Jie vykdė Jehovos valią

Pasiaukojimo ir ištikimybės pavyzdys

ĮPRASTU dirvos arimu prasidėjusi jauno ūkininko, vardu Eliziejus, darbo diena tapo reikšmingiausia diena jo gyvenime. Dirbantį laukuose Eliziejų netikėtai aplankė žymiausias Izraelio pranašas Elijas. ‛Ko jam iš manęs galėtų reikėti?’ — matyt, galvojo Eliziejus. Jam nereikėjo ilgai laukti atsakymo. Elijas užmetė ant Eliziejaus savo apsiaustą, tuo parodydamas, kad vieną dieną Eliziejus bus jo įpėdiniu. Eliziejus nelaikė to pašaukimo nesvarbiu. Jis tuojau paliko savo dirvą ir tapo Elijo palydovu (3 Karalių 19:19-21).

Maždaug po šešerių metų Elijui atėjo laikas iškeliauti. Pranešimas apie jo pasitraukimą vadinamas „vienu iš įspūdingiausių pasakojimų“ Hebrajiškuosiuose Raštuose.

Elijas ruošiasi iškeliauti

Elijas troško paskutinį kartą aplankyti Betelį, Jerichą ir Jordaną. Todėl reikėjo nueiti daug mylių pėsčiomis ir kartais kirsti nelygias kalnų vietoves. Kaskart, kai kelionėje jie sustodavo, Elijas ragino Eliziejų pasilikti toje vietoje. Bet Eliziejus primygtinai prašė leisti nepalikti savo šeimininko iki pat pabaigos (4 Karalių 2:1, 2, 4, 6).

Jiems esant Betelyje ir Jeriche, prie Eliziejaus prisiartino „pranašų sūnūs“.a „Ar tu žinai, kad šiandien Viešpats atims nuo tavęs pas save tavo valdovą?“ — paklausė jie jo. „Ir aš žinau, — atsakė jis, — tylėkite“ (4 Karalių 2:3, 5).

Elijas ir Eliziejus iškeliavo prie Jordano upės. Kai jie pasiekė Jordaną, Elijas padarė stebuklą, kurį iš tolo matė apie 50 pranašų sūnų. „Elijas, paėmęs savo apsiaustą, suvyniojo jį ir juo sudavė per vandenį. Vanduo persiskyrė, ir juodu perėjo sausuma“ (4 Karalių 2:8, Brb red.).

Kai juodu perėjo, Elijas tarė Eliziejui: „Reikalauk, ko nori, kad tau padaryčiau pirma negu būsiu atimtas nuo tavęs.“ Eliziejus paprašė suteikti jam „dvigubai“ Elijo dvasios, tai yra dvigubos dalies, kokia paprastai priklausydavo pirmagimiui sūnui. Iš tiesų Eliziejus pagerbė Eliją, kaip pirmagimis sūnus pagerbia savo tėvą. Be to, jis buvo pateptas būti Elijo įpėdiniu, Jehovos pranašu Izraelyje. Tad jo prašymas nebuvo savanaudiškas ar netinkamas. Vis dėlto žinodamas, kad tą prašymą gali įvykdyti tik Jehova, Elijas kukliai atsakė: „Pareikalavai sunkaus dalyko.“ Po to pridūrė: „Jei matysi mane, kuomet būsiu nuo tavęs atimamas, tau bus suteikta, ko prašei; jeigu gi nematysi, nebus“ (4 Karalių 2:9, 10; Pakartoto Įstatymo 21:17).

Dabar Eliziejus, be abejonės, labiau negu bet kada buvo pasiryžęs nesitraukti nuo savo šeimininko. Netrukus pasirodė „ugninis vežimas ir ugniniai arkliai“. Tiesiog apstulbusio Eliziejaus akyse Elijas buvo pagautas viesulo — stebuklingai perkeltas į kitą vietą.b Eliziejus pakėlė Elijo apsiaustą ir sugrįžo prie Jordano kranto. Jis sudavė į vandenį ir tarė: „Kurgi yra Elijo Dievas?“ Vandenys persiskyrė ir tai buvo aiškus įrodymas, kad Eliziejų, kaip Elijo įpėdinį, palaikė Dievas (4 Karalių 2:11-14).

Pamokos mums

Pakviestas į specialią tarnybą kartu su Eliju, Eliziejus tuojau pat paliko savo dirvą, kad padėtų žymiausiam Izraelio pranašui. Jam, matyt, tekdavo patarnauti, nes jis tapo žinomas kaip ‛pilantis vandens Elijui ant rankų’c (4 Karalių 3:11). Tačiau Eliziejus žiūrėjo į savo darbą kaip į privilegiją ir ištikimai laikėsi su Eliju.

Daug Dievo tarnų šiandien parodo panašią pasiaukojimo dvasią. Kai kurie paliko savo „laukus“, savo pragyvenimo šaltinius, kad skelbtų gerąją naujieną tolimose teritorijose ar tarnautų Betelio šeimos nariais. Kiti išvyko į svetimas šalis darbuotis įgyvendinant Bendrijos statybų projektus. Daugelis sutiko imtis vadinamųjų žemesnių pareigų. Tačiau visų vergaujančiųjų Jehovai tarnyba yra svarbi. Jehova vertina visus noriai jam tarnaujančius ir palaimins jų pasiaukojamą dvasią (Morkaus 10:29, 30).

Eliziejus liko kartu su Eliju iki pat galo. Jis atsisakė palikti tą vyresnį pranašą net tada, kai jam buvo pasiūlyta. Be abejonės, dėl išsiugdytų artimų ryšių su Eliju tokia ištikima meilė teikė malonumą. Šiandien Dievo tarnai stengiasi stiprinti savo santykius su Dievu ir laikosi arčiau savo bendratikių. Glaudūs vienybės ryšiai bus palaiminti, nes apie Jehovą Biblijoje sakoma: „Su ištikimu tu elgsiesi ištikimai“ (2 Samuelio 22:26, NW).

[Išnašos]