Po to, kai buvo išvaryti iš Edeno sodo, Adomas ir Ieva susilaukė daug vaikų. Pirmas jų sūnus Kainas užaugęs tapo žemdirbiu, o antras sūnus Abelis – piemeniu.

Vieną dieną Kainas ir Abelis aukojo Jehovai aukas. Ar žinai, kas yra auka? Tai ypatinga dovana Dievui. Abelio auka Dievui patiko, o Kaino auka jis nebuvo patenkintas. Todėl Kainas labai supyko. Jehova jį įspėjo: „Jei nenustosi pykti, padarysi ką nors bloga.“ Bet Kainas į perspėjimą nekreipė dėmesio.

Kainas tarė Abeliui: „Eime su manimi į laukus.“ Kai laukuose jiedu buvo vieni, Kainas užpuolė savo brolį ir jį užmušė. Ką darė Jehova? Kainą nubaudė – išvarė toli nuo namų ir pasakė, kad niekada negalės pas šeimą sugrįžti.

Ko iš šios istorijos galime pasimokyti? Būna, kad kas nors vyksta ne taip, kaip norėtume. Galbūt tada supykstame. Jei kiti tai pastebi ir mus įspėja arba jei patys pajaučiame, kad kyla pyktis, stenkimės iškart nusiraminti. Neleiskime pykčiui mūsų užvaldyti.

Abelis mylėjo Jehovą ir darė, kas gera. Todėl Jehova saugo jį savo atmintyje. Kai žemėje bus rojus, Dievas Abelį prikels ir jis vėl gyvens.

Bėgant laikui, žemėje žmonių padaugėjo. Dauguma jų buvo blogi. Net kai kurie angelai ėmė elgtis nedorai. Jie paliko savo namus danguje ir atėjo į žemę. Ar žinai kodėl? Tie angelai norėjo tuoktis su moterimis. O tam reikėjo pasiversti žmonėmis.

Angelai su moterimis susilaukė sūnų. Tie sūnūs užaugę buvo labai stiprūs. Jie skriausdavo ir mušdavo žmones. Tokių blogų dalykų Jehova nebegalėjo pakęsti, todėl nusprendė nedorus žmones sunaikinti tvanu.

Bet vienas žmogus nuo kitų labai skyrėsi. Jis mylėjo Jehovą. Jo vardas – Nojus. Jis turėjo žmoną ir tris sūnus: Semą, Chamą ir Jafetą. Visi jie buvo vedę. Jehova Nojui liepė pastatyti didelį laivą, kad jis ir jo šeima per tvaną nepražūtų. Taip pat Jehova Nojui nurodė į laivą suvesti daug gyvūnų, kad ir jie išsigelbėtų. Laivas turėjo būti medinis, panašus į didžiulę pailgą dėžę.

Nojus iškart ėmėsi darbo. Kartu su šeima laivą jis statė apie 50 metų. Jie viską padarė taip, kaip Jehova buvo liepęs. Be to, Nojus skelbė žmonėms perspėjimą, kad užeis tvanas. Deja, niekas nesiklausė.

Ir štai išaušo diena, kai Nojus su šeima turėjo įeiti į laivą. Pažiūrėkime, kas vyko toliau.