Kaip pasiekti širdį

MES turime žmonėms ne tik liudyti, bet ir stengtis pasiekti jų širdis. Pagal Bibliją, širdyje žmogus dažnai būna kitoks, nei iš pažiūros atrodo. Simbolinė širdis atspindi jo asmenybę — kaip jis jaučiasi, apie ką mąsto, kodėl apie tai mąsto ir kaip tos mintys veikia jo elgseną. Kaip tik toje simbolinėje širdyje sėjama tiesos sėkla (Mt 13:19). Ir būtent ta širdis skatina klausyti Dievo (Pat 3:1; Rom 6:17).

Kad mokydamas pasiektum širdies gelmes, užsibrėžk tokius tikslus: 1) stengtis įžvelgti, kas jau paveikė tavo klausytojo širdį; 2) ugdyti jo teigiamas savybes, pavyzdžiui, meilę ir Dievo baimę; 3) skatinti klausytoją analizuoti savo motyvus, kad galėtų visiškai įtikti Jehovai.

Būk įžvalgus. Priimti tiesos žmonės nesiryžta dėl daugelio priežasčių. Vedant Biblijos studijas galbūt reikės pašalinti išankstinės nuomonės barjerą ir pataisyti klaidingą mokinio sampratą, o gal užteks tik argumentuoti. Pagalvok: ‛Ar pašnekovas suvokia, jog jis, kaip ir kiekvienas žmogus, turi dvasinių poreikių? Kuo jis tiki? Kuo netiki? Kodėl taip mano? Galbūt jam reikia padėti nugalėti troškimus, kliudančius prisiimti atsakomybę, tenkančią sužinojus tiesą?’

Ne visada lengva sužinoti, kodėl žmogus vienaip ar kitaip tiki. „Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, — sakoma Patarlių 20:5 (Brb), — sumanus [„įžvalgus“, NW] žmogus jį semia.“ Įžvalgumas yra gebėjimas matyti tai, kas sunkiau pastebima. Tam reikia didelio atidumo ir dėmesingumo.

Bendraujame ne tik žodžiais. Mokinio reakciją į tam tikrą mintį neretai galima pastebėti iš jo veido išraiškos ar balso tono. Pavyzdžiui, jeigu turi vaikų, be abejonės, supranti, kad pasikeitęs jų elgesys gali rodyti reakciją į naujus aplinkos veiksnius. Tad neignoruok tokių požymių. Jie pasako, kas žmogaus širdyje.

Tinkami klausimai gali padėti įžvelgti žmogaus širdies užmojus. Mėgink teirautis: „Ką manote apie tai. . ?“ „Kas jus įtikino, kad. . ?“ „Kaip reaguotumėte, jei. . ?“ Tačiau neapipilk žmogaus klausimų kruša. Galėtum taktiškai pradėti žodžiais: „Jeigu leisite, norėčiau paklausti...“ Atskleisti, kas širdyje, nelengva, tad skubėti nedera. Dažniausiai praeis nemažai laiko, kol pelnysi asmens pasitikėjimą ir jis panorės išsipasakoti, ką jaučia. Tačiau net tada nedera klausinėti asmeniškų dalykų, kas pašnekovą užgautų (1 Pt 4:15, Brb).

Atsiliepti į kito žodžius irgi reikia įžvalgiai. Svarbu suprasti žmones, kad galėtum nuspręsti, kokia biblinė informacija juos paskatintų veikti. Skubiai slopink bet kokį norą atskleisti jų požiūrio klaidingumą. Verčiau mėgink įžvelgti, kokius jausmus slepia pašnekovo žodžiai. Tada žinosi, kaip atsakyti, o tavo studijuotojas jausis esąs suprastas ir bus labiau linkęs apsvarstyti tai, ką sakai (Pat 16:23, NW).

Paskatinti kai kuriuos asmenis veikti galima kreipiantis net į didelę grupę. Jeigu palaikai su jais gerą kontaktą, stebi veidus ir užduodi verčiančius mąstyti retorinius klausimus, veikiausiai įžvelgsi, ką jie mano tavo dėstoma tema. Jeigu gerai pažįsti savo klausytojus, turėk omenyje jų aplinkybes. Samprotaudamas iš Dievo Žodžio, atsižvelk į bendrą susirinkimo požiūrį (Gal 6:18).

Sužadink teigiamus jausmus. Žinodamas, kuo pašnekovas tiki, kuo netiki ir kodėl, galėsi tuo remtis. Prikeltas Jėzus uždegė mokinių širdis ‛atverdamas Raštų prasmę’ — susiedamas pranašų žodžius su tuo, kas neseniai atsitiko (Lk 24:32). Tu irgi turi susieti tai, ką asmuo patyrė, ko trokšta ir ką skaito Dievo Žodyje. Mokinio širdis bus sužadinta, kada jis aiškiai suvoks: „Tai ir yra TIESA!“

Jeigu pabrėži Jehovos kilnumą, jo meilę, neužtarnautą gerumą ir jo kelių teisumą, padedi mokiniui ugdytis meilę Dievui. Skirdamas laiko parodyti klausytojams, kokias puikias jų savybes Dievas mato, skatini juos tikėti, jog artimi santykiai su Dievu galimi. To siekdamas drauge su jais apsvarstyk Psalmyno 139:1-3, Luko 21:1-4 bei Jono 6:44 ir padėk suvokti, kokį stiprų prieraišumą Jehova rodo savo ištikimiems tarnams (Rom 8:38, 39). Paaiškink, kad jis žiūri ne į mūsų klaidas, bet į gyvenseną, uolumą tyrai garbinti ir meilę jo vardui (2 Met 19:2, 3; Hbr 6:10). Jis atsimena net menkiausius mūsų asmenybės bruožus ir stebuklingai sugrąžins gyventi „visus gulinčiuosius [„atminimo“, NW] kapuose“ (Jn 5:28, 29; Lk 12:6, 7). Kadangi žmonės sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, Kūrėjo savybių apsvarstymas dažnai paskatina juos nuoširdžiai atsiliepti (Pr 1:27).

Širdis sužadinama ir tuomet, kai asmuo išmoksta vertinti kitus taip kaip Jehova. Logiška manyti, kad jei Dievas yra švelnus kiekvienam iš mūsų, toks pat jis yra ir kitiems, kad ir kokios būtų jų gyvenimo aplinkybės, tautybė ar rasė (Apd 10:34, 35). Jeigu žmogus tai suvokia, tvirtos Rašto žinios skatins jį rauti iš savo širdies neapykantą ir priešiškumą. Mokydamasis vykdyti Dievo valią jis taikingai sugyvens su kitais.

Kita ugdytina savybė yra Dievo baimė (Ps 111:10; Apr 14:6, 7). Tai didi pagarba Dievui, galinti paskatinti asmenį siekti to, ko jis nesugebėtų savo jėgomis. Apsvarstydamas stulbinančius Jehovos darbus ir jo nepaprastą gerumą, gali padėti kitiems puoselėti sveiką baimę neįtikti Dievui (Ps 66:5; Jer 32:40).

Įsitikink, kad tavo klausytojai supranta, koks svarbus jų elgesys Jehovai. Jis turi jausmus: leisdamiesi jo vadovaujami džiuginame jį, o priešindamiesi — liūdiname (Ps 78:40-42). Paaiškink žmonėms, kodėl nuo jų elgsenos gali priklausyti, ar Dievas turės ką atsakyti į Šėtono kaltinimus (Pat 27:11).

Padėk klausytojams suvokti, kodėl jiems naudinga laikytis Dievo reikalavimų (Iz 48:17). Nurodyk, kaip žmogus nukenčia fiziškai ir emociškai, jeigu bent akimirką ignoruoja Dievo išmintį. Paaiškink, kaip nusidėdami atsitoliname nuo Dievo, atimame žmonėms galimybę sužinoti iš mūsų tiesą ir ignoruojame kitas jų teises (1 Tes 4:6). Pamokyk klausytojus branginti palaimas, kurias jie jau patiria laikydamiesi Dievo įstatymų. Skatink juos dėkoti Jehovai už tai, kad vaikščiodami jo teisingais keliais išvengia daugybės bėdų. Jeigu žmogus įsitikinęs, jog išmintinga eiti Dievo keliu, jis ryžtingai vengs bet kokios priešingos krypties (Ps 119:104). Klusnumas jam bus ne našta, o galimybė parodyti meilingą atsidavimą Jehovai.

Mokyk kitus tyrinėti save. Kad ir toliau augtų dvasiškai, žmonės turi įžvelgti, kas yra jų širdyse. Paaiškink, kaip Biblija gali padėti jiems tai daryti.

Padėk klausytojams suprasti, kad Biblija nėra tik įsakymų, patarimų, istorinių įvykių ir pranašysčių sąvadas. Joje atskleidžiama Dievo mąstysena. Jokūbo 1:22-25 Dievo Žodis palyginamas su veidrodžiu. Mūsų požiūris į Biblijos žinią ir tai, kaip Jehova vykdo savo tikslą, atspindi, kas mūsų širdyje. Taigi Biblija parodo, kokius mus mato Dievas, ‛širdžių tyrėjas’ (Pat 17:3, Brb). Skatink klausytojus to nepamiršti. Ragink juos analizuoti mintis, kurias Dievas išsaugojo mums Biblijoje, ir ką gyvenime reikia pakeisti, norint labiau jam įtikti. Aiškink jiems, jog skaitydami Bibliją galime įvertinti savo „širdies sumanymus bei mintis“ Jehovos požiūriu, kad vadovaudamiesi Dievo patarimais jie darytų būtinus pakeitimus (Hbr 4:12; Rom 15:4).

Kai kurie Biblijos studijuotojai galbūt norėtų laikytis to, ko išmoko, tačiau baiminasi, ką pagalvos kiti. Galbūt jie kovoja su kokiais nors stipriais kūno geismais, o galbūt bando rasti priimtiną būdą tarnauti Dievui nemesdami pasaulio papročių. Paaiškink, kuo pavojingas toks neryžtingumas (1 Kar 18:21). Ragink juos melsti Dievą ištirti ir išgryninti jų širdis (Ps 26:2; 139:23, 24).

Pasakyk, kad Jehova supranta, kaip jiems nelengva, ir kad Biblija paaiškina, kodėl tenka kovoti (Rom 7:22, 23). Mokyk juos būti apdairius ir nepasiduoti netobulos širdies polinkiams (Pat 3:5, 6; 28:26; Jer 17:9, 10).

Ragink kiekvieną analizuoti savo veiklos motyvus. Mokyk svarstyti: ‛Kodėl noriu taip elgtis? Ar tuo parodysiu Jehovai, jog tikrai vertinu visa man padaryta gera?’ Stiprink jų įsitikinimą, kad geri santykiai su Jehova yra pats vertingiausias turtas.

Padėk klausytojams suprasti, kaip svarbu tarnauti Jehovai „visa širdimi“ (Lk 10:27). Tai reiškia, kad visi jų jausmai, troškimai ir paskatos turi derintis su Jehovos keliais. Mokyk klausytojus analizuoti ne tik tai, ką jie daro, bet ir tai, ką mano apie Dievo reikalavimus ir kokie jų tarnavimo jam motyvai (Ps 37:4). Kai mokiniai pradeda įžvelgti, kur reikia taisytis, skatink juos melsti Jehovos: „Mokyk mano širdį pagarbiai bijoti tavo vardo“ (Ps 86:11).

Jei studijuotojas išsiugdo artimus santykius su Jehova, jis paklūsta Dievui dėl tikėjimo, o ne tik dėl tavo raginimo. Tada jis pats toliau ‛tyrinės, kas patinka Viešpačiui’ (Ef 5:10; Fil 2:12). Toks nuoširdus klusnumas džiugina Jehovą (Pat 23:15).

Žinok, kad tik Jehova įvertina širdis ir patraukia žmones prie savęs (Pat 21:2; Jn 6:44). Mums reikia su juo bendradarbiauti (1 Kor 3:9). Yra taip, „tarsi pats Dievas ragintų per mus“ (2 Kor 5:20, kursyvas mūsų; Apd 16:14). Jehova nė vieno žmogaus neverčia priimti tiesos, bet kai cituojame Raštą, jis gali padėti klausytojams suvokti, jog tie žodžiai yra atsakymas į jų klausimus ar maldas. Nepamiršk to, kai turi galimybę mokyti, ir nuoširdžiai melsk Jehovą vadovavimo ir pagalbos (1 Met 29:18, 19; Ef 1:16-18).