Jehovos liudytojai Naujojoje Zelandijoje: taikūs, dievobaimingi krikščionys

1940 metų spalio 21 dieną Naujojoje Zelandijoje Jehovos liudytojai buvo apkaltinti, esą tai pavojinga, visuomenės saugumui grėsmę kelianti organizacija. Toks vyriausybės pareiškimas mūsų bendratikiams sukėlė sunkumų, bet jie nenuleido rankų – toliau rinkosi garbinti Dievo, nors už tai grėsė kratos ir areštai.

Mūsų sesės vardu Meri vyras Endis Klarkas, ne liudytojas, matė, kad jo žmona, net ir gresiant pavojui, yra pasiryžusi lankyti sueigas. Jis baiminosi, kad žmoną gali suimti. Nors paprastai Endis į sueigas neidavo, dabar pradėjo jas lankyti drauge su Meri. Jis pasakė: „Jeigu suims tave, tegul suima ir mane.“ Nuo to laiko Endis su žmona nepraleido nė vienos sueigos. Ilgainiui jis taip pat pasikrikštijo ir tapo Jehovos liudytoju. Antrojo pasaulinio karo metais dauguma Jehovos liudytojų Naujojoje Zelandijoje, kaip ir Meri, net ir persekiojami liko ištikimi Dievui.

Neprarado ryžto net įkalinti

Kartą policija sulaikė 78 metų Džoną Murėjų, kai šis po namus skelbė žinią iš Biblijos. Teismas jį apkaltino ardomąja veikla. Daugybei liudytojų teko stoti prieš teismą; vieniems buvo skirtos baudos, kiti įkalinti iki trijų mėnesių.

Vadovaudamiesi Biblijos išlavinta sąžine liudytojai atsisako tarnauti kariuomenėje (Izaijo 2:4). Todėl kai karo metu buvo pašaukti atlikti karo prievolę, daugeliui jų teko patirti sunkių išbandymų. Maždaug 80 liudytojų, atsisakiusių minėtos tarnybos, visam karo laikotarpiui pateko į internuotųjų stovyklas. Nors ten broliams teko ištverti žiaurų elgesį ir itin atšiaurias žiemas, jie nenusiminė ir toliau garbino Jehovą.

Tose stovyklose liudytojai gan greit ėmėsi dvasinės veiklos: reguliariai rengė sueigas ir skelbė kitiems gerąją naujieną. Kai kuriose stovyklose, sargybiniams prižiūrint, jiems net buvo leista rengti suvažiavimus. Kai kas iš internuotųjų pažino tiesą ir pasikrikštijo.

Anksčiau minėtų Meri ir Endžio jauniausias sūnus Briusas kalėjime, stengdamasis kuo geriau išnaudoti laiką, kruopščiai studijavo Bibliją. Jis pasakojo: „Man tai buvo kaip mokykla, kur galėjau semtis žinių iš labiau patyrusių brolių ir visa tai dėtis į protą.“

1944-aisiais valdžia svarstė, ar paleisti dalį internuotųjų, bet kariuomenės vadovybė pasipriešino, nes buvo įsitikinusi, jog liudytojai laisvėje ir toliau kalbės su kitais apie savo tikėjimą. Viename pranešime buvo sakoma: „Nors ilgiau kalinant galbūt pavyktų šių žmonių fanatizmą šiek tiek suvaldyti, vis tiek jų niekada nepakeisi.“

Nekelia grėsmės visuomenės saugumui

Kadangi apie Jehovos liudytojų veiklos draudimą buvo viešai paskelbta, kai kuriems tai sužadino smalsumą. Ilgainiui daugelis suprato, kad liudytojai nekelia jokios grėsmės visuomenės saugumui. Tapo akivaizdu, kad šie žmonės niekam nekenkia ir yra taikūs krikščionys. Todėl liudytojų skaičius Naujojoje Zelandijoje augo: 1939-aisiais jų buvo 320, o 1945-aisiais jau 536 skelbėjai.

Kartais nešališki pareigūnai pripažindavo, kad Jehovos liudytojų veiklos draudimas neteisėtas. Vienas teisėjas, išklausęs parodymus prieš brolį, kaltinamą dėl evangelizacijos veiklos, bylą nutraukė. Jis pareiškė: „Kad Biblijos platinimas būtų laikomas nusikaltimu, man visiškai nesuvokiama ir nesiderina su įstatymu, kaip aš jį suprantu.“

Kai karui baigiantis draudimas galiausiai buvo panaikintas, liudytojai kaip niekada anksčiau stengėsi visiems pasakoti apie Dievo Karalystę. 1945 metais viename Jehovos liudytojų filialo laiške visoms Naujosios Zelandijos bendruomenėms buvo rašoma: „Tegul kiekvienas skelbėjas būna taktiškas, draugiškas ir malonus. Venkite ginčų ir vaidų. Turėkite omenyje, kad žmonės nuoširdžiai laikosi savo įsitikinimų. [...] Daugelis iš jų yra Viešpaties „avys“, kurias mes turime atvesti prie Jehovos ir į jo Karalystę.“

Šiais laikais Jehovos liudytojai Naujojoje Zelandijoje ir toliau skelbia Biblijos žinią vietos gyventojams bei turistams. Kartą vos per porą valandų keturių liudytojų grupelė Turangyje pasikalbėjo su 67 svečiais iš 17 šalių.

Be jokios abejonės, žmonės Naujojoje Zelandijoje žino, kad Jehovos liudytojai yra taikūs, dievobaimingi krikščionys ir labai brangina Biblijos tiesas. Kasmet šimtai žmonių nusprendžia tarnauti Jehovai ir pasikrikštija. Šioje pietų šalyje 2019 metais Jehovai džiaugsmingai tarnavo 14 000 liudytojų.