdovui, Jehovai Dievui, laikydamiesi jos iki mirties. Tai nepaprastai svarbu visiems žmonėms — tiek gyviesiems, tiek mirusiems!
18. Kodėl mes turime ‛džiaugtis amžinai’?
18 Įsivaizduok, kas bus, kai naujoji Jeruzalė ims rūpintis žmonėmis, kurie rodo tikėjimą išperkamąja Jėzaus auka. Apaštalas Jonas rašė: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimas 21:2-4). Be to, Dievas panaudos tą miestui prilygintą priemonę žmonijai iki tobulybės pakelti (Apreiškimas 22:1, 2). Kokios tai nuostabios priežastys ‛džiaugtis amžinai tuo, ką Dievas dabar kuria’! (Izaijo 65:18, Rub)
19. Kas yra dvasinis rojus, į kurį renkami krikščionys?
19 Beje, atgailaujantiems žmonėms netenka laukti paramos iš Dievo iki to meto. 1919 metais Jehova pradėjo rinkti paskutiniuosius narius iš 144000 į dvasinį rojų, kur gausybė tokių dvasios vaisių kaip meilė, džiaugsmas, taika (Galatams 5:22, 23). Svarbi šio dvasinio rojaus ypatybė — jos pateptųjų gyventojų tikėjimas; jie sulaukė puikių rezultatų skleisdami gerąją naujieną visoje apgyventoje žemėje (Mato 21:43; 24:14). Todėl beveik šeši milijonai „kitų avių“, turinčių žemišką viltį, taip pat yra dvasiniame rojuje ir džiaugiasi našiu darbu (Jono 10:16). Jie tinka tam, nes pasiaukojo Jehovai Dievui tikėdami išperkamąja jo Sūnaus Jėzaus Kristaus auka. Akivaizdu, kad jų bendravimas su būsimais naujosios Jeruzalės nariais yra palaimingas. Tad Jehova per pateptuosius krikščionis padėjo tvirtą „naujos žemės“ pamatą — dievobaimingų žmonių visuomenę, paveldėsiančią dangiškosios Karalystės žemiškąją sritį (Izaijo 65:17; 2 Petro 3:13).
20. Kaip naujoji Jeruzalė atitiks savo pavadinimą?
20 Taika, kuria dabar džiaugiasi Jehovos tauta savo dvasiniame rojuje, netrukus vyraus tiesiogine prasme žemės rojuje. Taip bus naujajai Jeruzalei nužengus iš dangaus išlieti žmonijai palaimų. Dievo tauta dvejopai džiaugsis taika, pažadėta Izaijo 65:21-25. Jehovos bendragarbintojus dvasiniame rojuje — pateptuosius, kurių dar laukia dangiškoji naujoji Jeruzalė, ir „kitas avis“ — dabar supa Dievo duota taika. Tokia taika klestės ir tikrajame Rojuje, kai ‛Dievo valia bus žemėje kaip danguje’ (Mato 6:10). Taip, Dievo šlovingam dangiškajam miestui tikrai tiks Jeruzalės — tvirtų ‛dvejopos taikos pamatų’ pavadinimas. Visą amžinybę jis stovės kaip gyrius Didžiajam Kūrėjui Jehovai Dievui bei Jėzui Kristui, to miesto Karaliui Jaunikiui.
Ar tu prisimeni?
◻ Kas buvo padaryta Nehemijui surinkus žydus į Jeruzalę?
◻ Ką turėjo daryti senovės žydai, kad neapleistų Dievo namų, ir ką mums primenama daryti?
◻ Kaip pavadinimas „Jeruzalė“ susijęs su būsimu nesibaigiančiu džiaugsmu ir taika?
[Žemėlapis 23 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
JERUZALĖS SIENOS VARTAI
(Skaičiai nurodo dabartinį aukštį metrais)
ŽUVŲ VARTAI
SENOJO MIESTO VARTAI
EFRAIMO VARTAI
KAMPINIAI VARTAI
Plačioji siena
Aikštė
SLĖNIO VARTAI
ANTRASIS KVARTALAS
Ankstesnioji šiaurės siena
DOVYDO MIESTAS
PELENŲ KRŪVOS VARTAI
Hinomo slėnis
Bokštas
AVIŲ VARTAI
SARGYBINIŲ VARTAI
Šventyklos teritorija
APŽIŪROS VARTAI
ARKLIŲ VARTAI
OFELIS
Aikštė
VANDENS VARTAI
Gihono šaltinis
VERSMĖS VARTAI
Karaliaus sodas
En Rogelis
Tiropiečių (centrinis) slėnis
Kidrono slėnis
740
730
730
750
770
770
750
730
710
690
670
620
640
660
680
700
720
740
730
710
690
670
Galimas Jeruzalės sienos ilgis miesto sugriovimo metu ir Nehemijui atstačius ją