Liudijimo įrankiai. Literatūros viso pasaulio žmonėms leidyba

1, 2. a) Kaip pirmame amžiuje geroji naujiena paplito po visą Romos imperiją? b) Kas akivaizdžiai rodo, kad Jehova palaiko savo tarnus šiais laikais? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „Geroji naujiena daugiau kaip 670 kalbų“.)

ATVYKUSIEJI į Jeruzalę negalėjo patikėti savo ausimis. Galilėjiečiai be jokio akcento prabilo atvykėlių gimtąja kalba! Klausytojai godžiai rijo kiekvieną jų sakomą žodį. Taip buvo per 33 mūsų eros metų Sekmines. Jėzaus mokiniai stebuklingai gavo gebėjimą kalbėti įvairiomis kalbomis. Tokiu būdu Dievas parodė, kad juos palaiko. (Perskaityk Apaštalų darbų 2:1-8, 12, 15-17.) Tą dieną gerąją naujieną išgirdo žmonės iš pačių įvairiausių tautų. Jie parsinešė šią žinią į savo kraštą. Evangelija netrukus paplito po visą Romos imperiją (Kol 1:23).

² Šiandien tokių stebuklų nebūna. Vis dėlto Dievo tarnai žinią apie Karalystę skelbia 670 suvirš kalbų — kur kas daugiau nei pirmame amžiuje (Apd 2:9-11). Jehovos liudytojų spaudinių tiražai tokie dideli ir leidiniai verčiami į tiek daug kalbų, kad galima drąsiai teigti: geroji naujiena pasiekė net ir atokiausius žemės kampelius.a Tai dar vienas įrodymas, kad pasauliniam evangelizacijos darbui vadovauja Jehovos paskirtas Karalius Jėzus Kristus (Mt 28:19, 20). Aptarkime, kokių įrankių šiam darbui atlikti Jėzus parūpino savo sekėjams per pastaruosius šimtą metų. Taip pat pažiūrėkime, kaip Dievo Karalystės Karalius lavino mus liudyti kiekvienam žmogui individualiai ir kaip padėjo būti gerais Dievo Žodžio mokytojais (2 Tim 2:2).

Karalius parengia savo tarnus sėti tiesos sėklas

3. Kokiu tikslu tarnyboje naudojamės įvairiais įrankiais?

³ Viename palyginime Jėzus „žodį apie karalystę“ vadino sėklomis, o žmogaus širdį — žeme (Mt 13:18, 19). Kaip prieš sėdamas sėklą ūkininkas žemę specialiais padargais paruošia, išpurena, taip ir Jehovos tarnai įvairiausiais įrankiais nuolatos „purena“ žmonių širdis, kad jose lengviau „sudygtų“ Karalystės evangelija. Kai kurie iš tokių įrankių buvo naudojami tik tam tikru laikotarpiu. Kitais, pavyzdžiui, knygomis, žurnalais, naudojamės iki pat šiol. Praeitame skyriuje aptarėme, kokiais būdais žinią apie Karalystę Dievo tarnai išgarsino iškart daugybei žmonių, o čia pakalbėsime, kokiais įrankiais skelbėjai naudojosi liudydami tiesą apie Karalystę kiekvienam žmogui asmeniškai (Apd 5:42; 17:2, 3).

4, 5. Kaip buvo liudijama su plokštelėmis, tačiau ko tokioje tarnyboje trūko?

⁴ Plokštelės. Ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose skelbėjai žmonėms gramofonu leisdavo plokšteles, kuriose būdavo įrašytos Biblija pagrįstos kalbos. Įrašas trukdavo mažiau nei penkias minutes. Kai kurios tokios kalbos vadinosi labai trumpai, pavyzdžiui, „Trejybė“, „Skaistykla“, „Karalystė“. Brolis Kleitonas Vudvertas jaunesnysis, pasikrikštijęs 1930 metais Jungtinėse Valstijose, pasakojo: „Nešiodavausi nedidelį lagamino formos prisukamą gramofoną su nuimamu adatos laikikliu. Adatą reikėdavo nuleisti į tam tikrą vietą plokštelės pakraštyje. Atėjęs prie durų atverdavau lagaminą, nuleisdavau adatą ir tada spausdavau skambutį. Kai žmogus atidarydavo duris, sakydavau, kad atnešiau svarbią žinią, ir paprašydavau išklausyti.“ Reakcijų būta pačių įvairiausių. „Gana dažnai žmonės mielai išklausydavo, — tęsė brolis Vudvertas. — Kiti tiesiog užtrenkdavo duris. O kai kurie pamanydavo, kad aš pardavinėju gramofonus.“

⁵ Iki 1940-ųjų buvo įrašyta daugiau kaip 90 kalbų ir pagaminta per milijoną plokštelių. Džonas Baras, anuo metu tarnavęs pionieriumi Didžiojoje Britanijoje, o vėliau tapęs Vadovaujančiosios tarybos nariu, sakė: „Nuo 1936 iki 1945 metų gramofonas buvo nuolatinis mano palydovas. Be gramofono jausdavausi nejaukiai. Kiekvieną kartą prie durų girdėdamas brolio Rezerfordo balsą pats pasidrąsindavau; atrodydavo, tarsi brolis Rezerfordas stovi šalia manęs. Tiesa, tarnyboje su gramofonu trūko mokomojo aspekto, galimybės pasiekti žmogaus širdį.“

6, 7. a) Kokie buvo liudijimo su kortelėmis pliusai ir minusai? b) Kokia prasme Jehova „į mūsų lūpas įdėjo žodžius“?

⁶ Liudijimo kortelės. Nuo 1933-iųjų skelbėjai buvo paraginti tarnyboje nuo durų prie durų naudoti liudijimo korteles. Tokiõs kortelės matmenys buvo 7,6 iš 12,7 centimetro. Kortelėje žmogus rasdavo trumpai išdėstytą kokį nors Biblijos mokymą, taip pat paaiškinimą, kokios krikščioniškos literatūros jis gali gauti. Skelbėjas pašnekovui tiesiog paduodavo kortelę ir paprašydavo ją perskaityti. „Darbas su liudijimo kortele man patiko“, — prisiminimais dalijosi Lilijan Kamerud, vėliau tarnavusi misioniere Puerto Rike ir Argentinoje. Sesuo paaiškino kodėl: „Ne visi mokėjome pradėti pokalbį. Tas darbas padėjo man įprasti kreiptis į žmones.“

⁷ Panašiai kalbėjo brolis Deividas Rušas, pasikrikštijęs 1918-aisiais: „Liudijimo kortelės broliams labai padėjo, nes retas kuris žinojo, ką reikėtų žmonėms sakyti.“ Vis dėlto šis įrankis turėjo ir minusų. Brolis Rušas dėstė: „Kartais žmonės pagalvodavo, kad esame nebyliai. Ir dauguma iš mūsų tam tikra prasme iš tikrųjų nemokėjome kalbėti. Bet Jehova ruošė savo tarnus eiti į viešumą. Kiek vėliau jis pradėjo mokyti mus prie durų naudoti Bibliją ir taip į mūsų lūpas įdėjo žodžius. Kaip tik tuo tikslu penktajame dešimtmetyje buvo sumanyta teokratinės tarnybos mokykla.“ (Perskaityk Jeremijo 1:6-9.)

8. Ką turėtum daryti, kad Kristus tave mokytų?

⁸ Knygos. Nuo 1914-ųjų Jehovos organizacija išleido daugiau kaip 100 knygų įvairiomis su Biblija susijusiomis temomis. Kai kurių knygų paskirtis buvo lavinti skelbėjus. Jau 70 metų gerosios naujienos skelbėja tarnaujanti Ana Larsen iš Danijos sako: „Būti gerais skelbėjais Jehova mums padėjo per teokratinės tarnybos mokyklą ir per tai mokyklai skirtas knygas.“ Pirma tokia knyga buvo Theocratic Aid to Kingdom Publishers (Teokratinė pagalba Karalystės skelbėjams), išleista 1945-aisiais. Paskui, 1946-aisiais, pasirodė knyga “Equipped for Every Good Work” (Parengti kiekvienam geram darbui). Dabar turime vadovėlį Lavink mokymo įgūdžius Teokratinės tarnybos mokykloje, išleistą 2001-aisiais. Per teokratinės tarnybos mokyklą ir jos vadovėlius Jehova „padarė mus tinkamus būti tarnais“ (2 Kor 3:5, 6). O ar tu mokaisi teokratinės tarnybos mokykloje? Ar kas savaitę į sueigą atsineši mokyklos vadovėlį? Ar atsiverti jį, kai mokyklos prižiūrėtojas pamini puslapio numerį? Jei taip darai, leidiesi Kristaus mokomas ir esi pasiruošęs Dievo Žodžio mokyti kitus (2 Kor 9:6; 2 Tim 2:15).

9, 10. Kokį vaidmenį sodinant ir laistant tiesos daigus atlieka knygos?

⁹ Kad mums būtų lengviau išaiškinti žmonėms pagrindinius Biblijos mokymus, Jehovos organizacija išleido specialiai tam skirtų knygų. Pavyzdžiui, labai paveiki buvo knyga Tiesa vedanti į amžiną gyvenimą, angliškai išleista 1968-aisiais, o lietuviškai — 1978-aisiais. „Knygų Tiesa užsakoma tiek daug, — rašoma 1968 metų Mūsų Karalystės tarnyboje, — kad rugsėjį Draugijos spaustuvėje Brukline įvesta dar viena naktinė pamaina.“ Toliau straipsnyje buvo aiškinama: „Rugpjūtį vienu metu knygų Tiesa užsakymų buvo tiek, kad pritrūko daugiau kaip pusantro milijono egzempliorių!“ Iki 1982-ųjų knyga buvo išversta į 116 kalbų. Bendras tiražas visomis kalbomis sudarė daugiau kaip 100 milijonų egzempliorių. Per keturiolika metų nuo knygos išleidimo evangelizuotojų padaugėjo milijonu suvirš.b

¹⁰ Dar vienas Biblijos studijų vadovėlis — knyga Ko iš tikrųjų moko Biblija? — išleistas 2005-aisiais. Šis leidinys išverstas net į 256 kalbas ir bendras jo tiražas siekia 200 milijonų. Vos per septynerius metus nuo 2005-ųjų iki 2012-ųjų gerosios naujienos skelbėjais tapo maždaug 1,2 milijono žmonių. O studijuojančiųjų su mumis Bibliją padaugėjo nuo maždaug 6 iki 8,7 milijono. Akivaizdu: mūsų pasodintus ir laistomus tiesos daigus Jehova rūpestingai augina. (Perskaityk 1 Korintiečiams 3:6, 7.)

11, 12. Kokioms žmonių grupėms, remiantis nurodytomis Biblijos eilutėmis, yra skirti mūsų žurnalai?

¹¹ Žurnalai. Iš pradžių žurnalas Sargybos bokštas buvo skirtas „mažajai kaimenei“ — tiems, kas yra gavę „dangiškąjį pašaukimą“ (Lk 12:32; Hbr 3:1). 1919-ųjų spalio 1-ąją Jehovos organizacija išleido naują žurnalą. Šio paskirtis buvo sudominti visuomenę. Ir Biblijos tyrinėtojai, ir kiti žmonės žurnalą taip pamėgo, kad ne vienus metus jo tiražas pranoko Sargybos bokšto tiražą. Žurnalas pirmiausia vadinosi The Golden Age (Aukso amžius), 1937-aisiais jis pervadintas Consolation (Paguoda), o nuo 1946-ųjų vadinamas Atsibuskite!

¹² Bėgant dešimtmečiams tiek Sargybos bokšto, tiek Atsibuskite! stilius ir formatas keitėsi, bet pagrindiniai siekiai išliko tie patys: garsinti Dievo Karalystę ir ugdyti skaitytojų tikėjimą Biblija. Šiandien leidžiami du Sargybos bokšto numeriai per mėnesį: vienas skirtas studijuoti, kitas — visuomenei sudominti. Studijų numeris aktualiausias „šeimynykščiams“ — tiems, kas priklauso prie „mažosios kaimenės“, ir tiems, kas vadinami „kitomis avimis“ (Mt 24:45; Jn 10:16).c O antrasis numeris paruoštas pirmiausia tiems, kurie tiesos dar nežino, bet Dievą ir Bibliją gerbia (Apd 13:16). Žurnalas Atsibuskite! ruošiamas taip, kad sudomintų žmones, kurie apie Bibliją ir apie tikrąjį Dievą Jehovą žino nedaug (Apd 17:22, 23).

13. Kas tau daro įspūdį, turint omenyje mūsų žurnalus? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „Labiausiai paplitę leidiniai pasaulyje“.)

¹³ Prasidedant 2014 metams mėnesinis Atsibuskite! tiražas viršijo 44 milijonus, o Sargybos bokšto siekė apie 46 milijonus. Pirmasis verčiamas į maždaug 100 kalbų, antrasis — daugiau kaip į 200. Taigi Sargybos bokštas ir Atsibuskite! yra į daugiausia kalbų verčiami ir didžiausiu tiražu leidžiami žurnalai pasaulyje! Tai didelis pasiekimas, bet šie skaičiai neturėtų labai stebinti. Juk mūsų leidžiamuose žurnaluose skelbiama geroji naujiena — ta pati geroji naujiena, kuri, pasak Jėzaus pranašystės, turi būti paskelbta visoje gyvenamoje žemėje (Mt 24:14).

14. Kam mes skiriame didžiausią dėmesį ir kodėl?

¹⁴ Biblija. 1896-aisiais brolis Raselas su bendražygiais į draugijos, kuri buvo oficiali mūsų literatūros leidėja, pavadinimą įtraukė žodį „Biblija“. Nuo tų metų šis juridinis asmuo vadinasi Watch Tower Bible and Tract Society („Sargybos bokšto“ Biblijos ir traktatų draugija). Toks pakeitimas labai deramas. Juk Biblija visada buvo ir yra pagrindinė priemonė Karalystės evangelijai skleisti (Lk 24:27). Dievo tarnai niekad netrūko uolumo platinti Dievo Žodį ir skatinti žmones jį skaityti. Pavyzdžiui, 1926-aisiais mūsų spaustuvėje atspausdintas Biblijos graikiškosios dalies Bendžamino Vilsono vertimas The Emphatic Diaglott (Pabrėžiamoji diaglota). Nuo 1942-ųjų išspausdinome ir išplatinome apie 700 000 egzempliorių vertimo King James Version (Karaliaus Jokūbo versija). Po dvejų metų pradėjome spausdinti Biblijos vertimą, kuriame Jehovos vardas pavartotas 6823 kartus, — American Standard Version (Literatūrinė amerikietiška versija). Iki 1950-ųjų šios versijos išplatinome 250 000 egzempliorių.

15, 16. a) Kuo tau patinka Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimas? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „Spartus Biblijos vertimo darbas“.) b) Kaip gali leisti Jehovai prabilti į tavo širdį?

¹⁵ 1950-aisiais išleistas Šventojo Rašto graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas. Visos Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimas vienu tomu išėjo 1961-aisiais. Šiame vertime rodoma derama pagarba Biblijos Autoriui Jehovai — jo vardas nuosekliai vartojamas visur, kur jis buvo hebrajiškame originalo tekste, ir dar 237 kartus graikiškojoje Biblijos dalyje. Kad būtų kuo tikslesnis ir aiškesnis, „Naujojo pasaulio“ vertimas kelis kartus perredaguotas; paskutinį kartą — 2013 metais. Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimas (visas ar bent jo dalis) 2013-aisiais jau buvo išleistas 121 kalba daugiau kaip 201 milijono tiražu.

¹⁶ Skaitydami Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimą į savo kalbą žmonės negali atsidžiaugti. Vienas nepalietis pasisakė: „Daugeliui ankstesnį nepalietišką vertimą suprasti būdavo sunku, nes jame vartojama senovinė kalba. Bet dabar Bibliją suprantame daug geriau, nes turime ją išverstą į mums įprastą, kasdienę kalbą.“ Viena moteris iš Centrinės Afrikos Respublikos, pradėjusi skaityti Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimą į sangų kalbą, apsiverkė. „Tai mano širdies kalba“, — sakė ji. Ir mes leiskime Jehovai prabilti į mūsų širdį — kasdien skaitykime jo Žodį (Ps 1:2; Mt 22:36, 37).

Ar vertiname, ką turime?

17. Kaip galime parodyti, kad vertiname gaunamus įrankius bei Kristaus mokymą ir koks bus rezultatas, jeigu tai darysime?

¹⁷ Ar vertini visus įrankius, kuriuos mūsų Karalius Jėzus Kristus parūpino, kad galėtume būti geri evangelijos skelbėjai? Ar mielai priimi jo mokymą? Ar perskaitai visus Dievo organizacijos išleidžiamus leidinius? Ar naudojiesi jais liudydamas? Jei taip, tikriausiai jautiesi panašiai kaip sesuo Opal Betler, kuri pasikrikštijo 1914-ųjų spalio 4-ąją. Sesuo pasakojo: „Per visus tuos metus mudu su vyru [Edvardu] liudijome įvairiai. Naudojome gramofoną ir liudijimo korteles; eidavome nuo durų prie durų su knygomis, knygelėmis ir žurnalais; dalyvaudavome kampanijose, eitynėse, platindavome atsišaukimus. Vėliau buvome pamokyti lankytis pakartotinai ir besidomintiesiems vesti Biblijos studijas jų namuose. Gyvenimas buvo turiningas ir kupinas džiaugsmo.“ Kitados Jėzus kalbėjo, kad jo tarnai uoliai sės, rinks derlių ir visi drauge džiūgaus. Kad ši pranašystė pildosi, patyrė ne tik sesuo Opal, bet ir milijonai kitų Karalystės evangelijos skelbėjų. (Perskaityk Jono 4:35, 36.)

18. Kuo galime džiaugtis?

¹⁸ Daugelis tų, kurie dar netarnauja prakilniajam Karaliui, Dievo tarnus laiko „nemokytais, paprastais žmonėmis“ (Apd 4:13). Bet Karaliaus padedami tie paprasti žmonės tapo didžiule jėga. Mūsų literatūros leidybos mastas tiesiog stulbina. Per visą žmonijos istoriją nėra buvę kitų leidinių, kurie būtų verčiami į tiek kalbų ir leidžiami tokiu tiražu. Karalius mus nuolat moko šiais įrankiais veiksmingai naudotis, kad gerąją naujieną paskelbtume visų tautų žmonėms. Koks džiaugsmas kartu su Kristumi sėti tiesos sėklas ir nuimti gausų mokinių derlių!